Laisvai samdoma menininkė Iveta, degalinėje lankosi retai. Per mėnesį degalams išleidžia apie keliasdešimt eurų. Mergina aiškina, kad degalai nepigūs dėl to reikia taupyti.
Naftos kaina per mėnesį krito 19 proc., o degalų didmeninė kaina per tą patį laikotarpį krito mažiau, t.y., 11 proc. per mėnesį.
Vairuotojai teisūs: naftos kaina pastaruosius mėnesius smarkiai krito, pasiekė žemiausią lygį šiais metais. Nafta lapkričio pradžioje kainavo apie 73 dolerius už barelį, o štai dabar nesiekia net 60-ies. Kaina smuko beveik penktadaliu. Per tą patį mėnesį tiek benzino, tiek dyzelino didmeninė kaina traukėsi lėčiau – dešimtadaliu, apie 12 euro centų per mėnesį. Panašios tendencijos Lietuvoje stebimos nuo spalio pradžios.
„Kuomet naftos kainos kyla, kuro kaina vartotojui yra pakeliama pakankamai sparčiai, tačiau atvirkštinis procesas, deja, nevyksta taip sklandžiai, naftos kainai krentant visgi kuro dar kurį laiką išlieka pakankamai aukšta. <…> Naftos kaina eurais skaičiuojant jau yra šiuo metu praktiškai identiška kovo-balandžio mėnesiui šių metų, tačiau kuro kaina Lietuvoje yra 5-iais euro centais didesnė nei buvo kovo-balandžio mėnesį“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, ekonomistai, bei tiekėjai priduria, kad degalų kaina priklauso ne vien tik nuo naftos vertės.
„Kuro kainoje tik maždaug 4-alį kainos sudaro nafta, visa likusi dalis yra mokesčiai įvairiausi, gamintojo ir prekiautojo maržos, net ir sumažėjus naftos kainai 25 procentais, negalime tikėtis, kad 25 procentais sumažės ir kuro kaina. Kuro kaina aišku turi mažėti, ir turi judėti žemyn“, – įsitikinęs Nerijus Mačiulis.
„Kada krenta nafta ir visi pamato, va tą dieną yra vietoj 80, 70 arba 60. Tas viskas nevyksta taip greitai, reikia, kad kristų didmeninės kainos ir tada tas atsiliepia mažmenoje“, – sako naftos produktų prekybininkų atstovė Daiva Jokšienė.
Lietuviškų degalinių atstovai aiškina, kad benzino ir dyzelino kainos galėtų Lietuvoje kristi greičiau. Pirmiausia, esą reikia leisti verslininkams pirkti daugiau degalų iš kitų nevietinių gamyklų, dabar tokia veikla yra ribojama.
„Liberalizuoti rinką, kad galėtų ir kiti žaidėjai žaisti. Ne vienas tiekėjas būtų. Būtų lengviau įvežama, būtų galimybė pasirinkti iš kur importuoti, nes skirtingos gamyklos turi skirtingus gamybos kaštus“, – sako degalinių sąjungos atstovas Karolis Stasiukynas.
Verslininkai taip pat bado pirštais į situaciją Prancūzijoje. Esą visada galima reikalauti, kad valdžia mažintų degalams taikomus mokesčius, kurie dabar sudaro pusę benzino ar dyzelino litro kainos.
„Didžioji dalis yra mokesčiai, ką mes matome Prancūzijoje, kur žmonės tai suprato, jie ne degalines blokuoja, mes degalinėms tik išduodame galutinį produktą, bet kaina visa sudaroma ten viršuje“, – sako K. Stasiukynas.
Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina artimiausiais mėnesiais neturėtų kilti. Dėl to kitų metų pradžioje degalai turėtų būti pigesni nei šiemet sausio-vasario mėnesiais.
„Tas sumažėjimas nėra laikinas. JAV skalūnų revoliucija tęsiasi, jos bus išgaunama vis daugiau. Matome net Irano sankcijos nedestabilizavo pasiūlos pasaulinės. Iranas sėkmingai pardavinėja savo naftą ir Kinijai, ir kitoms valstybėms. Artimiausiu metu naftos perteklius bus“, – sako N. Mačiulis.
Gyventojai taip pat galės toliau stebėti dyzelino ir benzino kainų suvienodėjimą. Esą žiemą dyzelinas brangesnis, todėl esant benzino pertekliui, šių degalų kainos beveik nesiskiria.