2009-ieji buvo metai, kai mirė Michealas Jacksonas. Tais metais Barackas Obama pirmą sykį tapo JAV prezidentu, o pasaulis kovojo su kiaulių gripo pandemija.
Socialinių tinklų lankytojai aktyviai dalijasi savo 10 metų senumo nuotraukomis, pridėdami žymą #10YearChallenge. Dažnai tokios nuotraukos palydimos komentaru, kuriuo norima pažymėti, kaip greitai prabėgo laikas, ir kaip viskas keičiasi. Tačiau jeigu apsidairytume aplink, tai suprastume, kad per paskutinius 10 metų pasaulis ne taip jau stipriai ir pasikeitė.
Veidai – tie patys
Jeigu jūs būtumėte panirę į komą prieš 10 metų ir netikėtai pabustumėte 2019-ųjų sausį, tai daugelio šalių valdžios koridoriuose išvystumėte tuos pačius, jau iki skausmo pažįstamus veidus.
Tarp jų yra tie, kurie išsaugojo valdžią, nepaisant protestų ir bandymų nuversti, yra ir tie, kurie sugebėjo sudaryti keistis valdžioje tarpusavyje. Yra ir paprasčiausių daugkartinių prezidento rinkimų nugalėtojų, kurie savo postus išsaugoja jau daugiau nei 10 metų.
Kita vertus, Šveicarijoje per 10 metų pasikeitė 10 prezidentų – daugiausiai tai lemia šalies konstitucija, kuri apriboja prezidentavimo laikotarpį 1 metų laikotarpiui.
Ilgaamžių vadovų sąrašas yra nemažas: Tai ir paskutinis Europos diktatorius Aleksandras Lukašenka, ir Vokietijos premjerė Angela Merkel, ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ar Turkijos vadovas Tayjipas Erdgonas.
Vis šilčiau ir šilčiau
Mes jau beveik visą amžių gyvename turėdami informacijos, kaip žmogaus veikla veikia klimatą. Tačiau žmonija, net ir žinodama apie pavojų, per tą laikotarpį mažai ką pakeitė savo požiūryje į klimato kaitą.
Tam, kad pasiektų pirminį susitarimą dėl kovos su globaliu atšilimu, pasaulio lyderiams prireikė 21 metų.
2018-ųjų gruodį Lenkijoje vykusios JT konferencijos klimato kaitos klausimais (COP24) buvo sutarta dėl Paryžiaus klimato susitarimo realizavimo.
Tačiau per paskutinius 10 metų progresas šiuo klausimu buvo nežymus, tuo metu kai temperatūra planetoje ir toliau augo.
2009 metais, NASA duomenimis, vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra buvo 0,63 laipsnio pagal Celsijų aukštesnė negu 1951-1980 metais. 2017 metais šis rodiklis išaugo jau iki 0,90 laipsnio.
Tokie pat vargšai
Tačiau yra ir žymūs pokyčiais. Pirmiausiai tai liečia ekonomiką. Prieš 10 metų pačios turtingiausios pasaulyje buvo naftos ir finansų bendrovės. 2018 metais pirmąsias pozicijas „Financial Times Global 500“ užima technologijų gigantai, tokie kaip „Apple“, „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Tencent“.
Liko nepakitęs, arba kito tik į blogąją pusę, turtingųjų ir vargšų santykis. Ypač šis procesas paspartėjo po 2008-ųjų finansų krizės. Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ataskaitoje teigiama, kad 1 proc. turtingiausių pasaulyje žmonių turtas 2008-2017 metais kasmet auga 6 proc. Tuo metu kai 99 proc. likusių pasaulio gyventojų pajamos augo tik po 3 proc. per metus.
Analitikai prognozuoja, kad 2030-aisiais 1 proc. pačių turtingiausių žmonių valdys 64 proc. viso pasaulio turtų.
Pozityvūs pokyčiai: Pasaulio banko ir JT skaičiavimais, skurdo rodikliai šiuo metu yra žemiausi per visą žmonijos istoriją, vaikų mirtingumas ir neraštingumas taip pat mažesnį, o vidutinė gyvenimo trukmė išaugo.
Iki lygybės dar toli
Nepaisant didelio triukšmo, kuris 2018-aisiais metais kilo dėl moterų teisių ir galimybių didinimo, realybėje mažai kas pasikeitė.
BBC pažymi, kad per tuos metus buvo ir pozityvių pokyčių. Pavyzdžiui, taip vadinamas „upskirting“ (slaptas fotografavimas moterims po sijonais) buvo pripažintas baudžiamu veiksmu Didžiojoje Britanijoje. Pietų Korėjoje buvo uždarytas vienas pornografinis puslapis, kuriame publikuotos slapta kamera darytos apsinuoginusių moterų nuotraukos.
Saudo Arabijoje moterims leido lankytis futbolo varžybose ir netgi leido vairuoti automobilius. Indijoje moterims galų gale leido lankytis šventyklose, į kurias anksčiau galėjo patekti tik vyrai.
Tačiau daugelyje šalių moterų padėtis nepagerėjo: Nepale moterys buvo priverstos kritinių joms dienų metu eiti į „specialias patalpas menstruacijoms“.
Indijoje prieš mergaites ir toliau naudojama prievarta. Salvadore iki šiol moteris, kurios daro abortą, gali išsiųsti į kalėjimą. O pačia pavojingiausia vieta moterims visame pasaulyje ir toliau išlieka jų pačių namai.
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų skaičiavimais, lyčių lygybės klausimai yra sprendžiami taip ilgai, kad moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas ištirpti galėtų tik po daugiau nei 200 metų.
