Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“.
Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą. Jei Ukraina būtų stipresnė karine prasme, i Rusija būtų buvę sunkiau atakuoti. Neįmanoma pasakyti, ar ji būtų pakankamai aukšta... Mūsų mokymai ir įranga buvo gana riboti.
Anot jo, užuot kariškai stiprinę Ukrainą, sąjungininkai svarstė, ar tiekti snaiperinius šautuvus. O JAV ilgai nenorėjo tiekti Ukrainai prieštankinių raketų, „kad neprovokuotų Rusijos“.
„Dabar mes apginkluojame Ukrainą karui, o tada galėjome aprūpinti Ukrainą, kad ji užkirstų kelią karui“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis teigė nesistebėjęs, kai Rusija 2022 metų vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą, nes žvalgybos tarnybos apie tai buvo perspėjusios. „Tačiau tai, kad tai iš tikrųjų vyksta, mane vis tiek šokiravo. Supratau, kad tai buvo lūžis mūsų istorijoje: yra tokia Europa, kokia buvo prieš tą dieną ir kitokia Europa po tos dienos“, – sakė J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas vis dar tiki dialogo galimybe.
„Turime būti stiprūs, kad galėtume vesti prasmingą dialogą... Aišku viena: norint užbaigti šį karą, tam tikru momentu vėl turi vykti dialogas su Rusija. Bet jis turėtų būti paremtas Ukrainos stiprybe“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina nuo 2014 metų. Jis baigs kadenciją šių metų spalio 1 dieną.
Gabija Lebednykaitė (ELTA)
