mokslininkai

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.

Specialistai primena, kad odos vėžį gali išprovokuoti per ilgas buvimas saulėje be apsaugos. Deja, kasmet daugėja ne tik sergančių odos vėžiu – melanoma, bet ir mirštančių nuo šios ligos, mat dažnai ji nustatoma jau pavėluotai. Kauno medikai ir mokslininkai žada perversmą ankstyvojoje odos vėžio diagnostikoje. Jie sukūrė programą, kuri iš apgamo nuotraukos nustato ar jis piktybinis, ar ne.

Oksfordo universiteto mokslo žurnale išspausdintame straipsnyje – liūdnos prognozės žmonijos ateičiai. Paaiškėjo, kad vyrų sėklidėse dabar aptinkama tiek mikroplastiko, kiek jau gali daryti įtaką vaisingumui. Mokslininkai mikroplastiko vengti siūlo kelis dešimtmečius, tačiau, regis, problemų tik daugėja. Vaisingumo specialistai taip pat nerimauja, mat priežasčių, kodėl vyrai tampa nevaisingi, irgi pastebi vis daugiau.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, siūlančias aiškiau sureguliuoti karjeros siekiančių mokslininkų algas. Įstatyme ji siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą algos koeficientą.

Oklahomoje gyvenanti šeima nė nenumanė, kad devynmečio sūnaus gimtadienio dovana suteiks 50 aštuonkojų kūdikių, daugybę vandens rezervuarų, užėmusių pusę vonios kambario, ir tūkstančius dolerių, skirtų maisto atsargoms ir vandens padarytai žalai atitaisyti. 36 metų odontologas Kameronas Klifordas (Cameron Clifford) sakė, kad jo sūnus Kalas nuo trejų metų buvo apsėstas aštuonkojų.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti organoidus iš gimdoje išsiskyrusių vaisiaus ląstelių. Vadinamieji „mini organai“ buvo išauginti iš plaučių, inkstų ir plonosios žarnos ląstelių, rastų amniono skystyje (vaisių gimdoje gaubiančiuose vandenyse), ir gali padėti geriau diagnozuoti ir gydyti įvairias įgimtas ligas, skelbia portalas „IFL Science“. Organoidai – tai 3D ląstelių ryšuliai, imituojantys organų struktūrą, funkcijas ir biologinį sudėtingumą, tačiau daug mažesni ir paprastesni.

Šalies mokslo bendruomenė ragina desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl rašytojos Salomėjos Nėries biografijos, kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams. Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris, remdamasis žmogaus gyvenimo istorija, prognozuoja, kaip jis gyvens ir kada mirs. Naujo tyrimo duomenimis, modelis, pavadintas „life2vec“, yra tikslus maždaug 78 proc. atvejų, todėl jis prilygsta kitiems algoritmams, sukurtiems panašiems gyvenimo rezultatams prognozuoti. Tačiau, kitaip nei kiti modeliai, jis veikia kaip pokalbių robotas, naudodamasis turima informacija, kad nuspėtų, kas bus toliau.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą bus įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Pirmadieniai gali būti sunkūs, tačiau „mėlynasis pirmadienis“  juos visus pralenkia. Yra manoma, kad trečiasis sausio pirmadienis yra labiausiai slegianti metų diena, dažnai vadinama mėlynuoju pirmadieniu. Šiais metais šis pirmadienis yra šiandien – sausio 15 dieną.

Kauno mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti trečdalį žmonių kamuojančią lūpų pūslelinę. Jie sukūrė vaistus perpus sutrumpinančius herpeso viruso sukeltos infekcijos gijimą, tai pirmasis iš natūralių medžiagų sukurtas vaistinis preparatas – gelis. Jame naudojama natūralias medžiagas – bičių pikio – propolio ekstraktą. „Visos geros idėjos gimsta iš didelės laimės arba nelaimės. Herpesas šiuo atveju yra nelaimė. Ir su Herpesu susiduria 70 proc.

Mokslininkai Britanijoje ieško būdo, kaip paprasčiau ir greičiau nustatyti krūties vėžį. Ir metodą jie mano suradę. Gali būti, kad netolimoje ateityje mamogramas ir biopsiją pakeis pirštų atspaudai. Ar gali prakaito pėdsakai ant moters piršto galiuko padėti nustatyti, serga ji krūties vėžiu, ar ne? Mokslininkai britų Šefildo Hallamo universitete būtent dirba su tokia neskausminga ir neinvazine technologija, kuri ateityje esą galėtų pakeisti mamogramas ar biopsiją.

Visi esame konvejerio, kurį vadiname gyvenimu, dalis, ir vis labiau artėjame prie savo „galiojimo pabaigos“. Kas nutiks, kai pagaliau pasieksime linijos galą, galima tik spėlioti. Tačiau per pastaruosius kelerius metus mokslininkai pateikė įdomių įžvalgų apie žmogaus smegenų signalus po mirties. Mokslininkai tyrė ir aiškinosi, kas vyksta smegenyse, kai paskutinį kartą įkvepiame, ir taip sužinojo, kaip išgyvename mirtį.

Nuo rugsėjo Lietuvos sporto universitetas (LSU) pradėjo įgyvendinti 24 mėnesių trukmės projektą „Mokslinių tyrimų vykdymo kompetencijų ugdymas doktorantams ir jauniesiems mokslininkams Uzbekistano kūno kultūros ir sporto universitete“ (projekto vadovė dr. Diana Rėklaitienė, projekto Nr. 2023-K-032). Projekto partneris – Uzbekistano kūno kultūros ir sporto universitetas, turintis 9 fakultetus, 25 katedras ir vykdantis visų trijų pakopų studijas.

Seimas šią savaitę apsvarstęs pritarė pataisoms, kuriomis numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus. Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento. Kaip nurodoma pataisų aiškinamajame rašte, bendras mokslo darbuotojų darbo užmokesčio augimas kitąmet vidutiniškai siektų 30,6 procento.

Prasideda peršalimo sezonas, tad daugėja žmonių, kuriuos kamuoja sloga ir kosulys. Suaugusieji gydydamiesi griebiasi vaistų ar žolinių preparatų, bet vaikams sugirdyti juos sudėtinga. Tad Sveikatos mokslų universiteto mokslininkės kuria guminukus nuo peršalimo. Žinoma, juos galės vartoti ir suaugusieji. Šie guminukai, paskaninti čiobrelių, spanguolių ar svarainių sirupu, palengvina peršalimo simptomus.

Naujiena medicinoje – dešimtis skirtingų tablečių per dieną geriantys pacientai galės vartoti tik vieną, sukurtą specialiai jiems, o vaikai gers vaistus, panašius į miniatiūrinius žaisliukus. Tai skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, pirmieji Europoje įsigiję tabletėms spausdinti skirtą 3D spausdintuvą. Daugeliui vaikų gerti įprastus vaistus tampa iššūkiu, tad 3D spausdintuvu imtos spausdinti neįprastų formų vaistų tabletės vaikams.

Mokslininkai laboratorijoje sukūrė žmogaus embrioną, kuriam nereikėjo nei kiaušinėlių, nei spermatozoidų, nei motinos gimdos. Ir užaugino jį iki 14 dienų amžiaus, kuomet jau kuriasi būsimo žmogaus organizmo struktūra.  „Žmogaus embrione visi organai susiformuoja maždaug penktą nėštumo savaitę ir apie tai žinome labai mažai.

Šią savaitę dalį Libijos nuniokojo ir tūkstančius žmonių pražudė staigus potvynis, kuris kilo po medikano Danielis. Medikanas – tai retas, bet pražūtingas klimato reiškinys, kuris, mokslininkų nuomone, šylant klimatui, tik dar labiau stiprės. Apokaliptinė audra Potvynių padaryta žala Libijos rytuose yra tiesiog apokaliptinė, rašo „The Guardian“. Libijos mieste Dernoje po liūčių pratrūkus dviem užtvankoms vanduo užtvindė didelę dalį miesto.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

LSMU Farmacinių technologijų instituto mokslininkų komanda – prof. Jurga Bernatonienė ir dr. Modestas Žilius – pristato MTEP produktą, galintį sumažinti kojų raumenų skausmą po fizinio krūvio bei suteikti kitas CO2 vonių poveikiui priskiriamas naudas. Inovacija aktyvina kraujo cirkuliaciją, leidžia organizmui įsisavinti daugiau deguonies ir taip mažina diskomfortą keliančius fizinius pojūčius bei padeda palaikyti mikroelementų balansą organizme.

Per pietinę Europą alinančią karščio bangą Viduržemio jūra pirmadienį pasiekė aukščiausią per visą istoriją užfiksuotą temperatūrą, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ispanijos mokslininkai. „Pasiekėme naują rekordą... Viduržemio jūros paviršiaus paros temperatūros vidurkio: 28,71 laipsnio Celsijaus“, – teigė Ispanijos jūrų mokslų institutas.

Nuo 2009 metų viena geologų grupė kartu su kitais mokslininkais darbuojasi prie itin reikšmingo uždavinio, susijusio su Žemės geologine laiko juosta. Antradienį grupė pristatys naujausiąjį savo atradimą – antropoceno, siūlomos naujosios geologinės epochos, vadinamos „žmogaus amžiumi“, pradžios vietos nustatymą. Iš esmės ši darbo grupė siekė atsakyti į tris klausimus.

Dėl rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos mažinimo priemonių pasaulinis atšilimas neregėtai paspartėjo, ketvirtadienį perspėjo 50 aukščiausio lygio mokslininkų, pateikdami išsamią klimato mokslo ataskaitą. 2013–2022 metais „žmogaus sukeltas atšilimas didėjo beprecedenčiu greičiu – daugiau nei 0,2 Celsijaus laipsnio per dešimtmetį“, rašoma politikos formuotojams skirtame tyrime.

Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet planuojama skirti 1,2 mln. eurų, o nuo karo pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) suteikė 2,9 mln. eurų šios šalies mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams. Kaip pirmadienį pranešė LMT, su 1,2 mln. eurų lėšomis šiemet taryba pasirengusi Lietuvoje įdarbinti visus to pageidaujančius Ukrainos mokslininkus. Paraiškos tam priimamos nuolat ir šiais metais jau skirta 0,9 mln. eurų įdarbinant 44 Ukrainos mokslininkus.

Neįtikėtini „Titaniko“ vaizdai iš vandenyno dugno. Įvykdę vieną sudėtingiausių misijų, mokslininkai pristatė prieš daugiau nei 100 metų katastrofą patyrusio laivo 3D vizualizaciją. Jie viliasi, kad tai padės atskleisti visas „Titaniko“ tragiškos baigties paslaptis. Neįtikėtinas vaizdas iš Atlanto vandenyno gelmių – prieš 111 metų į beveik keturių kilometrų gylį po susidūrimo su ledkalniu nugrimzdęs legendinis laivas „Titanikas“. Tai – pirmas kartas, kai matome tokį detalų „Titaniko“ vaizdą.

Gydytojai pasidalino faktu, kas įvyksta artėjant mirčiai. Pasak jų, likus kelioms valandoms iki mirties žmogus ima prarasti vienas po kito tam tikrus pojūčius. Stenfordo universiteto paliatyvios slaugos specialistas Jamesas Hallenbeckas teigia, kad žmonės yra linkę prarasti savo pojūčius tam tikra tvarka. „Pirmiausiai pacientai praranda alkio ir troškulio jausmą. Vėliau ima dingti kalba. Klausa ir lytėjimas dažnu atveju būna paskutiniai pojūčiai, kurie ima slopti“, – sako jis.

Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų. Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.

Mokslininkai netoli Ekvadoro Galapagų salų rado iki šiol niekam nežinomą koralinį rifą. Koraliniai rifai nyksta visame pasaulyje, tad mokslininkai džiaugiasi ne tik atradimu, bet ir tuo, kad rife – pilna gyvybės. Išskirtinė galimybė išvysti tik dabar atrastą gyvą koralinį rifą, gausų jūros flora ir fauna. Ją mokslinės ekspedicijos metu narai atrado šalia Ekvadoro Galapagų salų. Tai – itin džiugi naujiena, mat pasaulyje koraliniai rifai sparčiai nyksta. O rife net pusė koralų yra gyvi.

Septyniems sostinės istoriją tirsiantiems mokslininkams Vilniaus savivaldybė penktadienį skyrė 35 tūkst. eurų. Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateikta 13 paraiškų. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. „Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams.

Pakitęs, užkimęs balsas, kankinantis ilgą laiką gali išduoti ne tik peršalimą, bet ir grėsmingą ligą – gerklų vėžį. Tačiau ar kada galėjote pagalvoti, kad jį atpažinti padės programėlė telefone? Greitai tokia priemone galės pasinaudoti visi – Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų medikai surėmė pečius ir sukūrė programėlę, fiksuojančią balso pokyčius ir galinčią įspėti apie klastingą diagnozę.

Magnetinės audros – tai galingi Saulės spinduliuotės pliūpsniai, kurie turi poveikį ne tik Žemei, tačiau ir jūsų savijautai. Teigiama, kad artimiausia magnetinė audra užklups kovo 10 dieną. Sužinokite, ką reikėtų daryti norint sumažinti magnetinės audros poveikį sveikatai. Anot „Meteoagent“ portalo, stipriausios magnetinės audros kovo mėnesį bus 19, 26 ir 27 dieną. Kovo 19 dieną magnetinės audros indeksas įvertinamas penkiais balais, kovo 27 d. – šešiais, o kovo 26 d. net septyniais.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) antradienį paskelbė pirmuosius naujus kandidatus į astronautus per daugiau nei 13 metų: iš daugiau nei 4 000 paraiškas pateikusių asmenų buvo atrinkti chirurgė ir klimato mokslininkas. 28 metų Ayu Yoneda, Japonijos Raudonojo Kryžiaus medicinos centro Tokijuje chirurgė, taps tik trečiąja moterimi, kuri dalyvaus kosminių mokymų programoje. Visi šeši dabartiniai Japonijos astronautai yra vyrai.

Keturių dienų darbo savaitė daugeliui darbuotojų ir įmonių būtų produktyvesnė nei tradicinė penkių dienų savaitė, rodo antradienį paskelbti vieno didžiausių tokio pobūdžio tyrimų Jungtinėje Karalystėje (JK) rezultatai. Daugiau nei 60 įmonių  JK dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, leisdamos beveik 3 tūkst. darbuotojų dirbti viena diena mažiau per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.

Šešios 2022-ųjų mokslo premijos skirtos septyniems tyrėjams. Kaip antradienį pranešė Lietuvos mokslų akademija, humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“. „Buvo kreipiamas dėmesys ne tik kiek pats mokslininkas yra individualiai nuveikęs, bet ar yra savo darbais sukūręs mokyklą, ar turi pasekėjų savo tyrimuose“, – BNS sakė premijas skyrusios komisijos humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė Dalia Klajum...

Daugiau nei dešimtmetį mokslininkai įtarė, kad darant gelinį manikiūrą naudojamos UV lempos nagams gali būti susijusios su didesne odos vėžio rizika, jei jos naudojamos reguliariai. Šios lempos paveikia ultravioletine A (UVA) spinduliuote, kuri, kaip žinoma, sukelia odos vėžį. Praėjusią savaitę paskelbtame tyrime pateikiama naujų įrodymų.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm antradienį paskelbė amerikiečių mokslininkų padarytą „svarbų mokslinį proveržį“ panaudojant branduolių sintezės reakcijas, panašias į vykstančias Saulės gelmėse. Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkai pirmą kartą branduolių sintezės reakcijoje pagamino daugiau energijos, nei buvo sunaudota jai įžiebti, pranešė Energetikos departamentas.

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.  „Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas.

Mokslininkai penktadienį Egipte vykstančiame COP27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad 2022 metais iškastinio kuro išmetamo anglies dioksido (CO2) –pagrindinio klimato kaitos veiksnio – kiekis padidės vienu procentu ir pasieks rekordinį lygį.

Archeologai po senovės Egipto miestu aptiko beveik 1500 metrų ilgio tunelį, kuris gali nuvesti į seniai dingusį paskutiniosios faraonės Kleopatros kapą. Daugiau nei 2000 metų senumo graikų-romėnų tunelis buvo aptiktas po Senovės Egipto miestu Taposiris Magna. Egipto dominikonų archeologijos misija aptiko 1305 metrų ilgio uoloje iškirstą tunelį, esantį šiaurinėje Egipto pakrantėje.

Mokslininkų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, darančiais teigiamus pokyčius visuomenėje ir auginančiais ekonomiką, tačiau tam reikalingas efektyvus dalinimasis žiniomis bei technologijomis ir jų komercializavimas. Apie tai, kaip mokslininkams efektyviau dalyvauti technologijų perdavime ir tyrimų metu sukurtų rezultatų komercializavime, buvo diskutuojama praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų (TTO) tinklo konferencijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie užfiksavo klimato atšilimą įrodančius tirpstančius ledynus bei patyrė išskirtinių nuotykių. Nuo baltųjų lokių saugojosi budėdami pamainomis ir iš rankų nepaleisdami šautuvų bei ištyrė niekur kitur pasaulyje neegzistuojantį gamtos reiškinį. Arktyje užfiksuotas tirpstantis ledynas ir tyrinėtojai sako, kad pirmas įspūdis išvydus ledyną tiesiog užgniaužia kvapą. „Prie ledyno visiškai kitas grožis.

Greitu metu žmones, iš po žemės drebėjimo sugriautų namų griuvėsių, gelbės tarakonai. Ar bent jau to siekia japonų mokslininkai. Specialiomis mikroschemomis valdydami vabzdžių judesius jie gali greitai ir efektyviai surasti tuos, kuriems reikia pagalbos. Mat tarakonai esą gali įlįsti ten, kur negali niekas. Ateities gelbėtojas, kurį mokslininkai pakrikštijo tarakonu kiborgu.