Teismo manymu, pareiškėjos nenurodė, kaip sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, be to, jų skundo argumentai išimtinai susiję su viešojo intereso gynimu, tad minėtą sprendimą šiuo aspektu pagal Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą skųsti gali tik viešąjį interesą ginantis prokuroras.
Teismo nutartis dar gali būti skundžiama.
ELTA primena, kad ginčas kilo dėl 1974 m. Vilniuje, senamiestyje, prie dabartinės Vyčio gimnazijos pastatyto paminklo-biusto poetei, gimnazijai tuo laikotarpiu buvo suteiktas S. Nėries vardas.
Skunde asociacija kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašant neskubėti priimti sprendimų dėl S. Nėriai skirto paminklo.
„Šiuo kreipimusi prašome Vilniaus savivaldybės neskubėti vykdyti Centro sprendimą – nukelti S. Nėries įamžinimui sukurtą paminklą, – kadangi prašome Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Centro sprendimo vykdymą. O jei jau taip nutiks, kad (kol vyks Teismo procesas) paminklas būtų nukeltas – Teismui priėmus sprendimą panaikinti Centro sprendimą – prašome paminklą ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio (S. Nėries skulptūros) bei visus kitus šiam architektūriniam kompleksui būdingus bruožus“, – dėstoma kreipimesi.
Rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi Desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio V. Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.
„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Anksčiau Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
