lukašenka

Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad „Rusijos valdžioje kai kam labai norisi“ prisijungti Baltarusiją, tačiau tai pabandžius įgyvendinti rezultatas būtų vienas – karas. Jis taip pat kritikavo „kažko užkariavimo“ požiūrį – „dabar ne Viduramžiai, laikai pasikeitė“. Rusijos „aukščiausiuose sluoksniuose kai kam norisi prisijungti Baltarusiją“, tačiau pabandžius tai kiltų karas, pareiškė A. Lukašenka interviu „Izvestija“. „Jūs mažesni, mes didesni, mūsų ekonomika tokia, anokia.

Jau 30 metų valdžioje Baltarusijoje sėdintis Aliaksandras Lukašenka šiandien mini savo 70-ąją gimtadienį. Nuo paskutinio jubiliejaus jo gyvenime daug kas pasikeitė – iš „paskutinio diktatoriaus Europoje“, tačiau su stiprėjančia šalies ekonomika ir perspektyvomis suartėti su Europa, jis tapo „vieninteliu V. Putino draugu“ ir faktiškai priklausomu nuo Maskvos finansinės paramos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad Minskas laikosi „gana aiškios ir sąžiningos“ politikos galimo įsitraukimo į karą Ukrainoje klausimu ir piktinosi tuo, kad Vakarai jį tariamai nuolat kaltina ruošiantis puolimui. Baltarusijai su V. Putino finansiniu palaikymu vadovaujantis A. Lukašenka tvirtina, kad šalies kariuomenė nesikiš nė į vieną karą, jeigu tik jos kas neužpuls.

Baltarusijos nepriklausomų tyrėjų „Belaruski Hajun“ teigimu, šiąnakt, eilinės Rusijos atakos Ukrainos teritorijoje metu, buvo panaudota aviacija numušti „pasiklydusį“ rusų droną. Tai pirmasis atvejis, kuomet Baltarusijos naikintuvas buvo panaudotas kovinei misijai. Tačiau numuštas buvo rusų dronas. Apie 3 val. 30 min.

Dar prieš „Ryanair“ lėktuvo su Ramanu Pratasevičiumi priverstinį nutupdymą Minske baltarusių spec. tarnybos kūrė planus, kaip diskredituoti demokratinių jėgų balsą šalyje. Jo vardu buvo nupirkti keli automobiliai, manoma, siekiant surengti provokacijas prieš opozicinį žurnalistą. Šioje veikloje tiesiogiai dalyvavo Baltarusijos ambasados Lietuvoje ir Lenkijoje darbuotojai, o išaiškinti schemą pavyko dėka lietuvių kontržvalgybininkų puikaus darbo.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pasijuto blogai praėjusios savaitės vizito Astanoje metu, skelbia „Dožd“ šaltiniai. Skelbiama, kad A. Lukašenkai bloga pasidarė liepos 3-ąją, praėjus kelioms valandoms po atvykimo į Kazachstaną. Pats Baltarusijos diktatorius aiškinosi „sunkiu laikotarpiu“. Kitą dieną po atvykimo pasirodęs susitikime su šalių vadovais A. Lukašenka atrodo silpnai ir buvo išblyškęs.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vėl skundėsi Lietuva ir Lenkija, kurios, anot jo, „neteisėtai užkirto Baltarusijai prieigą į Baltijos jūros uostus“. Jis taip pat džiaugėsi krovinių gabenimu per Rusiją ir džiūgavo dėl kaimyninių šalių patiriamų nuostolių, tačiau pamiršo paminėti, kokią kainą už tai moka pati Baltarusija.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė jaunystėje rašęs „puikias“ eiles, tačiau jos taip ir nebuvo niekur išspausdintos. Poeto talentą prisiminęs A. Lukašenka anksčiau yra vadinęs save pasieniečiu, istoriku, perspektyviu futbolininku ir „neblogai grojusiu akordeonu“. Aliaksandras Lukašenka mėgsta liaudžiai pasakoti savo gyvenimo istorijas ir girtis pasiekimais. Istorija apie tai, kaip jis „rašė gražias eiles“ gula į ilgą A. Lukašenkos tariamų ar esamų pasiekimų sąrašą.

Rusijoje valdžią uzurpavusio Vladimiro Putino lėktuvą, skrydžio į Minską metu, lydėjo identiškas „lėktuvas-dvynys“, skelbiama baltarusių opozicijos žiniasklaidoje. Ankstesnio skrydžio į Minską metu tokių atsargumo priemonių Rusijos vadovo skrydžio metu nebuvo pastebėta. „Molotko.help“ puslapyje skelbiama, kad analogiškas „prezidentiniam“ laineris nusileido Minsko oro uoste 12 minučių anksčiau to lėktuvo, kuriuo atskrido V. Putinas. „Motolko.

Aliaksandras Lukašenka gegužės 23-ąją paskyrė naują Baltarusijos karinių pajėgų Generolinio štabo vadą – šiuo metu gynybos viceministro pareigas einantį generolą-majorą Pavelą Muraveiką, skelbiama „Zerkalo“. Anksčiau šis kariuomenės veikėjas yra grasinęs pulti Lietuvą ir „prakirsti koridorių iki Kaliningrado“. Baltarusijos diktatorius, komentuodamas paskyrimą, užsiminė apie karą Ukrainoje ir pareiškė, jog „mes jau turėjome pamoką ir labai rimtą“ bei „turime matyti, koks yra šiuolaikinis karas“....

Baltarusijos programišiai paviešino, kaip patys teigia, iš Lukašenkos kagėbistų pavogtus duomenis, tarp kurių ir, ko gero, skundikų iš Lietuvos. Vienas vyras iš Vilniaus esą parašė, kad dirba įmonėje, kuri remontuoja techniką, siunčiamą į Ukrainą. Nurodo kelių įmonių pavadinimus ir pasiūlo patiems pasiaiškinti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka liepė naujai paskirtam gamtos resursų ir aplinkosaugos ministrui ieškoti šalyje naftos ir „atsisakė tikėti“, jog šalis neturi didelių išteklių šio resurso. „Kalbant apie Gamtos resursų ir aplinkosaugos ministeriją, tai mes neseniai surengėme rimtą pasitarimą šiuo klausimu. Kalbėsiu tiesiai: reikia kasti ir ieškoti.

Lenkijos atsargos generolas Waldemaras Skrzypczakas paragino nekreipti dėmesio į A. Lukašenkos kalbas apie pasirengimą karui, nes jos tariamai niekuo nepagrįstos, o Baltarusijos ginkluotė yra „metalo laužo krūva“, kuri negali niekam grasinti. Kalbėdamas „Wiadomosci“ atsargos generolas ir buvęs Lenkijos gynybos viceministras bei Sausumos pajėgų vadas W. Skrzypczakas yra įsitikinęs, jog baltarusių kariuomenės technika nėra tos būklės, kad būtų galima kalbėti apie pasirengimą karui.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka apsilankė Ašmenos rajone, kur šį mėnesį buvo dislokuota 19-oji mechanizuota brigada. Bus patikrinta tankų bataliono karinė parengtis, skelbiama oficialiame Vakaruose nepripažintos Baltarusijos valdžios pranešime.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo apibrėžiama valstybės institucijų perėjimo prie karo padėties tvarka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) sulaukė Baltarusijos režimo grasinimų. Šiame kontekste iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė universiteto rektorius Krzystofas Rybinskis, rašo portalas Delfi.lt. Skelbiama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas universitetą grasina paskelbti ekstremistine organizacija, o tai baltarusių studentams ir dėstytojams tėvynėje grėstų realiu įkalinimu.

Baltarusiams Lietuvoje skambina nenustatyti asmenys ir „praneša apie deportaciją“, skelbiama „Zerkalo“. Lietuvos migracijos departamentas tvirtina, kad jų informacija visada persiunčiama elektroniniu būdu, o baltarusių aktyvistai įtaria Kremliaus provokaciją. Vasario 28-ąją kai kurie Lietuvoje gyvenantys baltarusiai sulaukė nežinomų asmenų skambučių.

Ukrainiečiai vis garsiau kalba apie amunicijos trūkumą ir ragina Vakarus tesėti duotus pažadus. Pasak šalies gynybos ministro, pusė visos Vakarų karinės paramos į Ukrainą neatvyksta laiku, todėl kyla grėsmė, kad Ukrainos kariams teks atsiraukti dar toliau nuo Avdijivkos ir kitų fronto vietų. Į vieną iš fronte dirbančių karo lauko ligoninių medikai atveža sužeistą Ukrainos gynėją.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjus balsavimui griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, kuriuos opozicija vadina farsu, šalies autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais. „Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai – pirmieji autoritarinės šalies valdžios rengiami rinkimai nuo įtemptų prezidento rinkimų 2020 m. vasarą ir po jų kilusių masinių demonstracijų. Baltarusiai rinks 110 šalies parlamento narių ir apie 12 tūkst. vietos asamblėjų atstovų. Rinkimai laikomi suklastotais, kadangi ilgametį šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką supantys pareigūnai nepakvietė nepriklausomų rinkimų stebėtojų.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka surengė susitikimą su savo kariuomenės ir saugumo vadais. KGB vadovas Ivanas Tertelis skundėsi dėl vykstančių NATO pratybų ir tariamo „nuolatinio šnipinėjimo“, o A. Lukašenka vadino kalbas apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse „visiška kvailyste“. A. Lukašenka neigė pranešimus apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse ir kritikavo NATO vykdomas pratybas „Steadfast Defender 2024“, kurios vyksta ir Lenkijos bei Baltijos šalių teritorijose.

Baltarusija visą savo istoriją ilgėjosi laisvės. Atėjus nepriklausomybei, žiaurusis Lukašenka laimėjo penkerius iš eilės prezidento rinkimus, surinkęs daugiau nei 80 procentų balsų.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, vieno iš susitikimų su valdininkais metu, netikėtai užsipuolė šalies jaunimą, kurie anot jo „išsidirbinėja“ ir nesirengia baltarusių gamintojų drabužiais, o nori „kažkokių importinių nesąmonių“. Kalbėdamas apie aprangos stilių jis kažkodėl pareiškė, kad „jeigu ir toliau taip, tai sulauksim Ukrainos likimo“. Savo monologo metu Baltarusijos vadovas pareiškė, kad studentai, jaunimas „rengiasi geriau už jį patį“ ir pasiskundė, kad nėra norima rengtis...

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kratas ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų areštus likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. „Europos Sąjunga kuo griežčiausiai smerkia pastarojo meto represijas prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius ir politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Ketvirtadienį, prieš kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus Baltarusijoje, Europos Sąjunga (ES) pasmerkė pastarojo meto reidus ir areštus, nukreiptus prieš šalį neteisėtai valdančio Aliaksandro Lukašenkos oponentus. „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia pastaruoju metu kilusią represijų bangą prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius, taip pat politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sušaukė kariuomenės atstovus, kuriems paaiškino, kad „kaimyninėse šalyse vyrauja militaristinės nuotaikos“ ir paragino juos neprarasti budrumo, skelbiama „Nasha Niva“. Jis taip pat nubrėžė 2024-ųjų sienos apsaugos gaires ir aiškino, kad grėsmė iš Lietuvos ir Lenkijos yra didesnė negu Ukrainos.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pasirašė pataisas, kurios turėtų garantuoti jam ir jo šeimos vaikams neliečiamybę, o valdovui – pensiją iki gyvenimo pabaigos. Naujo įstatymo redakcija atleidžia buvusį Baltarusijos prezidentą nuo bausmės už bet kokius nusikaltimus, padarytus jo valdymo laikotarpiu.  Daugiau apie tai – TV3 laidos „Top 3“ reportaže.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo, kad būtų  „žaibiškai“ imamasi priemonių užkirsti kelią užsienio kapitalo pasitraukimui į Baltarusijai „nedraugiškas valstybes“, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Žaibiškai turi būti įgyvendintos priemonės, stabdančios kapitalo pasitraukimą iš Baltarusijos. (...) Užsieniečiams siūlome geriausias sąlygas: nuolaidas, lengvatas, infrastruktūrą ir, natūralu, kompetencijas. Ateikite dirbti.

36 metų Darija Ostepenka, veterinarijos gydytoja ir aktyvus „OnlyFans“ modelis, buvo apkaltinta demokratiją palaikančių aktyvistų šnipinėjimu. Manoma, kad D. Ostepenka apsimetė opozicijos aktyviste, siekiančia nuversti balsus klastojantį A. Lukašenką, ir informavo Baltarusijos diktatoriaus KGB agentus apie į užsienį pabėgusius prodemokratiškus aktyvistus. D. Ostepenka buvo sulaikyta Lenkijoje, kur dabar jai gresia kalėti iki septynerių metų dėl bendradarbiavimo su  A. Lukašenkos KGB.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pasirašė šalies konstitucijos pataisas, kurios numato išskirtines „buvusio“ respublikos prezidento ir jo šeimos teises. Anot šių pataisų, buvęs prezidentas ir jo šeima išsaugo teisinę neliečiamybę, apsaugą iki gyvenimo pabaigos ir teisę disponuoti valstybės nekilnojamu turtu. Pasitraukęs iš vadovavimo Baltarusijos prezidento ir jo šeimos nariai negalės būti patraukti atsakomybėn už nusikaltimus, kuriuos įvykdė savo vadovavimo metu.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį palankiai įvertino savo šalies draugystę su Kinija.  Pirmadienį jis surengė derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.  A. Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį atvyko į Kiniją vizito, kuris, kaip tikimasi, truks mažiausiai dvi dienas. Aptarti klausimai Sekmadienį jo biuras pranešė, kad A. Lukašenka ir Xi Jinpingas aptars prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimus.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas. Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną. Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.

Estijos vyriausybės atstovai sakė, kad ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Dubajuje neplanavo pozuoti bendrai nuotraukai su Aliaksandru Lukašenka, bet stovėdama galinėje eilėje nepamatė atvykstančio autoritarinio Baltarusijos lyderio.  Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimo Minske praėjusią savaitę metu Aliaksandras Lukašenka pagąsdino savo kolegas dėl „Vakarų žvanginimo ginklu“, o taip pat eilinį sykį teisinosi, kodėl Baltarusijoje atsirado branduolinis ginklas. „Mes tuos taip vadinamus gynybinius NATO manevrus stebime seniai. Nuo to laiko, kai 1996-aisiais iš Baltarusijos išvežėme branduolinius ginklus.

Neįprastas įvykis pateko į kamerų objektyvus, kuomet Aliaksandras Lukašenka Minske laukė atvykstančio Vladimiro Putino. Kol Kremliaus statytinis Baltarusijoje laukė rusų prezidento, jam akivaizdžiai drebėjo galva. „Naša Niva“ pažymima, kad toks atvejis į kameras pateko pirmą sykį. „Naša Niva“ taip pat pažymima, kad visi medikai, į kuriuos kreipėsi leidinys, tvirtino, jog nustatyti tikslią diagnozę pagal vaizdo įrašą yra neįmanoma.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022-aisiais Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę sprukti iš šalies per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi, skelbiama naujoje lenkų žurnalisto Zbigniewo Parafianowicziaus knygoje „Lenkija kare“ (lenk. „Polska na wojnie“). Anoniminiai šaltiniai Lenkijoje žurnalistui atskleidė, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Varšuva buvo gerokai sunerimusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos opozicinionierius Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų rinkinį, kuris, jo teigimu, įrodo prezidento Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų.

Baltarusijos diktatorius, Kremliaus išlaikytinis kaimyninėje šalyje Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Baltarusija ateityje „pagerins santykius su Lietuva ir Lenkija“ ir gyvens su savo vakarinėmis kaimynėmis, „kaip sovietų laikais“. Kalbėdamas savo vizito Astravo atominėje elektrinėje metu A. Lukašenka pareiškė, kad „absoliučiai neabejoja“ tuo, jog ateityje Baltarusijai pavyks atstatyti santykius ir su Lietuva, ir su Lenkija – „niekur jos nesidės“. „Esminis principas – kaimynai negali sugyve...

Šįryt į Minsko oro uostą atskrido Irano valdžios lėktuvas „Airbus A321“, anot „Belaruski Hajun“, skraidinantis Irano pirmąjį viceprezidentą Mohammedą Mokhberą. Šis asmuo įtariamas organizavęs karinių dronų eksportą į Rusiją, o Iranas pastaruoju metu atvirai grasina Izraeliui karo veiksmais. „Belaruski Hajun“ skelbiama, kad į Minską atvykusiame lėktuve gali būti vienas iš svarbiausių Irano politikų, pirmasis viceprezidentas M. Mokhberas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, susitikimo su Nacionalinės Tarybos pirmininke Natalija Kočanova metu pasipiktino šalies moterimis, kurios „nenori gimdyti“. Abu jie sutiko, kad reikia „įtikinamai pasakoti apie tradicines vertybes“ ir kovoti su „vaikų neturėjimo kultūra“ bei tos pačios lyties asmenų santykiais. Baltarusija nuo 2020-ųjų yra įslaptinusi statistiką šalyje, įskaitant ir gimstamumo.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir kiekvieną rudenį, išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams – 2024-aisiais šalies ekonomika turi augti 3,8 proc. – tiek pat kiek ir šiemet, o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turi būti 3,9 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas didėti 7,6 proc.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalis, kartu su Rusija, „kurs rimtą raketą“. Ir pridūrė, jog paskutinis susitikimas su V. Putinu buvo skirtas „saugumui ir gynybai“. Jis taip pat pareiškė, jog tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje tėra „gėlytės“, palyginus su tuo, kas laukia ateityje. „Pastaruoju metu mes, kartu su vyresniuoju broliu susitarėme dėl to, kaip mes veiksime Baltarusijoje. Aišku, mes viešai to neįvardijame.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su darbo vizitu vyks į Rusiją ir jo metu susitiks su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. Tai ketvirtadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kurios paskelbta informacija remiasi CNN. Kaip teigiama, susitikimas numatytas penktadienį, rugsėjo 15 d. Pasak „BelTA“, derybose dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Europos Parlamentas trečiadienį pasmerkė Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą ir paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos politinę bei karinę vadovybę už nusikaltimus žmonijai ir genocidą.

Po Europos humanitarinio universiteto (EHU) stogu netrukus turėtų įsikurti verslo ir ekonomikos studijų padalinys, kuriamas „Beroc“ tyrimų centro pagrindu. Šio centro vadovas Pavelas Daneika yra ne kartą niekinamai atsiliepęs apie Lietuvą, pataikavęs Aliaksandro Lukašenkos režimui, pranešė LRT Tyrimų skyrius. „Dabar mes turime visiškai aiškią situaciją su Lietuva, kuri blokuoja mūsų santykius su Europa.

Kremliaus statytinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sprendimą riboti judėjimą per sieną su Baltarusija, metė kaltinimus šių šalių valdžių atstovams. „Zerkalo“ paaiškino, kuo Baltarusijos režimas susijęs su migrantų krize, kontrabanda ir „Wagner“ grupuotės keliamomis grėsmėmis. „Mes vis tiek į Lietuvą, Latviją nevažinėjam. <...> Jie tik sau blogiau padarys ir savo žmonėms“, – pareiškė A. Lukašenka rugpjūčio 25-ąją.

Pastarosiomis savaitėmis pastebima įtampa tarp Lietuvos valstybės institucijų ir baltarusių bendruomenės – Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė kaltinimus Lietuvai karo ir baimės atmosferos kurstymu, daug dėmesio susilaukė baltarusės aktyvistės Olgos Karač atvejis, kuriai dėl saugumo grėsmių nebuvo suteiktas prieglobstis. Vis dėlto, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, įvesti papildomus apribojimus pabėgėliams iš Baltarusijos būtų klaidingas žingsnis.