Anot Vilniaus rajono švietimo įstaigų atstovų, nerimą sukėlė tai, jog informacija apie privalomą lietuvių kalbos patikrinimą ketvirtokams paskelbta spalio pradžioje – prasidėjus mokslo metams.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Jaroslavo Suboč, dėl klaidingos komunikacijos pradinukų tėvai bijo, kad jų vaikai dėl patikrinimo rezultatų gali būti neperkeliami į kitą klasę.
Viceministras I. Gaižiūnas teigė, kad pasiekimų patikrinimų rezultatai neturės įtakos mokinio perkėlimui į penktą klasę.
„Testas yra diagnostinis – jo tikslas įvertinti bendrą situaciją visoje šalyje“, – savivaldybės pranešime cituojamas jis.
„Tiesa, šis patikrinimas turės įtakos finansavimui. Jeigu tam tikra dalis mokinių nepasieks minimalaus pasiekimų lygmens, mokykloms bus skiriamas papildomas finansavimas, skirtas esamoms spragoms likviduoti“, – sakė viceministras.
Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorė Jelena Suruda per susitikimą teigė, kad labiausiai tėvai nerimauja dėl tų mokyklų, kur ugdymas vyksta lenkų kalba.
„Suprantame, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra svarbiausias prioritetas, tačiau lenkakalbėse ar dvikalbėse mokyklose skiriasi ne tik pamokų skaičius, bet ir pati situacija: yra didelis skirtumas tarp kalbos mokymosi ir mokymosi ta kalba“, – sakė J. Suruda.
„Taip pat kyla klausimas, ar bus akcentuojama ir pabrėžiama tai, jog tautinių mažumų mokinių rezultatai yra prastesni? Suprantama, jog rezultatai bus prastesni, bet girdėti tai viešumoje yra kas kita ir tai kelia nerimą“, – kalbėjo direktorė.
Pasak I. Gaižiūno, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiekia viešai aptarinėti mokinių rezultatų, tokios pozicijos laikysis ir toliau.
„Norėtume, kad daugiau dėmesio būtų skiriama socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams veiksniams. Tačiau Lietuvos piliečiai jau 4 klasėje turėtų įsivertinti savo valstybinės kalbos žinias. Pradiniame ugdyme susidaręs skirtumas tarp mokinių tampa per didelis, o jį kompensuoti vėlesniais metais yra itin sunku. Šiuo metu matome, kad maždaug 5–6 proc. mokinių neišlaiko lietuvių kalbos egzamino, tačiau tautinių mažumų mokyklose šis skaičius siekia net 20 procentų“, – sakė švietimo viceministras.
Ministerija įsipareigojo parengti aiškinamąjį raštą tėvams, kuriame dar kartą bus detaliai išdėstytos naujovės ir jų esmė. Tuo metu viceministras žadėjo sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui su Vilniaus lietuvių namais.
„Reikia užtikrinti papildomą finansavimą tam, kad galėtume padėti vaikams, kurie ateina iš kitokios kalbinės aplinkos“, – sakė viceministras.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.
2025 metais lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimų patikrinimai ketvirtokams tampa privalomi. Mokinių pasiekimų lygiai bus įrašomi į pasiekimų pažymėjimą, tačiau rezultatas mokinio perkėlimui į penktą klasę įtakos neturės. Aštuntos klasės pasiekimų patikrinimai lieka pasirenkamieji.
Pasiekimų patikrinimai vyks sausio–vasario mėnesiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
