Vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui Gazos Ruože, balandžio pradžioje palestiniečiai atnaujino 2011-aisiais pateiktą prašymą dėl narystės, nepaisydami veto teisę Saugumo Taryboje turinčių Jungtinių Valstijų nepritarimo šiam pasiūlymui.
Generalinė Asamblėja gali priimti naują valstybę narę dviejų trečdalių balsų dauguma, bet tik po to, kai JT Saugumo Taryba pateikia savo rekomendaciją.
Antradienį regioninis Arabų grupės blokas paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad tvirtai remia palestiniečių prašymą.
„Narystė Jungtinėse Tautose yra labai svarbus žingsnis teisinga linkme siekiant teisingo ir ilgalaikio palestiniečių klausimo sprendimo pagal tarptautinę teisę ir atitinkamas JT rezoliucijas“, – sakoma pareiškime.
Alžyras, nenuolatinis JT Saugumo Tarybos narys, parengė rezoliuciją, kurioje Generalinei Asamblėjai rekomenduojama „priimti Palestinos valstybę nare į Jungtinių Tautų Organizaciją“.
Ketvirtadienį vyksiantis balsavimas sutaps su prieš kelias savaites suplanuotu JT Saugumo Tarybos posėdžiu, skirtu padėčiai Gazos Ruože aptarti. Jame, kaip tikimasi, dalyvaus kelių arabų šalių ministrai.
Palestiniečiai, kurie nuo 2012 metų Jungtinėse Tautose turi stebėtojų statusą, jau daugelį metų siekia visateisės narystės.
„Siekiame, kad mus priimtų. Tai mūsų prigimtinė ir teisėta teisė“, – balandį sakė palestiniečių ambasadorius Jungtinėse Tautose Riyadas Mansouras.
Palestiniečių teigimu, 137 iš 193 JT valstybių narių jau pripažįsta palestiniečių valstybę, o tai leidžia tikėtis, kad jų prašymui pritartų Generalinė Asamblėja.
Tačiau palestiniečių siekis tapti visateise JT nare susiduria su didele kliūtimi: Izraelį tvirtai palaikančios Jungtinės Valstijos gali pasinaudoti veto teise ir užblokuoti Saugumo Tarybos rekomendaciją.
„Raginame visus Saugumo Tarybos narius balsuoti už rezoliucijos projektą [...]. Bent jau prašome Tarybos narių netrukdyti šiai itin svarbiai iniciatyvai“, – antradienį pareiškė Arabų grupė.
Jungtinės Valstijos pasisakė prieš visateisę palestiniečių narystę, teigdamos, kad remia jų valstybingumą, bet tik po derybų su Izraeliu, ir atkreipė dėmesį į JAV įstatymus, pagal kuriuos būtų reikalaujama sumažinti JT finansavimą, jei toks žingsnis būtų žengtas be dvišalio susitarimo.
„Tai turėtų būti sprendžiama tiesioginėse derybose tarp šalių, kurių šiuo metu siekiame, o ne Jungtinėse Tautose“, – balandį žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).
Izraelio ambasadorius JT Giladas Erdanas griežtai prieštarauja palestiniečių siekiui dėl narystės JT ir balandžio viduryje pareiškė, kad šie svarstymai „jau yra genocidinio teroro pergalė“.
„Saugumo Taryba svarsto galimybę suteikti spalio 7-osios kaltininkams ir rėmėjams visateisio nario statusą JT“, – teigė G. Erdanas.
Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 843 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
