Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus. Nors oficiali mokslinė misija turėjo prasidėti tik po metų, mokslininkai šiuose vaizduose pastebėjo net keletą džiuginančių ir kiek netikėtų atradimų. Palydovas netoli Saulės paviršiaus užfiksavo 1 500 mažų žybsnių, kurie, pasirodo, yra iki tol neatrastas reiškinys, pavadintas „laužais“.
Europos geomokslų sąjungos susitikime buvo pristatytas darbas, kuriame teigiama, kad jeigu mūsų supratimas apie šiuos miniatiūrinius žybsnius yra teisingas, jie gali būti svarbus veiksnys, kaitinantis Saulės vainiką. Saulės paviršiaus temperatūra yra apie 5 000℃, tačiau Saulės vainikas yra įkaitęs net iki 1 mln.℃. Mokslininkai nežino, kodėl tolstant nuo Saulės paviršiaus, jos atmosfera tik karštėja. Tyrėjai įtaria, kad tam įtakos turi Saulės magnetinis laukas, bet jie nesutaria, kaip ši energija yra pagaminama ir pernešama.
„Mūsų modelis parodo, kad Saulės „laužų“ išskiriama energija, gali būti pakankama stebėjimų metu nustatytai Saulės vainiko temperatūrai palaikyti“, – sakė Yajie Chen iš Pekino universiteto, kurios tyrimas buvo publikuotas žurnale „Astronomy and Astrophysics“.
Ir nors sukurtas modelis gali padėti patikrinti šią hipotezę, nereiktų skubėti džiaugtis. „Solar Orbiter“ mokslinė misija pilnai prasidės tik šių metų lapkričio mėnesį, tuomet ir bus atlikta daugiau stebėjimų. Remiantis surinktais duomenimis, modelis bus toliau tikrinamas ir tobulinamas. Jeigu „Solar Orbiter“ duomenys patvirtins modelio tikslumą, jis padės įminti mįslę, kodėl Saulės paviršiaus ir vainiko temperatūra taip skiriasi.
Antrajame tyrime, taip pat paskelbtame „Astronomy and Astrophysics“, pateikiama daugiau informacijos apie Saulės „laužus“: jie paprastai trunka nuo 10 iki 200 sekundžių, o jų ilgis gali siekti 400–4 000 km. Tyrėjai pasinaudojo NASA Saulės observatorijos stebėjimais, kad išsiaiškintų, kuriame Saulės atmosferos sluoksnyje šie „laužai“ įsiplieskia.
„Nustebome sužinoję, kad šis reiškinys vyksta žemiausiame atmosferos sluoksnyje – fotosferoje, vos kelių tūkstančių kilometrų aukštyje nuo Saulės paviršiaus, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Davidas Berghmansas, pagrindinis Europos universitetų instituto tyrėjas. – Tai tik ankstyvosios tyrimo dienos, ir mes vis dar sužinome daug naujų dalykų apie šį reiškinį. Pavyzdžiui, pirminė mūsų analizė parodė, kad degdami „laužai“ beveik nepakeičia savo aukščio, o tai leidžia juos atskirti nuo kitų išsiveržiančių reiškinių.“
Mokslininkai tikisi išspręsti šį keistą Saulės vainiko galvosūkį, kai geriau supras šiuos „laužus“: kas juos sukelia ir kaip jie sąveikauja su kitais Saulės reiškiniais.
„Solar Orbiter“ jau dabar mums parodė Saulę taip, kaip dar niekada nesame jos matę, tačiau geriausia – vis dar ateityje. Tarp daugybės kitų įdomių dalykų, šios misijos metu taip pat planuojama atlikti Saulės poliarinių sričių stebėjimus. To žmonija dar niekada nėra mačiusi.
