Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius.
„Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu. Jis nesustojo 2008 metais, nesustojo 2014-iais, jis tikrai nesustos ir dabar“, – antradienį žurnalistams sakė R. Metsola.
Apie tai, kad į Baltijos šalių išsakytą požiūrį apie Rusijos keliamas grėsmes reikėjo reaguoti anksčiau yra sakiusi ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
EP viešintis G. Nausėda savo ruožtu teigė, jog nebėra prasmės kalbėti apie tai, kaip būta praeityje, kai dėl Rusijos keliamos grėsmės šalių nuomonės išsiskirdavo.
„Jaučiu didelį požiūrio pasikeitimą, kai karas Ukrainoje prasidėjo. Šiuo metu esame mokymosi procese. Politika yra mokymasis, ar tai būtų užsienio, ar vidaus politika. Daug šalių pakeitė požiūrį. Matome vis daugiau politikų, ekspertų mūsų pusėje. Jie mato, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, greta negatyvių padarinių, esama ir pozityvių pusių – energetinio atsparumo nuo Rusijos didinimas, karinis pasirengimas, tačiau svarbiausia nesidairyti atgal ir išlikti vieningiems.
Anot R. Metsolos, Europos Parlamentas ir demokratinė pasaulio bendruomenė dar niekada nebuvo tokia vieningai ir tvirtai pasisakanti prieš Rusijos agresiją.
„Tai, ką mes nuveikėme, tapo mūsų ateities planu – nusistatėme, kas yra mūsų priešai, sąjungininkai, partneriai, kas gyveno autokratijos režimo šešėlyje. Mes negalime būti su tuo susitaikę. Kur juntama nepaprastai didelė vienybė – kad mes neleisime būti apimti karo nuovargio ir išliksime žingsnis po žingsnio su Ukraina“, – kalbėjo pirmininkė.
Anot jos, ir toliau ketinama Ukrainą remti finansiškai, logistiškai, karine ir politine prasme.
