Šio komiteto nariai nepalaikė jų jau ne kartą teiktų pasiūlymų dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo bendraujant su viešojo administravimo subjektais, dėl galimybės gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba.
R. Tamašunienė norėjo, kad įstatyme atsirastų draudimas asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią, tačiau tokiam jos siūlymui irgi nepritarta.
Nesulaukė komiteto pritarimo ir pasiūlymas dėl tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo.
LLRA-KŠS atstovai Seime siūlė įteisinti, kad tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pageidaujant, dokumentuose būtų rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Jei vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle, tokius asmenvardžius buvo siūloma rašyti lotynų kalbos rašmenimis.
R. Tamašunienė ir Č. Olševskis taip pat siekė, kad įstatyme atsirastų nuostatos dėl tautinėms mažumoms palankesnės rinkimų sistemos.
Nesulaukusi pritarimo savo pasiūlymams, Seimo narė R. Tamašunienė neslėpė nusivylimo, tvirtindama, kad naują Tautinių mažumų įstatymą planuojama priimti tik dėl „varnelės”.
„Nesvarbu, ką priimti, svarbu, kad užsidėti „varnelę”, kad tokio pavadinimo įstatymas atsirastų Lietuvoje”, – piktinosi Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavusi R. Tamašunienė.
Jos vertinimu, svarstomas dokumentas yra visiškai tuščias, nieko nereguliuojantis.
Tuo metu per komitete vykusią audringą diskusiją LLRA-KŠS kritikavęs konservatorius Andrius Navickas apgailestavo, kad viena politinė partija bando monopolizuoti tautines mažumas.
„Deja, matau parazitavimą tautinių mažumų klausimu, o ne tikrą jų atstovavimą”, – sakė jis.
„Jūsų vertinimas manęs nesustabdys, nepadarys jokios įtakos kaip politikei, kuri rinkta tautinių mažumų krašte. Nuosekliai siekėme tautinių mažumų apsaugos ir toliau tęsime jų atstovavimą parlamente”, – sureagavo R. Tamašunienė.
Savo ruožtu tautinių mažumų įstatymo projektą svarstęs Žmogaus teisių komitetas nutarė atsižvelgti į kai kurias Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pvz. pakoreguoti projekto nuostatą dėl istorinių tautinių mažumų ir jų teisių.
Šių metų birželio mėnesį Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos parlamentui pateiktas įstatymo projektas Seime jau yra įveikęs pateikimo bei svarstymo procedūras ir ketvirtadienį keliaus į priėmimo stadiją. Ant Seimo narių darbastalių atsiras Žmogaus teisių komitete patobulinta įstatymo versija.
Tautinių mažumų įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Dokumento projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.
Įstatymo projektu siūloma numatyti teisę tautinėms mažumoms vienytis į organizacijas, steigiant asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas.
Be to, projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įstatymu siūloma uždrausti „kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją“.
Kaip primena ELTA, įstatymo projektą Seimui pateikusi E.Dobrowolska yra sakiusi, kad jis lakoniškas, apibrėžiantys pagrindinius principus: diskriminacijos draudimo, kultūrinės įvairovės. Pasak jos, planuojamas priimti įstatymas nereguliuoja dvikalbių lentelių, aptarnavimo kalbos, asmenvardžių rašymo, nes tai yra Valstybinės kalbos įstatymo klausimas.
Už dokumentą, reglamentuojantį tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, papročius, kalbą, švietimą, po svarstymo balsavo 72 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė.
2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
