„Kataras nusprendė nuo 2019 metų sausio panaikinti savo narystę OPEC“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Dohoje.
Ministras pridūrė, jog Kataras ir toliau išgaus naftą, bet šalis, kuri yra didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotoja, sutelks dėmesį į dujų gavybą.
„Mes neturime didelio potencialo [naftos sektoriuje], savo galimybes vertiname labai tikroviškai. Mūsų potencialas – dujos“, – pareiškė S. al-Kaabi.
Pasak ministro, Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai, į kurią Kataras įstojo 1961 metais, apie šį sprendimą buvo pranešta pirmadienį – prieš tai, kai apie jį buvo paskelbta viešai.
Ministras taip pat pažymėjo, kad, pasitraukęs iš OPEC, Kataras nebesilaikys organizacijos susitarimų.
Kataras pagal naftos gavybą OPEC užima vienuoliktą vietą. Šalis išgauna 610 tūkst. barelių naftos per dieną, o tai sudaro tik 2 proc. visos kartelio gavybos.
S. al-Kaabi pridūrė, jog Kataro pasitraukimas iš OPEC nepadarys poveikio organizacijos veikimui.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, nuo tada, kai įsigaliojo OPEC šalių ir jų partnerių – vadinamosios OPEC+ grupės – susitarimas dėl gavybos ribojimo, Kataras savo gavybą buvo sumažinęs vidutiniškai 34 proc. daugiau negu turėjo.
Kataras tapo pirmąja šalimi, prisijungusia prie OPEC, kurią 1957 metais įkūrė penkios valstybės – Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela.
Kartelio nariu Kataras tapo 1961 metais ir pirmasis iš Artimųjų Rytų šalių nusprendė iš jo pasitraukti, rašo agentūra „Bloomberg“.
S. al-Kaabi nekalbėjo apie tai, ar šis Kataro žingsnis yra politinis.
Tuo tarpu 2017 metais Saudo Arabijos – neoficialios OPEC lyderės – vadovaujama penkių Artimųjų Rytų šalių koalicija nutraukė diplomatinius santykius su Kataru, kuriam paskelbė blokadą.
Sprendimą pasitraukti iš OPEC Kataras priėmė tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose svarstomas įstatymo, pavadinto „Ne naftos gamintojų ir eksportuotojų karteliams“ (NOPEC), projektą, kuriame numatoma JAV administracijai suteikti teisę OPEC veiksmus ginčyti teisme kaip antimonopolinių įstatymų pažeidimus ir bandymus manipuliuoti energijos išteklių kainomis.
JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau rašė, jog dėl šio įstatymo projekto Saudo Arabijos karaliaus Abdullah naftos studijų ir tyrimų centras (KAPSARC) yra pradėjęs tirti galimas OPEC veiklos nutraukimo pasekmes.
OPEC istorijoje iš organizacijos pasitraukė tik trys šalys, tačiau dvi iš jų vėliau sugrįžo į kartelį, rašo agentūra „Bloomberg“, kaip paskutinį pavyzdį mininti Indoneziją.
Indonezija savo narystę OPEC sustabdė 2016 metų lapkritį, kai buvo priimtas sprendimas dėl OPEC+ šalių naftos gavybos mažinimo. Džakarta tuomet oficialiai paaiškino, jog tai buvo padaryta dėl to, kad šalis tapo grynąja naftos importuotoja.
„Kataras išgauna gana mažai naftos, vos patenka į pasaulio TOP 20. Daug svarbiau yra tai, kad savaitgalį Saudo Arabija sutarė su Rusija pratęsti bendradarbiavimą ir 2019 metais. Tikėtina, kad netrukus bus sutarta ir toliu riboti naftos pasiūlą ir pristabdyti kainų kritimą", – naujienų portalui tv3.lt komentavo „Swedbank" Baltijos šalių makroekonomikos tyrimų vadovas ir „Swedbank“ grupės vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, naftos kaina labai teigiamai sureagavo į Saudo Arabijos susitarimą su Rusija (+5%) ir visai ignoravo Kataro naujienas. O Kataras su Saudo Arabija nesutaria jau seniai.
