nursultanas nazarbajevas

Laikinasis prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas laimėjo sekmadienį Kazachstane vykusius šalies vadovo rinkimus, organizuotus po Nursultano Nazarbajevo atsistatydinimo. „Public Opinion“ paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, K. Ž. Tokajevas gavo 70,13 proc. balsų. Už artimiausią jo varžovą, opozicijos politiką Amiržaną Kosanovą balsavo 15,39 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas Kazachstano prezidento rinkimuose sudarė 77,4 proc., pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Šiuo metu kilusi mada aptarinėti, kas vyko prieš 10 metų, neaplenkė ir žiniasklaidos. BBC nusprendė išsiaiškinti, ar iš tiesų mūsų visų gyvenimas pasikeitė tiek, kiek daugelio atvaizdas nuotraukose? 2009-ieji buvo metai, kai mirė Michealas Jacksonas. Tais metais Barackas Obama pirmą sykį tapo JAV prezidentu, o pasaulis kovojo su kiaulių gripo pandemija. Socialinių tinklų lankytojai aktyviai dalijasi savo 10 metų senumo nuotraukomis, pridėdami žymą #10YearChallenge.

Penkių Kaspijos jūros valstybių lyderiai sekmadienį Kazachstano Aktau mieste pasirašė istorinį susitarimą dėl šios naftos, dujų ir eršketų turingos turtingos jūros teisinio statuso, kas sumažins įtampą regione. Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.

  Daug energijos išteklių turinčio Kazachstano autoritariškas lyderis Nursultanas Nazarbajevas triuškinama persvara buvo penktą kartą perrinktas prezidentu - jis, kaip rodo oficialūs balsų skaičiavimo duomenys, surinko 97,7 proc. balsų. Kazachstano centrinė rinkimų komisija pirmadienį nurodė, kad artimiausias N.Nazarbajevo varžovas Turgunas Syzdykovas, atstovaujantis Kazachstano komunistų liaudies partijai, gavo 1,6 proc.

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

Rusijos ekonominės problemos sukrėtė ir buvusias sovietines respublikas, nes rublio kolapsas išplečia krizę į regioną, palaikantį stiprius ryšius su Maskva, sako analitikai. „Rusija tempia buvusias sovietines šalis į ekonominę krizę“, – sakė strateginių analizių instituto FBK direktorius Igoris Nikolajevas. Jų prekyba su Rusija ir Rusijoje dirbančių migrantų perlaidos traukiasi rubliui silpnėjant“, – sakė jis.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas lapkričio 11-ąją netikėtai kreipėsi į tautą. Ankstesniais metais tokie pareiškimai buvo daromi tik sausį arba vasarį, praneša argumentua.com. „Artimiausi metai bus nelengvi mūsų šaliai, todėl aš norėčiau iš anksto, kol dar yra laiko, kreiptis su savo numatymu, ką mes turime įgyvendinti kitais metais. Tam, kad liktų laiko viską apsvarstyti, aš kreipiuosi metų pabaigoje,“ – pareiškė šalies vadovas. „Aš, (remdamasis, – red. past.

Prieš porą dienų Eurazijos (politiniu požiūriu) erdvę sudrebino grėsmingas Kazachijos prezidento Nursultano Nazarbajevo pareiškimas, http://nr2.com.ua/News/politics_and_society/Nazarbaev-Kazahstan-mozhet-otkazatsya-ot-Evraziyskogo-soyuza-78917.html kuris daugeliui stebėtojų pasirodė kiek netikėtas. Pažvelkime į šio akibrokšto kontekstą plačiau.

 Po truputį vis labiau aiškėja didžiausio Maskvos geopolitinio projekto – Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) – kontūrai. Formuodama šį tarpvalstybinį susivienijimą Rusija dar labiau stiprina savo pozicijas posovietinėje erdvėje, tačiau vargu ar EAES taps Sovietų Sąjunga-2 (nors tikriausiai kaip tik tokia vizija ir buvo puoselėjama Kremliuje). Maskvos tikslai ir interesai formuojant Eurazijos ekonominę sąjungą yra gana akivaizdūs, tačiau kyla klausimas: kokią naudą iš dalyvavimo šiame susi...

 Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai ketvirtadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus įkurtas didelis prekybos blokas – kaip tikimasi, galėsiantis mesti iššūkį JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos ekonominei galybei. Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dokumentą dėl Eurazijos Ekonominės Sąjungos, aktyviai propaguojamos Maskvos, įkūrimo pasirašė po Astanoje vykusių derybų.

Klausimas, kas taps dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įpėdiniu, jau seniai kursto ekspertų diskusijas. Klausimas ne tik įdomus savaime, bet ir labai reikšmingas politine prasme. Žiūrint iš vidinio taško, N. Nazarbajevas yra politinio stabilumo šalyje garantas, sugebėjęs sukurti gerai subalansuotą valdymo sistemą, kuri tenkina didesnę dalį įtakingiausių Kazachstano interesų grupių.

Kazachstane vis labiau griežtėja valstybinė žiniasklaidos kontrolė, o opoziciniai judėjimai, nepritariantys prezidentui Narsultanui Nazarbajevui, skelbiami nelegaliais. N. Nazarbajevas Vakarų Europoje maloniai šypsosi ir, kaip ir įprasta sovietiniam nomenklatūrininkui, rusų – vienintele mokama užsienio kalba, – Prancūzijoje giriasi ekonominiais pasiekimais. Tačiau savo šalyje stipriausios Centrinės Azijos šalies prezidentas valdo kumščiu ir jis vis labiau gniaužiasi.

Kazachstane aptiktas paskutinis – penkioliktas – karininkas iš „Arkankergeno“ pasienio posto, kuriame gegužės pabaigoje paslaptingomis aplinkybėmis žuvo 14 pasieniečių. Vienintelis likęs gyvas žmogus yra stipraus šoko būsenos. Kazachstane paskelbtas gedulas, praneša Newsru.com. Slapstėsi Karininkas pats pirmadienį atvyko į tragedijos vietą, kurioje tuo metu dirbo tyrėjai. Nuo pat tragedijos dienos jis slapstėsi netoliese esančioje uoloje.

Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas, kuris neslepia ambicijų tapti tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų. Į šią šalį, o vėliau ir į Kiniją, iš Vakarų keliauja mašinų detalės, buitinė technika, kitos brangios prekės. Šalies viduje sparčiai statomi logistikos centrai, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, keliai. Kelerius metus Kazachstano ekonomika augo sparčiausiai pasaulyje, tad šalis vilioja investuotojus.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paskelbė pirmąjį pareiškimą dėl pasieniečių nužudymo prie sienos su Kinija, praneša „Tengrinews“. Jis pavadino šį incidentą teroro aktu. „Aš tai laikau teroro aktu. Galimas daiktas, kad tai įvyko dėl vidinių konfliktų“, – sakė N. Nazarbajevas. Liko neaišku, kaip teroro akto versija gali būti susijusi su „vidiniais konfliktais“ ir kas per konfliktai turimi omenyje.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas trečiadienį pasiūlė suimti žmones už šiukšlinimą kramtomąja guma, praneša „RIA Novosti“. „Žmonės klijuoja kramtomąją gumą požeminėse perėjose. Turėtume juos sučiupti, paimti jų pirštų atspaudus, surašyti arešto protokolus (...) ir skirti administracines nuobaudas, baudas ir trijų dienų laisvės atėmimo bausmes“, – sakė N. Nazarbajevas per konferenciją dėl šalies sostinės Astanos modernizavimo.

Trečiadienį Vokietija ir Kazachstanas pasirašė 3 mlrd. eurų vertės sutarčių, pagal kurias šalys bendradarbiaus naudingųjų iškasenų gavybos, pramonės ir technologijų srityse, informuoja AFP. Maždaug 50 sutarčių buvo pasirašytos Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizito Berlyne metu. „Vokietijos kompanijos labai domisi galimybėmis daugiau investuoti Kazachstane“, – susitikimo metu kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Praėjusį savaitgalį Kazachstane įvykę rinkimai praėjo daugmaž demokratiškai, o prieš mėnesį įvykusios ir aukų pareikalavusios riaušės neturėjo nieko bendro su demokratijos deficitu ar nepasitenkinimu dėl valdančiųjų dominavimo, sakė Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas. Jis patikslino, kad pernai gruodį naftininkų miestelyje Žanaozene per naftos ir kalnakasybos įmonių darbuotojų riaušes su policija žuvo 17 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.

Vakarų Kazachstane toliau plinta visuotiniai neramumai. Žuvo vienas žmogus ir 11 buvo sužeisti, kai policija pradėjo šaudyti į protestuotojus, bandančius užblokuoti geležinkelį, rašo BBC. Dauguma protestuotojų Šetpe miestelyje išsisklaidė po policijos įspėjimo, bet, vietos prokurorų teigimu, maždaug 50 žmonių grupelė neva pradėjo riaušes ir padegė prekinį traukinį. Anot prokurorų, policija turėjo atidengti ugnį, nes buvo užpulta riaušininkų.

Prezidentas įsakė sudaryti grupę, kuri ištirtų streikavusių naftininkų susirėmimus su policija ir regione paskelbė nepaprastąją padėtį. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas įsakė sudaryti grupę, kuri ištirtų streikavusių naftininkų susirėmimus su policija, kurių metu žuvo mažiausiai 11 žmonių, ir regione paskelbė nepaprastąją padėtį, informuoja „RIA Novosti“. Penktadienį Žanaozene kilo policijos susirėmimai su streikuojančiais naftininkais iš „Ozenmunaigaz“. Liudininkai teigia, k...

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas šeštadienį paskelbė 20 dienų nepaprastąją padėtį, o šalies vakaruose esančiame naftos mieste Žanaozene įvedė komendanto valandą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai susirėmimų metu Žanaozeno mieste žuvo mažiausiai 10 žmonių. N. Nazarbajevas išleido dekretą, kuris buvo paskelbtas oficialiame prezidento interneto tinklapyje.

Preliminariais duomenimis, penktadienį per riaušes Kazachstano mieste Žanaozene žuvo 10 žmonių. (papildyta 23.14) Pranešama apie dešimtis žuvusių ir šimtus sužeistų. Tai pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Kazachstano generaliniu prokuroru Aschatu Daulbajevu. Pareigūnas taip pat pranešė apie sužeistuosius, tarp kurių yra policininkų, bet nepatikslino jų skaičiaus.

Teiginys apie galimas žinias iš Kinijos ir Suomijos pasienio kažkurioje apžvelgiamoje ateityje, be abejo, yra oksimoronas. Jei siena kada nors tiek slinksis, ten veikiausiai jau bus nebe Suomija, o kažkoks kitas politinis darinys. Vis dėlto provokuojanti antraštė nusako daugiau ar mažiau tariamą arba daugiau ar mažiau tikrą tendenciją – globalizacijos painiavoje neatmestini jokie, taip pat ir kraštutiniai scenarijai.

Kaimyninės šalies vadovas įteikė svečiui ordiną ir pasirašė abipusio  bendradarbiavimo sutartį bei prašė pagalbos gelbstint pagrobtus Estijos piliečius. Nursultanas Nazarbajevas į Estijos sostinę Taliną atskrido apie 11 valandą, kur oro uoste jį sutiko valstybės delegacija. Kartu atvyko  Kazachstano vadovo asmeniniai fotografai, operatoriai, 17 žurnalistų.

Vakar prasidėjo antroji darbo savaitė naujai iš(per)rinktam ir jau inauguruotam Kazachstano Respublikos prezidentui Nursultanui Nazarbajevui. Prasidėjo darbingai ir... tiek. Kaip praneša oficiali Kazachstano Prezidentūros interneto svetainė, balandžio 11 dieną N. Nazarbajevas visą dieną neturėjo kada rankų sudėti – bemaž 20 pranešimų spaudai per vieną dieną apie naujai paskiriamus ministrus ir kitus darbus, vis dar plaukiančius įvairių šalių vadovų sveikinimus su pergale rinkimuose.

Sekmadienį Kazachstane vykę išankstiniai prezidento rinkimai priminė liaudies šventes sovietiniu papročiu su vaišėmis, koncertais, mugėmis. Niekas neabejojo, kad vėl bus išrinktas nepakeičiamas šalies vadovas Nursultanas Nazarbajevas. Žmonės į rinkimus ėjo masiškai, Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų skaičius siekia 90 proc., jau iki pietų rinkimų komisijos fi ksavo 80 proc. balsavusiųjų. N.Nazarbajevas išsaugojo postą, surinkęs 95,5 proc. rinkėjų balsų.

Kazachstano piliečiai šiandien renka šalies lyderį. 20 metų šalį valdantis Nursultanas Nazarbajevas greičiausiai bus išrinktas dar vienai kadencijai, praneša bbc.co.uk. Po Konstitucijos pataisų 2007 m., N.Nazarbajevas turi teisę būti išrinktas tiek kartų, kiek norės. Pagrindinių opozicinių partijų atstovai teigia, kad jiems nebuvo duota laiko pasirengti rinkimams. Jų teigimų, rinkimai vyks nesąžiningai ir jie kviečia juos boikotuoti.

Balandžio 3 d. Kazachstano rinkėjai priešlaikiniuose rinkimuose rinks savo šalies prezidentą. Beveik niekas neabejoja, kad juo vėl taps Nursultanas Nazarbajevas, vadinamas „švelniuoju “ diktatoriumi. Politikos apžvalgininkas aptaria šį fenomeną.

Faktinė šios istorijos pradžia atrodo taip: „tautoje“ gimė referendumo dėl dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo valdymo termino pratęsimo iki 2020 m. idėja. Greitai buvo sutvarkyti reikiami konstituciniai formalumai parlamente, tačiau šalies lyderis demonstratyviai atmetė pasiūlymą ir kreipėsi dėl jo teisėtumo į Konstitucinį teismą.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasirengęs likti savo poste iki 2020 metų. Jis tai pranešė trečiadienį Astanoje per Kazachstano liaudies asamblėjos sesijos posėdį, kai Kazachstano korėjiečių asociacijos prezidentas Romanas Kimas pasiūlė pratęsti pirmojo prezidento, nacijos lyderio įgaliojimus, kol bus realizuotos strateginės programos, numatytos laikotarpiui iki 2020 metų.

Specialioje per televiziją transliuotoje kalboje ketvirtadienį Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė nepasirašysiantis prieštaringai vertinamo įstatymo, pagal kurį jam visam likusiam gyvenimui būtų suteiktos specialios galios.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra tylus autokratas. Žiniasklaidoje apie jį kalbama ne taip jau ir dažnai. Jis nėra pasižymėjęs aštriais pareiškimais, kuriuos mėgsta kiti nelaisvų šalių vadovai – tokie kaip Hugo Chavez, Mahmoud Ahmadinejad ar Aleksandras Lukašenka.

Svarbiausia Kazachstano energijos šaltinių eksporto strategijos kryptis – maksimalus jo kelių diversifikavimas, todėl naftos eksporto į Europą reikalų sutvarkymas visiškai atitinka Kazachstano interesus. Šių metų kovo pradžioje per Kazachstano ir Rumunijos prezidentų susitikimą Astanoje Nursultanas Nazabajevas pasakė, kad jo šalis yra suinteresuota naujais naftos eksporto į Europą keliais, ir atskleidė, koks maršrutas yra svarstomas.

Žemesnieji Kazachstano parlamento rūmai suteikė prezidentui Nursulatanui Nazarbajevui „Tautos lyderio“ titulą, kuris jam leis naudotis begale papildomų provilegijų jau pasibaigus prezidento kadencijai. Jei tokiam sprendimui pritars ir aukštesnieji parlamento rūmai, tai N. Nazarbajevas visam gyvenimui įgaus teisinę neliečiamybę, o jo biografijos klastojimas bus laikomas kriminaliniu nusikaltimu.

Uzbekistanas siekia tapti Centrinės Azijos regiono lyderiu. Tokia jo politinė vizija pasireiškia nuo tada, kai iš buvusios sovietinės respublikos jis tapo nepriklausoma valstybe. Regioninės lyderystės siekis grindžiamas keliais veiksniais. Pirma, Uzbekistanas užima strategiškai svarbią geografinę padėtį: jis yra pačiame Centrinės Azijos viduryje. Tai vienintelė regiono valstybė, besiribojanti su visais keturiais kaimynais: Kazachstanu, Turkmėnistanu, Tadžikistanu ir Kirgizija.

Kazachstanas nelaiko savęs Azijos dalimi. Jame kalbama tik apie Euroaziją, nes valstybė vienodai orientuojasi tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Nors tik 12 proc. šalies teritorijos, prilygstančios visai Vakarų Europai, yra Senajame žemyne, europietiškoji krytis yra prioritetinė. Be to, šioje šalies dalyje yra didžiausi naftos ir dujų telkiniai. Kazachstanas laiko save kryžkele tarp Rytų ir Vakarų, vieta, kur susikerta įvairios kultūros ir tendencijos.

Astanoje pirmą kartą posovietinėje erdvėje buvo surengtas NATO forumas, po kurio sekė NATO parlamentinė asamblėja, nes Kazachstanas yra ne tik pripažintas regiono lyderis, bet ir aktyviausias NATO partneris regione, labai daug dėmesio skiriantis regiono saugumui. Nors Kazachstanas stengiasi palaikyti gerus santykius su Rusija, skirtingai nei Rusijos premjerui ir prezidentui, Aljansas jam nekelia alergijos ir jis nelaiko Šiaurės Atlanto bloko visų pasaulio blogybių įsikūnijimu.

Azerbaidžano referendumo rezultatai, sudarę sąlygas dabartiniam šalies prezidentui valdyti iki gyvos galvos, skatina naujai pažvelgti į skirtingus tautų ir valstybių, kadaise uždarytų į vieną Sovietų Sąjungos kalėjimą, o vėliau iš jo ištrūkusių, likimus. Ilgamečio Azerbaidžano vadovo Heidaro Alijevo sūnus ir įpėdinis Ilhamas Alijevas atsikratė paskutinių kliūčių, neleidusių jam valdžia mėgautis neribotą prezidento kadencijų skaičių.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

Kazachų opozicija šaukiasi Lietuvos Seimo atstovų pagalbos atkreipiant pasaulio dėmesį demokratijos problemas Kazachstane. Į Lietuvos parlamentarą Virginijų Domarką, šiuo metu dalyvaujantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Kazachstano sostinėje Astanoje, kreipėsi kazachų opozicija ir paprašė kitais metais inicijuoti rezoliuciją, kuria atkreiptų dėmesį į šalies problemas įtvirtinant demokratiją.

Viena svarbiausių Kazachstano tolesnio demokratizavimo krypčių prezidentas Nursultanas Nazarbajevas laiko ne mažiau kaip dviejų politinių partijų dalyvavimą šalies parlamente. „Noriu išskirti keletą labai svarbių tolesnio mūsų šalies demokratizavimo krypčių, - kalbėjo jis sekmadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos 17-ojoje sesijoje Astanoje.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Eurazijos žemyne atsiras Eurazijos sąjunga, o jos sostine jis siūlo Astaną. „Europa ir Azija - vienas žemynas, persipynęs daugybe istorinių ir kultūrinių ryšių. Nesuvieniję pastangų, ateityje negalėsime veiksmingai kovoti su bendrais iššūkiais, garantuoti saugumo.

Kazachstano aukštieji rūmai pirmadienį aprobavo įstatymo projektą, kuriuo prezidento gimimo dienai suteikiamas valstybinės šventės ir dar vieno laisvadienio statusas. Dokumentas, kuriuo liepos 6-oji skelbiama Sostinės diena, įsigalios tuomet, jei jį pasirašys pats būsimosios šventės kaltininkas, nepakeičiamas valstybės vadovas Nursultanas Nazarbajevas, kuriam sukanka 68-eri. Birželio pradžioje prezidentas atmetė jam visiškai lojalaus parlamento siūlymą sostinę Astaną pervardinti Nursultanu.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas penktadienį pasipriešino parlamento iškeltam pasiūlymui pervadinti sostinę Astaną jo vardu. „Aš nesu Astanos vardo pakeitimo šalininkas, ypač jeigu ketinama panaudoti mano vardą“, - kalbėjo N.Nazarbajevas žurnalistams vakariniame Atyrau mieste. Prezidentas pareiškė neketinąs pasirašyti jokio teisės akto, kuriuo būtų keičiamas sostinės pavadinimas, tačiau neatmetė galimybės, kad kada nors ateityje sostinė bus pervadinta jo garbei.

Kazachstano įmonės pasiruošusios kuru aprūpinti naująją Lietuvos atominę elektrinę. Taip teigia Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Lietuvos Premjero Gedimino Kirkilo nuomone, Kazachstanas yra potencialus partneris energetinio saugumo ir energetinių išteklių diversifikavimo srityje. Tačiau abi šalys nepakankamai išnaudoja galimybes. Lietuva, pasak G. Kirkilo, didelę svarbą teikia bendriems projektams transporto srityje su Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo regionais.

NVS pirmininku tampa Kirgizija, o kitas sandraugos aukščiausio lygio susitikimas vyks 2008 m. rugsėjį Biškeke, - NVS aukščiausio lygio susitikime pranešė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, - skelbia „RIA Novosti“. „Mes susitarėme, kad eilinis NVS šalių posėdis vyks 2008 m. rugsėjį Biškeke“, - pasakė Nazarbajevas sandraugos susitikime Dušambėje.

Su Kazachstano rinkimų ypatumais supažindina Seimo narys Edmundas Pupinis, kuris stebėti rinkimų vyko Kazachstano ambasados ir šios šalies centrinės rinkimų komisijos kvietimu.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paskelbė paleidžiąs žemutinius parlamento rūmus, - praneša „RIA Novosti“. Priešlaikiniai rinkimai numatyti šių metų rugpjūčio 18 d. Išvakarėse to pasiprašė patys deputatai, kreipdamiesi į prezidentą. Jie pareiškė, kad konstitucijos pataisos dėl parlamento darbo, kurias priėmė pats prezidentas, turi įsigalioti kaip galima greičiau. Pagal įstatymą tai turėjo įvykti tik 2009 m., po eilinių rinkimų.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pirmadienį patvirtino šalies konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidento kadencijos laikas sutrumpinamas nuo 7 iki 5 metų, bei panaikinamas kadencijų skaičiaus apribojimas. Konstitucijos pataisos įsigalioja nuo antradienio.