Daugiau nei 75 metus Osle įsikūrusi automobilių prekybos įmonė „Harald A Møller“ importuoja „Volkswagen“ automobilius, tačiau 2024 m. pradžioje atsisveikino su iškastiniu kuru varomais automobiliais.
Dabar visi jos salone parduodami lengvieji automobiliai yra elektriniai (EV).
„Manome, kad būtų neteisinga šiandien čia atvykusiam klientui patarti pirkti ICE [vidaus degimo variklio] automobilį, nes ateitis yra elektrinė“, – sakė įmonės generalinis direktorius Ulfas Tore Hekneby.
Norvegijos sostinės Oslo gatvėse elektra varomi automobiliai nėra naujovė, tai tapo norma. 5,5 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Europos šalyje elektromobiliai pradėti naudoti greičiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
Praėjusiais metais Norvegijos keliuose elektromobilių skaičius pirmą kartą viršijo benzinu varomų automobilių skaičių.
Įskaičiavus dyzelinius automobilius, elektromobiliai sudaro beveik trečdalį visų Norvegijos keliuose važinėjančių automobilių.
Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenys rodo, jog 88,9 proc. pernai šalyje parduotų naujų automobilių buvo elektromobiliai.
Kai kuriais mėnesiais elektrinių automobilių pardavimai siekė net 98 proc. Tuo tarpu naujų benzininių ar dyzelinių automobilių pirkimai beveik išnyko.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2024 m. elektromobiliai sudarė tik 20 proc. visų įregistruotų naujų automobilių. Nors tai buvo rekordinis skaičius ir padidėjo nuo 16,5 proc. 2023 m.
Norvegijos elektrinė revoliucija
„Ji prasidėjo dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, – sakė Norvegijos elektromobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.
Ir pridūrė: „Po truputį vis labiau apmokestinant benzininius ir dyzelinius variklius turinčius automobilius, jų įsigijimas tapo daug brangesnis, o elektromobiliams mokesčiai nebuvo taikomi.“
„Mūsų tikslas – siekti, kad visada būtų geras ir perspektyvus pasirinkimas – rinktis nulinės taršos transporto priemonę“, – teigė Norvegijos transporto ministro pavaduotoja Cecilie Knibe Kroglund.
Nors Norvegija yra didelė naftos ir dujų gamintoja, ji siekia, kad visi parduodami nauji automobiliai būtų „nulinės taršos“. Neįpareigojantis tikslas buvo nustatytas dar 2017 m., ir dabar šis etapas jau yra pasiekiamas ranka.
Norvegijos sėkmės pagrindas
Užuot uždraudusi vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones, vyriausybė nukreipė vartotojų pasirinkimą.
Be to, kad iškastinį kurą naudojančioms transporto priemonėms buvo taikomi didesni mokesčiai ir registracijos rinkliavos, mažos taršos automobiliams buvo atsisakyta PVM ir importo muitų.
Vėliau atsirado nemažai lengvatų, pavyzdžiui, nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, lengvatiniai kelių mokesčiai ir galimybė naudotis autobusų juostomis.
Palyginimui, Europos Sąjunga planuoja iki 2035 m. uždrausti naujų iškastinį kurą naudojančių automobilių pardavimą, o dabartinė Jungtinės Karalystės vyriausybė nori tai padaryti iki 2030 metų.
Norvegijoje vis dar leidžiama prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais. Tačiau juos pirkti renkasi nedaugelis.
Praėjusiais metais Norvegijoje daugiausiai parduodamų elektromobilių buvo Tesla, VW ir Toyota. Tuo tarpu, Norvegijos kelių federacijos duomenimis, kinų valdomos markės, tokios kaip MG, BYD, „Polestar“ ir „XPeng“, dabar sudaro 10 proc. rinkos.
Norvegija, priešingai nei JAV ir ES, nėra nustačiusi muitų kiniškų elektromobilių importui.
C. Bu sakė, kad „iš tikrųjų nėra jokios priežasties, kodėl kitos šalys negalėtų kopijuoti Norvegijos“. Tačiau ji priduria, kad „svarbiausia tai daryti taip, kad tai veiktų kiekvienoje šalyje ar rinkoje“.
Ji mano, kad norvegai nėra labiau orientuoti į aplinkosaugą nei kitų šalių gyventojai: „Nemanau, kad ekologinis mąstymas turi daug ką bendro. Tai susiję su tvirta politika, o žmonės pamažu supranta, kad galima važinėti elektra varomu automobiliu.“
Tačiau Norvegija taip pat yra labai turtinga valstybė, kuri dėl didžiulio naftos ir dujų eksporto turi daugiau nei 1,7 mlrd. dolerių (1,55 mlrd. eurų) vertės valstybės turto fondą.
Tai reiškia, kad ji gali lengviau sau leisti didelius infrastruktūros kūrimo projektus ir absorbuoti mokestinių pajamų, gaunamų pardavus benzininius ir dyzelinius automobilius bei jų degalus, praradimą.
Elektromobilių paplitimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos pateiktus AB „Regitra“ duomenis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruota beveik 29 tūkst. M1 ir N1 kategorijų elektromobilių, iš kurių: virš 16,5 tūkst. buvo grynieji elektromobiliai (BEV) ir apie 12,2 tūkst. iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Taip pat apie 88 tūkst. hibridiniai (HEVs) M1 ir N1 kategorijų automobiliai.
Daugiausiai įsigytų elektromobilių fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje daugiau kaip – 121 tūkst. Kitose savivaldybėse pastebima stipri atskirtis nuo sostinės – nuo 18 elektromobilių Marijampolės apskrityje, Kalvarijų savivaldybėje iki daugiau kaip 4 tūkst. (Kauno miesto savivaldybėje).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
