jensas stoltenbergas

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte tapo NATO generaliniu sekretoriumi po antradienį karinio aljanso būstinėje Briuselyje vykusios įgaliojimų perdavimo ceremonijos. M. Rutte pakeitė buvusį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir padėkojo NATO sąjungininkėms už tai, kad šias vadovaujamas pareigas patikėjo jam. „Tai didelis darbas, ir man teks šokti per aukštą kartelę“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo paskutinėje kalboje ketvirtadienį rengiasi perspėti Jungtines Valstijas ir Europą vengti izoliacionizmo. „Iš abiejų Atlanto pusių girdėjome balsų, raginančių Ameriką ir Europą išsiskirti. Susitelkimas į trumpalaikius nacionalinius interesus, o ne į ilgalaikį bendradarbiavimą, mums nepasitarnaus.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. Remiantis pranešimu, nuo 2022 m. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko pareigas einantis Christophas Heusgenas atsistatydins, o buvęs ilgametis pirmininkas Wolfgangas Ischingeris liks Miuncheno saugumo konferencijos fondo tarybos pirmininku.

Per pirmąjį pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha aptarė karinės pagalbos, gynybinės gamybos ir investicijų į Ukrainos ginkluotę didinimą.   Ukrainos diplomatijos vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X, rašo „Ukrinform“. „Man buvo malonu pasikalbėti su geru Ukrainos draugu Jensu Stoltenbergu.

Po dešimtmečio NATO generalinio sekretoriaus poste buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas nenori grįžti į aukšto lygio politiką savo gimtojoje šalyje. 65-erių J. Stoltenbergas penktadienį per spaudos konferenciją Osle pareiškė, kad ras būdų paremti savo centro kairės Darbo partiją kaip eilinis narys. „Nebūsiu tas, kuris grįš namo ir pradės turėti per daug nuomonių apie dalykus, kuriuose nedalyvavau dešimt metų – būtent apie aktyvią Norvegijos politiką“, – tvirtino jis.

Paprašius Ukrainai, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šaukia NATO ir Ukrainos Tarybos posėdį. Susitikime trečiadienį, Aljanso atstovės Farah Dakhlallah teigimu, bus aptariama padėtis mūšio lauke ir svarbiausi kariniai Rusijos užpultos šalies poreikiai. Konferencijoje Briuselyje vaizdo ryšiu dalyvaus Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. Susitikimas organizuojamas ambasadorių lygiu.

NATO ketvirtadienį pasidžiaugė, kad dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo paleista gausybė kalinių.  „Džiaugiuosi, kad šiandien paleisti neteisėtai sulaikyti sąjungininkių piliečiai ir Rusijos politiniai kaliniai. Tai pavyko pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant NATO sąjungininkėms“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas BBC ketvirtadienį sakė, kad NATO sąjungininkės turi pasirengti blogiausiam scenarijui – dešimtmetį truksiančiam karui Ukrainoje. Į BBC klausimą, ar NATO sąjungininkai turi būti pasirengę, kad karas gali tęstis ilgiau nei 10 metų, J. Stoltenbergas atsakė „taip“. „Pagrindinė žinia yra ta, kad kuo stipresnė parama Ukrainai ir kuo ilgiau esame pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis, – BBC sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastai svarbu, jog Jungtinės Valstijos ir toliau remtų Ukrainą Taip jis kalbėjo kelios dienos po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko pagalbos tiekimo Kyjivui skeptiką. „Tai turi būti bendros Šiaurės Amerikos ir Europos pastangos, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia sąjungininkė.

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį per viršūnių susitikimą Vašingtone sakė tikįs, kad Jungtinės Valstijos išliks kertiniu Aljanso akmeniu nepriklausomai nuo to, kas laimės lapkritį ten vyksiančius prezidento rinkimus. „Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, JAV išliks stipri ir tvirta NATO sąjungininkė“, – sakė J. Stoltenbergas Vašingtone susirinkusiems lyderiams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį Ukraina gali įstoti į Aljansą, jis tai sakė penktadienį paskelbtame interviu dpa. „Labai tikiuosi, kad Ukraina bus sąjungininkė“, – sakė jis, paklaustas apie galimą NATO plėtrą per ateinančius 10 metų, pabrėžė ir savo darbą to siekiant.   Kadenciją baigiantis generalinis sekretorius kalbėjo prieš NATO lyderių susitikimą Vašingtone, kai Aljansas švęs savo 75-metį ir paskelbs apie naują paramą Ukrainai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vargu ar yra pajėgios padaryti kokį nors reikšmingą proveržį.  Pasak jo, Rusijai skaudžiai atsiliepia Kyjivo smūgiai toli jos teritorijoje. „Šį pavasarį ir vasarą ji vėl bandė pradėti puolimą, bet kol kas tik nežymiai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad 23 iš 32 Aljanso narių laikosi  įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  J. Stoltenbergo teigimu, šiemet NATO turės rekordinį skaičių šalių, kurios bus pasiekusios prieš dešimtmetį užsibrėžtą tikslą. „23 sąjungininkės šiemet gynybai išleis 2 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino šią savaitę planuojamas vizitas į Šiaurės Korėją rodo, kaip Maskvos karo veiksmai Ukrainoje tapo priklausomi nuo autoritarinių lyderių, pirmadienį pareiškė NATO vadovas. „Tai rodo, kaip prezidentas Putinas ir Maskva dabar yra priklausomi nuo autoritarinių šalių visame pasaulyje“, – pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams Vašingtone po kalbos Wilsono (Vilsono) centre.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso gynybos išlaidų tikslą šiais metais pasieks rekordinis NATO narių skaičius – daugiau kaip 20. Šis numatomas skaičius, kurį J. Stoltenbergas paskelbė kalbėdamas Wilsono (Vilsono) centre Vašingtone, reiškia, kad nuo 2021 metų tarp dabar jau 32 NATO narių beveik keturis kartus padaugėjo šalių, kurios atitinka aljanso gynybos išlaidų gairę.

NATO vadovas pirmadienį perspėjo, jog Vakarų aljansas turi pasirūpinti, kad Kinija sumokėtų už tai, kad remia Rusiją, ir kartu pareiškė, kad užbaigti karą Ukrainoje galima tik reguliariai tiekiant ginklus. Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“. „Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J. Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Prancūzija išliks svarbi Vakarų šalių karinio aljanso narė, net jei po artėjančių pirmalaikių rinkimų į valdžią ateis kraštutinių dešiniųjų vyriausybė. „Tikiuosi, kad Prancūzija ir ateityje išliks tvirta ir svarbi sąjungininkė“, – Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. „Tikiuosi, kad šiame susitikime ministrai patvirtins planą, pagal kurį NATO perims saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai koordinavimą“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Stoltenbergas. Jis nurodė, kad toks sprendimas gali būti priimtas penktadienį.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį susitikę Budapešte susitarė, kad ši vidurio Europos šalis „neblokuos“ gynybos aljanso pastangų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos invazijai.

Vengrijos ir gynybos aljanso santykiuose šiuo metu tvyro įtampa dėl Rusijos invazijos Ukrainoje – būdamas artimiausiu Maskvos sąjungininku ES, V. Orbanas vis dažniau kursto baimę, kad tarp Vakarų ir Rusijos gali kilti karas, dėl kurio jis kaltina Briuselį ir NATO.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pažadėjo paramą Rytų flango šalims užpuolimo atveju. „NATO turi pajėgų, išteklių, pajėgumų ir politinės valios ginti kiekvieną sąjungininkę“, – sakė jis antradienį Rygoje po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi. Čia J. Stoltenbergas dalyvavo vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) konsultacijose.

Rengdamiesi liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, antradienį Latvijoje susitiks kelių Rytų Europos NATO valstybių aukšto rango atstovai. Vieną dieną truksiančiame vadinamojo Bukarešto devyneto grupės patarėjų susitikime Rygoje dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šiai grupei priklauso Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija ir trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – taigi, valstybės, esančios rytiniame NATO flange.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti. Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“. „Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį paragino Aljanso nares įsipareigoti išlaikyti ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų metinę karinę pagalbą Ukrainai, Aljanso užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti ilgalaikės paramos Kyjivui. „Nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais sąjungininkės kasmet Ukrainai suteikė maždaug 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. Turime kasmet išlaikyti bent tokio lygio paramą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV sprendimą sušvelninti ribojimus dėl amerikietiškų ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje. „Ukraina turi teisę gintis. Tai apima ir teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – sakė jis penktadienį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje. Šis faktas yra juo svarbesnis, nes Rusija atvėrė naują frontą ir iš šiaurės puola Charkivo sritį, pabrėžė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje. Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti. „Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Kiniją, kad parama Rusijai jos kare prieš Ukrainą pakenks Pekino bendradarbiavimui su Vakarais. Tai jis sakė interviu laikraščiui „Welt“. „Kinija teigia norinti palaikyti gerus santykius su Vakarais. Tačiau tuo pat metu Pekinas kursto karą Europoje. Negalima būti abiejose pusėse vienu metu“, – sakė J. Stoltenbergas. Pasak jo, Kinijos parama yra gyvybiškai svarbi Rusijos karui Ukrainoje.

Kinijos parama Maskvai yra labai svarbus veiksnys Rusijos kare prieš Ukrainą, teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Kinija sako, kad nori palaikyti gerus santykius su Vakarais. Tačiau tuo pat metu Pekinas kursto karą Europoje. Negalite turėti abiejų dalykų“, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė J. Stoltenbergas.

  Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptarė aktualiausius kolektyvinės gynybos ir saugumo stiprinimo, paramos Ukrainai ir pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone klausimus. Ji taip pat akcentavo investicijų į gynybą svarbą.

Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.