Svarbiausi dienos įvykiai:
13:58 | Rusų dronas atakavo gyvenvietę Chersono srityje, sužeista moteris
Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio atakavo Chersono srities Kindijkos gyvenvietę, sužeista moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Okupacinės pajėgos iš drono smogė Kindijkai. Iš bepiločio orlaivio numestas sprogmuo sužeidė 65 metų moterį“, – sakoma pranešime.
Nukentėjusioji nugabenta į ligoninę, kur jai teikiama medicininė pagalba.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities Stanislavo kaimą, sužeisti du gatvėje buvę žmonės.
12:35 | Zelenskis JAV ieško pagalbos Ukrainos energetikos infrastruktūrai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankydamasis Jungtinėse Valstijose kreipėsi į verslo atstovus, ragindamas juos investuoti į priešų puolamą jo šalies energetikos sektorių.
„Daugiausiai dėmesio skyrėme paruošti Ukrainos energetikos sistemą žiemai“, – antradienį ryte socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
Dėl Rusijos kariuomenės padarytos žalos šalyje baiminamasi, kad žiemą gali vėl imti trūkti elektros.
V. Zelenskis pasiūlė verslininkams specialių lengvatų. „Tai mūsų pasiūlymas. Tai yra vienas iš mūsų pergalės plano punktų“, – paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo jis.
Niujorke vykusiame susitikime dalyvavo energetikos, finansų ir draudimo bendrovių atstovai, taip pat Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power.
Ukraina su Vakarų pagalba plataus masto Rusijos invaziją atremti bando nuo 2022 m. vasario. Masiniai rusų antskrydžiai smarkiai apgadino Ukrainos energetikos sistemos objektus.
11:59 | TATENA vadovo teigimu, padėtis netoli Kursko AE tebėra įtempta, bet nuolatinės misijos pradėti neplanuojama
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi teigimu, padėtis aplink Rusijos Kursko atominę elektrinę tebėra rimta, tačiau nuolatinės misijos šiame objekte pradėti agentūra neplanuoja, praneša „Reuters“.
„(Padėtis) rimta, nes buvo pradėtas puolimas ir dabar jis vyksta ne taip jau toli nuo branduolinės jėgainės“, – pasakė R. Grossi.
Anot pranešimo, praėjusį mėnesį per sieną įsiveržę Ukrainos kariai tebėra Rusijos pietiniame Kursko regione, nors juos nuo elektrinės skiria apie 40 kilometrų.
R. Grossi praėjusį mėnesį lankėsi keturis reaktorius turinčioje Kursko jėgainėje ir sakė, kad elektrinė būtų „itin pažeidžiama“, jei ją kas užpultų, mat jėgainė neturi apsauginio kupolo.
Jo žodžiais tariant, TATENA neturi jokių planų į elektrinę atsiųsti nuolatinę stebėtojų misiją – panašią į tas, kurios veikia keturiose Ukrainos jėgainėse, įskaitant Zaporižios AE, kurią rusų pajėgos užėmė pirmosiomis 2022 m. vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos Ukrainoje dienomis.
R. Grossi pasakė, kad padėtis Zaporižioje vis dar yra įtempta, o abi šalys reguliariai kaltina viena kitą planuojant pulti elektros stotį.
„Mano ekspertai toliau praneša apie kovinius veiksmus netoli stoties“, – pasakė jis.
11:06 | „The Times“: Zelenskis tapo realistu – pergalės planą keičia išlikimo planas
Volodymyro Zelenskio kelionė į JAV yra paskutinė galimybė įtikinti Joe Bideną padidinti paramą Ukrainai prieš JAV prezidentui paliekant postą, rašo „The Times“, kurį cituoja UNIAN.
„Šios savaitės misija nėra galimybė V. Zelenskiui atsisveikinti su kadenciją baigiančiu JAV prezidentu. Tai diplomatija ant bedugnės krašto, paskutinė V. Zelenskio viltis, kad J. Bidenas leis Kyjivui naudoti Vakarų raketas smūgiams į Rusijos gilumą ir priversti susitarti dėl taikos“, – rašo leidinys.
Kaip pažymima straipsnyje, nors J. Bidenas akivaizdžiai tiki, kad Ukraina yra reikalas, už kurį verta kovoti, jei lapkritį rinkimus laimės Donaldas Trumpas, jis gali nutraukti JAV pagalbą. K. Harris prezidentavimo atveju scenarijus būtų kitoks, tačiau ji atsargiai vertina viską, kas galėtų būti suprasta kaip karo eskalavimas.
„The Times“ pabrėžia, kad nuo dabar iki prezidento inauguracijos sausį J. Bidenas turi galimybių langą, kurį protingai išnaudojus, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali būti priverstas sėsti prie derybų stalo.
Kartu straipsnyje pažymima, kad V. Zelenskio pergalės plane, kurį jis ketina ketvirtadienį pristatyti J. Bidenui, numatyta ne neatidėliotina Ukrainos narystė NATO, bet saugumo garantijos, kad būtų užkirstas kelias kitai invazijai.
„Tai ne tiek pergalės, kiek išlikimo planas – V. Zelenskis tapo realistu. Nežinia, kiek V. Putinas gali nusileisti, tačiau viena aišku: Ukraina turi toliau kovoti. Priešingu atveju Vakarai taip pat atsidurs pralaiminčiųjų pusėje“, – pabrėžiama straipsnyje.
10:55 | Rusijos teigimu, per septynias savaites trunkantį ukrainiečių antpuolį Kursko regione žuvo 56 civiliai
Rusijos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad per prieš septynias savaites prasidėjusį Ukrainos antpuolį Rusijos vakaruose esančiame Kursko regione žuvo mažiausiai 56 ir buvo sužeisti dar 266 civiliai.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Kyjivo puolimas kitoje sienos pusėje prasidėjo rugpjūčio 6 d., nuo tos dienos, kai Maskva į Ukrainą pasiuntė dešimtis tūkstančių savo karių, praėjus daugiau nei dvejiems metams ir ukrainiečių pajėgos iš Kursko regiono kol kas nesitraukia.
Pirmiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija buvo pranešusi, kad iki rugsėjo 5 d. regione žuvo 31 civilis. Naujieji duomenys apima laikotarpį iki rugsėjo 20 d.
Ministerija pranešė, kad pavojingiausias regiono vietoves paliko 131 000 civilių, tačiau tuo pat metu apkaltino Ukrainos pajėgas, neva šios keletą civilių laiko prieš jų pačių valią. Tarp paimtųjų į nelaisvę yra ir 70–120 Sudžos gyventojų.
Naujienų agentūros „Reuters“ paprašytas pakomentuoti šį pareiškimą, Ukrainos Užsienio reikalų atstovas spaudai Heorhijus Tychijus pasakė, kad Ukraina laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir civilių neatakuoja, o šių pareiškimų patikrinti ar patvirtinti ji negali.
„Turint omenyje, kad Rusija nuo seno skelbia melagingus skaičius ir propagandą, šių pareiškimų patikrinti ar patvirtinti paprasčiausiai neįmanoma. Jei Rusija nori parodyti tikrąją padėtį vietoje, ji gali leisti tai padaryti JT ir TRKK“, – pasakė jis.
„Reuters“ kol kas negalėjo patikrinti nei vienos, nei kitos šalies pranešimų iš mūšio lauko. Per 31 mėnesį trunkantį konfliktą abi šalys neigė puolančios civilius ir propagandos tikslais ne kartą švaistėsi melagingais pareiškimais.
Kremlius pirmiau yra sakęs, kad Ukrainos kvietimą į Kursko regioną atvykti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams „provokacija“ ir kad Maskva tikisi, jog nei JT, nei TRKK šio kvietimo nepriims.
Kyjivo teigimu, vienas iš jo vykdomo antpuolio – didžiausios atakos prieš Rusiją nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų – tikslų yra neleisti šiame regione dislokuotoms rusų pajėgoms pačioms per sieną pulti Ukrainos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad jo pajėgos Kursko regione kontroliuoja 100 gyvenviečių, išsibarsčiusių po 1 300 kvadratinių kilometrų plotą. Rusų šaltiniai šiuos skaičius neigia, o Rusija paskelbė per kontrpuolimą susigrąžinusi keletą kaimų.
10:09 | Gynybos pajėgos numušė 66 rusų „šahedus“
Gynybos pajėgos numušė 66 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo rugsėjo 23-iosios vakaro.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Rugsėjo 24-osios naktį (nuo rugsėjo 23 d. 20 val. iki rugsėjo 24 d. 7 val.) Oro pajėgų radiotechnikos kariuomenė aptiko ir palydėjo 85 Rusijos oro atakos priemones:
vieną balistinę raketą „Iskander-M“ iš Rostovo srities;
dvi valdomąsias aviacines raketas Ch-59/69 iš Briansko srities oro erdvės;
vieną raketą (tipas dar nenustatytas) iš Kursko srities;
81 „Shahed“ tipo smogiamąjį droną iš Kursko ir Primorsko Achtarsko rajonų.
Pagrindinė smūgio kryptis buvo Ukrainos šiaurė ir centras.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Oro mūšiuose 66 priešo smogiamieji dronai buvo numušti Kyjivo, Žytomyro, Čerkasų, Vinycios, Kirovohrado, Poltavos, Sumų ir Mykolajivo srityse.
Dar 13 dronų dėl Gynybos pajėgų aktyvių atsakomųjų veiksmų dingo keliuose Ukrainos regionuose.
Oro pajėgų atstovai paragino gyventojus aptikus įtartinų objektų, panašių į bepiločius orlaivius, patiems nesiimti jokių veiksmų ir nedelsiant informuoti teisėsaugininkus ar vietos karinę administraciją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Poltavos srityje numuštų Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino energetikos infrastruktūrą, be elektros liko 20 gyvenviečių.
9:44 | Ko iš tikrųjų nori Putinas: analitikai įvertino, ką reiškia Kremliaus žodžiai apie taiką
Kremlius ir toliau išlieka nesuinteresuotas derybomis su Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Rusija siekia visiškai sunaikinti Ukrainą ir nori, kad ji pasiduotų, rašo „Kanal 24“.
Rusija anksčiau pareiškė, kad nedalyvaus antrojoje Ukrainos taikos konferencijoje. Anot analitikų, Kremlius demonstratyviai atrodo nesuinteresuotas derybomis, išskyrus tuomet, kai kalbama apie Ukrainos kapituliaciją.
Kiek anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nesuinteresuota užbaigti karą Ukrainai priimtinomis sąlygomis.
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos pergalei Ukrainoje „nėra alternatyvos“, o NATO šalis ir visus Vakarus pavadino „kolektyviniu priešu“. Analitikai pabrėžė, kad šie žodžiai patvirtina Rusijos nenorą derėtis, išskyrus Ukrainos kapituliaciją.
D. Peskovo mintis pakartojo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji pareiškė, kad šalis neplanuoja dalyvauti antrajame Taikos viršūnių susitikime ar kituose „panašiuose viršūnių susitikimuose“.
ISW mano, kad Kremlius nesuinteresuotas geranoriškomis taikos derybomis su Ukraina.
„Rusija tik remsis „taikos planų“ ir „derybų“ sąvokomis, kad paskatintų Vakarus spausti Ukrainą daryti prevencines nuolaidas dėl jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo“, – sako analitikai.
9:24 | Skelbiama, kad po konfliktų su vadovybe mirė vienas iš rusų vadų
Pranešama, kad dėl konfliktų savo padalinio vadovybėje neseniai mirė aukšto rango Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
9:02 | Zaporižioje per Rusijos smūgius vienas žmogus žuvo, šeši sužeisti
Rugsėjo 23-iosios vakarą per Rusijos atakas Zaporižioje vienas žmogus žuvo, o dar šeši, tarp jų – du vaikai, buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, „per Rusijos atakas Zaporižioje 1 žmogus žuvo, o dar 6 žmonės, tarp jų – 13 metų mergaitė ir 15 metų paauglys, buvo sužeisti“.
Kaip pažymėjo I. Fiodorovas, per parą rusai smogė 321 smūgį 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Priešas paleido tris raketas į Zaporižią ir Rostuščę.
Rusijos kariuomenė smogė 15 aviacijos smūgių Zaporižiai, Kušuhumui, Komyšuvchai ir Levadnei.
175 įvairių modifikacijų dronai atakavo Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Malą Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Novoandrijivka, Mala Tokmačka ir Robotynė šešis kartus buvo apšaudytos iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
Rusijos kariuomenės artilerija 122 kartus apšaudė Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Gauta 314 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 23-iosios vakarą rusai smogė gyvenamajam namui Zaporižioje. Priešas taip pat pataikė į kritinės infrastruktūros objektą.
8:47 | Zaporižioje per Rusijos smūgius vienas žmogus žuvo, šeši sužeisti
Rugsėjo 23-iosios vakarą per Rusijos atakas Zaporižioje vienas žmogus žuvo, o dar šeši, tarp jų – du vaikai, buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, „per Rusijos atakas Zaporižioje 1 žmogus žuvo, o dar 6 žmonės, tarp jų – 13 metų mergaitė ir 15 metų paauglys, buvo sužeisti“.
Kaip pažymėjo I. Fiodorovas, per parą rusai smogė 321 smūgį 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Priešas paleido tris raketas į Zaporižią ir Rostuščę.
Rusijos kariuomenė smogė 15 aviacijos smūgių Zaporižiai, Kušuhumui, Komyšuvchai ir Levadnei.
175 įvairių modifikacijų dronai atakavo Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Malą Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Novoandrijivka, Mala Tokmačka ir Robotynė šešis kartus buvo apšaudytos iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
Rusijos kariuomenės artilerija 122 kartus apšaudė Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Gauta 314 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 23-iosios vakarą rusai smogė gyvenamajam namui Zaporižioje. Priešas taip pat pataikė į kritinės infrastruktūros objektą.
8:41 | Buvęs CŽV vadas įvertino III pasaulinio karo tikimybę
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Davidas Petraeusas nemano, kad panaikinus draudimą Ukrainai smogti Vakarų ginklais Rusijos teritorijoje kils Trečiasis pasaulinis karas.
7:49 | Iš Donaldo Trumpo lūpų – skandalingas pareiškimas apie Volodymyrą Zelenskį
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas sukritikavo Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio vizitą į JAV ir pavadino Ukrainos prezidentą „didžiausiu pardavėju istorijoje“.
7:01 | Volodymyras Zelenskis: esame arčiau karo pabaigos nei manote
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis optimistiškai nusiteikęs dėl karo su Rusija pabaigos ir pareiškė, kad karo pabaiga yra „arčiau nei mes manome“. Apie tai jis klabėjo interviu „ABC News“, – rašo UNIAN.
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome. Esame arčiau karo pabaigos“, – sako jis.
V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos kariuomenę.
„Pergalės planas – stiprinti Ukrainą. Todėl prašome savo draugų, sąjungininkų sustiprinti mus. Tai labai svarbu“, – sako Ukrainos prezidentas.
War with Russia is coming to an end faster “than is believed” - Zelenskyy in ABC News interview
— NEXTA (@nexta_tv) September 24, 2024
“I think we're closer to peace than we think. We are closer to the end of the war.”
At the same time, he urged Western countries to increase support for the Ukrainian army and added… pic.twitter.com/LJZMU2JhhM
V. Zelenskis interviu taip pat sakė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas „bijo“ Kursko operacijos.
„Tai tiesa. Jis labai bijo. Kodėl? Todėl, kad jo žmonės pamatė, jog jis negali apginti... kad jis negali apginti visos savo teritorijos“, – komentuoja V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina gali priversti V. Putiną baigti karą tik iš „tvirtos pozicijos“.
soc-tinkluose plinta naujas video iš Tokijo, Japonijos kaip kacapas draskosi, spjaudosi prie taikių demonstrantų su Ukrainos vėliavomis, vadina bandierovcais ir kitais epitetais kokius išmoko užkoduodas iš gebels tv-kaip pasiutlige sergantis žvėris
Japonijoje be-abejo toks elgesys(ne tik liečiant Ukrainos reikalus) griežtai netoleruotinas ir kacapas bus deportuotas atgal į Sortyrą
Lietuvoje irgi pamatei besidraskantį kacapą-uždėk antsnukį, nežinai kada žvėris įkas
Tai gal iki Lamanšo pradžiai nueikit? O gal ir Ameriką, Angliją reikia nugalėti?
Nežinau ar čia Covid pasekmė ta smegenų kempinligė, ar kokia magnetinė audra?
