Karo prievolė galėtų būti vėl įvesta ateinančiais metais po ilgesnės nei 15 metų pertraukos.
E. Levitas, kuris taip pat yra šalies kariuomenės vyriausiasis vadas, interviu Latvijos transliuotojui TV3 sakė pritariantis praėjusią savaitę šalies gynybos ministro iškeltai idėjai nuo 2023 metų pradžios įvesti 11 mėnesių trukmės privalomąją karinę tarnybą 18–27 metų vyrams.
„Turime tikrai, tikrai geras, aukšto lygio ginkluotąsias pajėgas, profesionalias ginkluotąsias pajėgas – galima sakyti, vienas geriausių NATO“, – TV3 teigė prezidentas.
Pasak jo, šaukimas į kariuomenę reikalingas, nes 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje trūksta karybos pagrindų apmokytų rezervistų.
Latvija 2007 metais atsisakė privalomojo šaukimo ir perėjo prie visiškai profesionalios karinės tarnybos. Prezidento nuomone, didžiausias dabartinės šalies profesionalios kariuomenės trūkumas yra mažas jos dydis.
„Nauja geopolitinė situacija... reikalauja didesnio skaičiaus žmonių, kurie, prireikus, galėtų prisidėti prie savo šalies gynybos ir kurie nėra profesionalūs kariai, o yra rezervistai“, – kalbėjo E. Levitas, turėdamas omenyje vasario 24-ąją prasidėjusią Maskvos invaziją į Ukrainą.
Valstybės vadovas pridūrė, kad „moterys taip pat turėtų būti pasirengusios ginti savo šalį“, bet nepatikslino, ar jų šaukimas į kariuomenę turėtų tapti privalomas. Be to, E. Levitas paragino pareigūnus ir politikus rasti būdų paskatinti užsienyje gyvenančius latvius dalyvauti ginant Latviją.
Pagal pirminį, nepatvirtintą Latvijos gynybos ministerijos planą, per metus į kariuomenę būtų šaukiami apie 1 000 žmonių, organizuojant du šaukimus per metus. Tokį modelį siūloma palaipsniui įdiegti per penkerius metus, pradedant nuo 2023-iųjų.
Lietuva 2008 metais panaikino privalomąjį šaukimą į karo tarnybą, bet 2016 metais jį atnaujino, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje. Estija išlaikė šaukimą į kariuomenę, kurią taip pat remia savanoriškoji krašto apsaugos organizacija „Kaitseliit“, įkurta po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.
