Volodymyras Zelenskis

Laikinai okupuotame Kryme Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino du Rusijos lėktuvus An-26. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR)....

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palankiai įvertino Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo aiškią žinią, kad jis pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, tokiai kaip „France 24“ ir „Radio France Internationale“ (RFI), prezidentas sakė, kad pasikeitusi D. Trumpo pozicija Ukrainos klausimu yra labai svarbus žingsnis, suteikiantis naują perspektyvą Kyjivui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį suabejojo NATO gebėjimu užtikrinti Ukrainos saugumą, bet pagyrė Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas netikėtai persigalvojo ir pareiškė manantis, kad Rusiją galima nugalėti. Kreipdamasis į Jungtines Tautas D. Zelenskis teigė, kad gali nepakakti net narystės NATO, kurią D. Trumpas Ukrainos atžvilgiu atmeta. „Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį išreiškė abejonių dėl NATO gebėjimo garantuoti Ukrainos saugumą, tačiau gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, netikėtai pareiškusį, kad, jo manymu, Rusiją galima nugalėti.  V. Zelenskis, kreipdamasis į Jungtines Tautas (JT), užsiminė, kad net Ukrainos NATO narystės, kurią D. Trumpas atmetė, gali nepakakti. „Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasaulio lyderiams pareiškė, kad pasaulis išgyvena „destruktyviausias ginklavimosi lenktynes istorijoje“ ir paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis veiksmų prieš Rusiją, teigdamas, kad ji siekia išplėsti karą Europoje. „Šiuo metu išgyvename destruktyviausias ginklavimosi varžybas istorijoje, – Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį įspėjo, kad Europa negali sau leisti prarasti strategiškai svarbią Moldovą, kuriai gresia patekti į Maskvos įtakos sferą. „Rusija bando padaryti Moldovai tai, ką Iranas kadaise padarė Libanui, o pasaulio reakcija vėl yra nepakankama. Mes jau praradome Sakartvelą Europoje (...) ir jau daugelį metų Baltarusija taip pat artėja prie priklausomybės nuo Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad reikia Rusiją ir Vladimirą Putiną sustabdyti dabar – kitu atveju teks kentėti. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, rašo „Sky news“. „Putinas toliau stums karą į priekį, jį plės ir gilins. <...> Ukraina yra tik pirmoji. Rusijos dronai jau skraido virš Europos“, – pastebi jis. Todėl V. Zelenskis ragina lyderius veikti dabar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje perspėjo, kad rusų dronų ataka Lenkijoje galėjo būti siaubinga, rašo „Sky news“. Savo kalboje V. Zelenskis priminė, kad „Rusijos karas prieš mano šalį tęsiasi, žmonės vis dar miršta kiekvieną savaitę“. „Tačiau nėra paliaubų, nes Rusija atsisako“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir pareiškė, kad „tik mes patys galime užtikrinti savo saugumą“, rašo „Sky news“. Jis perspėjo Generalinę Asamblėją, kad tik jėga gali užtikrinti taiką. „Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“, – sako V. Zelenskis. „Ginklai nusprendžia, kas išgyvens.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu kardinaliai pasikeitė – nuo skepticizmo iki paramos ir tikėjimo jos pergale. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad nors santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerėjo, realūs JAV prezidento veiksmai išlieka riboti, o atsakomybę dėl karo sprendimo jis vis dar perkelia Europai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po pastarųjų įvykių JAV prezidentas Donaldas Trumpas labiau pasitiki juo, o ne Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, šią remarką jis išsakė Niujorke po susitikimo su JAV prezidentu.

Per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos kariuomenės mokymų centrą, Kyjivo kariniais duomenimis, yra aukų. Be kita  ko, smogta dviem „Iskander“ tipo balistinėmis raketomis, Kyjive pranešė sausumos dalinių vadovybė. Esą „pataikyta tiksliai“  į slėptuvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė, kad Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą jo šalyje. Taip jis kalbėjo po JAV raginimo Pekinui ir kitiems nustoti pirkti rusišką naftą. Kinija nėra konflikto šalis, tačiau Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą, ir toliau perka rusišką energiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavadino „labai geru ir konstruktyviu“. Pagrindinės temos esą buvo padėtis karo lauke ir Rusijos ekonomikos nuosmukis.  „Tai buvo tikrai labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje po susitikimo su D. Trumpu. Anot Ukrainos vadovo, jiedu aptarė Ukrainos kontrataką Donecko regione, taip pat Rusijos ekonomikos padėtį.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau. Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje. „Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose. D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. „80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose. Tiesa, kaip pažymi „Reuters“, Kyjivas nesitiki, kad Vašingtonas įves griežtas sankcijas Rusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus. Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.

Gitanas Nausėda rugsėjo 22–25 dienomis lankysis Niujorke, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje, praneša Prezidentūra. Antradienį Lietuvos vadovas Generalinėje Asamblėjoje septintą kartą kreipsis į pasaulio valstybių lyderius. Prezidento kalboje daugiausia dėmesio bus skiriama pasaulio ginkluotų konfliktų vertinimui, JT reformos būtinybei, atsakomybei už Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų. „Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą.

Volodymyras Zelenskis teigia kitą savaitę Jungtinėse Tautose susitiksiantis su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu. V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių, pranešė Talinas.  Estijos ir Italijos pareigūnai nurodė, kad NATO oro gynybos paramos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Italijos naikintuvai F-35 buvo pakelti perimti Rusijos orlaivius ir juos perspėti. Švedija ir Suomija taip pat pakėlė greitojo reagavimo orlaivius, žurnalistams pranešė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) atstovas.

Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi. „Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos galimybėms tapti NATO nare sumenkus, Vakarų sąjungininkės pritarė alternatyviai strategijai, kaip padėti Kyjivui atremti Rusijos agresiją: investuoti milijardus į ukrainiečių ginklų pramonę, kad ji galėtų geriau apsiginti. Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.

Kyjive darbo vizitu viešintis paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainos antidroniniai pajėgumų patirtis yra neįkainojama, norint kurti bendras oro gynybos sistemas. „Atremdama nuolatines masines atakas Ukraina pasiekė didžiulę technologinę pažangą.

Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“. Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio. Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“. Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas.

Kai kurie žmonės sako, kad karas kas tam tikrą laiką privalo kartotis – neva kitaip žmonės pradėtų per daug gerai gyventi, nebevertintų to, ką turi, pamirštų dėkingumą, meilę ir visas vertybes. Tačiau realybė – nepalyginamai šiurpesnė: karas yra viena baisiausių tragedijų, kurią gali išgyventi žmogus. Pirmosiomis karo dienomis kyla panika. Žmonės nesuvokia, kaip gyventi toliau, ką daryti, visos anksčiau girdėtos gairės išgaruoja iš galvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad fronte Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst. Rusijos kareivių.  „Fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkstančių“, – per televizijos transliuotą susitikimą sakė V. Putinas. Neseniai panašų skaičių pateikė ir Ukraina.  Ukrainoje dislokuota beveik 700 tūkst.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį aukšto rango Rusijos karininkas, apžiūrėjęs savo kariuomenės pozicijas Ukrainoje, pareiškė, jog Maskvos pajėgos smarkiai žengia į priekį, o intensyviausi kovos veiksmai vyksta aplink Pokrovsko logistikos centrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jėgų rengti naujų didelio masto puolimų, paminėdamas didelius karių nuostolius daugiau nei trejus su puse metų trunkančiame kare. „Manau, kad šiuo metu trūksta jėgų didelio masto puolimui“, – socialinių tinklų platformoje „X“ rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Rusija patyrė tokius didelius nuostolius, kad negali pradėti tolesnių didelio masto veiksmų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva neatsisakė planų sunaikinti Ukrainos energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą, bet gynybos pajėgos vykdo operacijas, kurios trukdytų rusams smogti raketų ir dronų smūgiais. Be to, jis taip pat paskelbė, kad rusai patys turės problemų su energetika žiemą. Jau dabar ten sudegė daug naftos perdirbimo gamyklų, o degalinėse – eilės ir trūksta degalų.

Pirmosiose iniciatyvos „Ukrainos prioritetinių reikalavimų sąrašas“ (PURL) paketuose sąjungininkai Ukrainai iš JAV nupirks raketas priešlėktuvinėms raketų sistemoms „Patriot“ ir sviedinius raketinėms-artilerinėms sistemoms HIMARS su padidintu mobilumu. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive. „Mes gavome daugiau nei 2 mlrd. dolerių iš mūsų partnerių specialiai PURL programai.

Mano planas „A“ – baigti karą šiais metais, planas „B“ – 120 mlrd. dolerių – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pareiškė V. Zelenskis.

Europos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi nustoti galvoti apie save ir savo ateities santykius su Rusijos Federacija, o daugiau galvoti apie Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“, komentuodamas klausimą dėl antirusiškų sankcijų sugriežtinimo. Ukrainos vadovas pažymėjo, kad, jo nuomone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog jei jis įves griežtas sankcijas Rusijai, jis uždarys galimybę diplomatijai su Maskva.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ metu pareiškė, kad Lenkija nėra pasirengusi apsaugoti žmonių nuo masinės atakos. Šį pareiškimą V. Zelenskis padarė po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę. „Lenkija nėra pasiruošusi apsaugoti žmonių nuo masinio puolimo. Pavyzdys: iš 810 dronų Ukraina numušė 700. Lenkija iš 19 numušė tik 4 bepiločius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „turės sudaryti sandorį“, kad būtų nutrauktas Rusijos pradėtas karas, o Europa turi liautis pirkusi rusišką naftą.  Šias pastabas jis išsakė antradienį prieš išvykdamas valstybinio vizito į Jungtinę Karalystę. „Jis turės sudaryti sandorį, Zelenskiui reikės sudaryti sandorį, o Europa turi nustoti pirkti naftą iš Rusijos“, – sakė D. Trumpas.

Viena britų žurnalistė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą, kad jos atvaizdas buvo naudojamas svetainėje, imituojančioje leidinį iš Jungtinės Karalystės (JK) ir skleidusioje dezinformaciją apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Baltarusijoje baigiasi pirmosios bendros pratybos su Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – „Zapad-2025“, o provokacijos Europos šalyse šiuo kontekstu nebuvo atsitiktinės. Tokią nuomonę interviu UNIAN išreiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevgenijus Dykyjus. „Visa tai yra Rusijos strategijos, skirtos Vakarams įbauginti ir pakenkti sąjungininkų vienybei, dalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Europos lyderius sukurti ambicingą oro gynybos „skėtį“ žemynui apsaugoti, pareigūnams pranešus, kad per Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainos pietuose esančią Zaporižią žuvo vienas ir buvo sužeista dar 18 žmonių, įskaitant du vaikus. Karui tęsiantis daugiau nei pusketvirtų metų, Rusija tęsia smūgius civiliniams Ukrainos rajonams, o rusų kariuomenė pamažu žengia į priekį maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Nuo savaitgalio mūsų kaimynų dangų jau skrodžia papildomi sąjungininkų naikintuvai – misija palies ir Lietuvą. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras, Radoslavas Sikorskis, ragina Aljansą grįžti prie neskraidymo zonos idėjos ir numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, neprarasdamas vilties tarpininkauti taikos susitarimui, kuriame dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį pranešė valstybės sekretorius Marco Rubio.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Savaitgalį mūsų kaimynų dangų jau skrodė papildomi sąjungininkų naikintuvai. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis ragina Aljansą numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos, kad jie net nepasiektų NATO šalių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“. Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams. „Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis. „Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.

Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.