tautinės mažumos

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui įteisinti tautinių bendrijų reguliavimą. Kaip anksčiau yra teigusi ministerija, numatytos pataisos padės sistemiškai spręsti su bendrijomis susijusius klausimus, numatyti jų švietimą bei atstovavimą tautinių mažumų interesams.  Ministerija siūlo įtvirtinti tautinių bendrijų interesams atstovaujančios institucijos – Tautinių mažumų tarybos – statusą. Šio organo atstovais turėtų būti asmenys, kurie ir patys priklauso tautinei bendrijai.

Vilniaus socialdemokratai ragina už švietimą atsakingą sostinės vicemerą Arūną Šilerį susilaikyti nuo neapgalvotų sprendimų dėl tautinių bendrijų mokyklų. Pasak jų, norint integruoti tautines mažumas reikia ieškoti dialogo, o ne taikyti joms „meduolio ir botago“ principą.  Po A. Šilerio pasisakymų, kad tautinių bendrijų mokyklose turi būti steigiamos klasės lietuvių kalba, socialdemokratai sako, kad šiam pokyčiui įgyvendinti turėtų būti numatyta daugiau laiko.

Pirmadienį su Lenkijos Seimo maršalka Szymonu Hołownia susitikusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptarė tautinių mažumų abejose valstybėse situaciją. Pasak jos, susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie dvišalius santykius gynybos srityje. „Aptarėme tautinių mažumų klausimą: tiek lenkų Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje.

Po incidento, kai du paaugliai, besimokantys rusų mokykloje, iš orinio kalašnikovo apšaudė savo draugą, politikai gaivina idėją panaikinti Lietuvoje veikiančias rusiškas mokyklas ir darželius. Politikai sako, kad rusakalbėse mokyklose besimokantis jaunimas žymiai prasčiau išlaiko egzaminus, jiems sunkiau integruotis visuomenėje. Be to, tokiose mokyklose jau ne kartą kilo skandalai dėl prorusiškų mokytojų ir vaikų, kurie simpatizuoja Rusijai.

 Tautinių mažumų klausimais dirbančios institucijos kritikuoja „skubotus“ švietimo ministro Gintauto Jakšto siūlymus palaipsniui atsisakyti rusų kalbos, kaip mokomosios kalbos, mokyklose. Anot jų, tokie sprendimai geresnės rusakalbių tautinių mažumų integracijos Lietuvoje neužtikrintų.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rengiamas šeštasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Lietuvos lenkų švietimo bendruomenė pritaria lenkų kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pokyčiams įvedant ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, bet prašo svarstyti galimybę juos diferencijuoti į valstybinį ir mokyklinį, padaryti egzaminą privalomu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis džiaugėsi stipria Lietuvos draugyste su Lenkija ir dėkojo už pagalbą, kurią kaimynai skiria migrantų krizės ir hibridinio karo fone. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sutiko, kad abi šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, tačiau nepraleido progos besti pirštu į dar neišspręstus tautinių mažumų klausimus Lietuvoje. Pirmadienį į Lietuvą atvyko Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

Ekspertai neabejoja, kad Lietuvoje žmogaus teisių sritis turi daug spragų: nėra priimta Stambulo konvencija, kuri kovoja prieš moterų smurtą, LGBT, migrantų ir apsaugos gavėjų, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ir vaikų bei jaunimo teisių įstatymai. Remiantis pateiktais duomenimis, Lietuva yra tarp 6 ES valstybių, kurios neužtikrina LGBT bendruomenei pripažinimo ir tai, anot ekspertų, yra problema.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pranešė skyrusi įspėjimą Lietuvos lenkų sąjungai dėl jos paskelbtos tautinių mažumų gyventojų surašymo iniciatyvos. Anot inspekcijos pranešimo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Lenkų sąjunga nepateikė prašytų dokumentų, ir įvertinus visas jai kylančias pareigas dėl asmens duomenų tvarkymo.

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Tautinių mažumų teisėmis besirūpinanti Europos Tarybos institucija antradienį paragino Lietuvą daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų moksleivių teisėms apsaugoti ir imtis priemonių prieš neigiamus stereotipus romų atžvilgiu. Tokius raginimus išsakė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas.

Nors Kremliaus vykdoma propaganda stipriai nusitaikiusi į tautines mažumas įvairiose šalyse – tai ypač juntama Baltijos šalyse, turinčiose dideles rusakalbių mažumas, didesnių rezultatų tai neduoda. Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos.

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus.

Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

Politologas Tomas Janeliūnas neapgalvota „dovana propagandinėms klišėms“ vadina buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos siūlymą naikinti tautinių mažumų mokyklas. „Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų ir instituto dėstytojas. Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai pažeidinėjant tautinių mažumų teises.

Panašu, kad Seime pradeda rastis pirmieji kompromisai dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo šalia valstybinės kalbos. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nagrinėjo anksčiau ne kartą antikonstituciniu apšauktu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pateiktą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuos siūloma vietos valdžios įstaigose galima būtų vartoti ne tik lietuvių, bet ir kitą tautinių mažumų kalbą bei numatyti, kad vieši informaciniai užrašai galėtų būti ne tik lietuvių kal...

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė kol kas nemato pagrindo atsisakyti planų per penkerius metus suvienodinti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos brandos egzamino įvertinimą, nors tautinių mažumų atstovai net ir leidžiant padaryti daugiau klaidų dažniau neišlaiko egzamino ir gauna mažiau šimtukų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,11 proc.

Šiuo metu ypač jaučiamas Lenkų rinkimų akcijos atstovų sujudimas protestuojant tai prieš mokyklų reorganizacijos reformą, kai dėl vaikų trūkumo uždaromos mokyklos, tai reikalaujant išskirtinių sąlygų tautinėms mažumoms dėl lietuvių kalbos egzamino laikymo. Tokie protestai ir kalbos apie diskriminaciją opozicijos vertinamos kaip išankstinė Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos Seimo rinkimų agitacijos kampanija. Štai vienos politinės jėgos diktatu pasipiktino liberalai.

Seimas dar kartą atmetė Lenkų rinkimų akcijai priklausančių parlamentarų bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – parlamentarai atmetė net tris šio įstatymo pataisas.

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Lietuvos pietryčiuose, ant Ašmenos aukštumos nusidriekęs Šalčininkų kraštas. Čia žmonės gyvena nuo seno – Šalčininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėti 1311 metais. Istoriškai susiklostė, kad šiame regione gausiai gyvena tautinės mažumos, vien lenkų tautybės gyventojai čia sudaro daugiau kaip 70 proc. Gausiai tautinių mažumų gyvenamų teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai Švenčionių, Trakų rajonų ir Visagino savivaldybės.

2014 m. gruodžio 5-14 d. Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos 15-74 m. amžiaus gyventojų apklausą, buvo apklausti 866 lietuviai ir 501 kitų tautybių gyventojas.

 Pirmadienį posėdyje Vyriausybės strateginis komitetas sutarė dėl Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigimo. Kitų metų liepą savo veiklą pradėsiantis departamentas palaikys ryšius su tautinių mažumų bendruomenėmis ir vykdys etnopolitikos analizės bei formavimo funkcijas, rašoma pranešime spaudai.

 Lietuvoje lankosi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais biuro teisės ekspertė Veronika Kristkova, kuri rengs pranešimą apie tautinių mažumų padėtį šalyje. Antradienį Seime su atskirais parlamentarais ir Žmogaus teisių komiteto nariais susitinkanti viešnia žurnalistams sakė, kad jos vizito tikslas - surinkti naujausią informaciją apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Ji parengs specialią ataskaitą, bet ši nebus viešinama.

Žinių radijas Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad Rusijos pareiškimai dėl neva blogos tautinių mažumų padėties Baltijos valstybėse kelia susirūpinimą, tačiau esą reikia atskirti politikų kalbas ir tautinių mažumų savijautą. „Šioje geopolitinėje situacijoje reikia reaguoti į visus pareiškimus, kiekvieną tokį pareiškimą reikia vertinti labai rimtai. Juk ir Ukrainoje viskas prasidėjo nuo pareiškimų, nepasitenkinimų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad Tautinių mažumų įstatymas, kurio parlamentarai nespėjo priimti pavasario sesijoje, nėra prioritetinis. L. Graužinienė taip pat pažymėjo, kad šis įstatymas skirtas visiems – ne tik lenkų tautinei mažumai. ,,Visos tautinės mažumos turi sutarti dėl Tautinių mažumų įstatymo. Šiai dienai tokio sutarimo nėra.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis jau kurį laiką nebesislapstė, kad jo vedama Lenkų rinkimų akcija siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių. V. Tomaševskis savo kalbomis vis atkartoja Maskvos nuotaikas, jis svečias Rusijos ambasados renginiuose, todėl sulaukė Kremliaus propagandistų paramos per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Teisė į originalią asmenvardžių rašybą yra viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių. Galimybe tinkamai naudotis žmogaus teisėmis ir užtikrinti jų gerbimą turėtų pasirūpinti kiekviena valstybė. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo nutarimuose pabrėžė, kad asmenvardžių rašybos reguliavimas yra kiekvienos Europos Sąjungos valstybės sritis ir tai yra tiesiogiai susiję su kultūra, kalbos istorija bei tapatybės pojūčiu.

Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma neįvertina jai sudarytų sąlygų ir nenori prisitaikyti prie Lietuvos įstatymų, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. „Tai yra didelė mūsų valstybės vidaus problema, kylanti dėl lenkų mažumos nenoro prisitaikyti, priimti tos valstybės įstatymus, kurioje jie gyvena.

Seimas ketvirtadienį svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą pritarė siūlymams, kurie išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles. Už projektą po svarstymo balsavo 82 Seimo nariai, septyni buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė. Seimui ketvirtadienį baigiant pavasario sesiją, dėl įstatymo priėmimo jau būtų balsuojama rudenį.

Seimas ketvirtadienį vėl nukėlė Tautinių mažumų įstatymo svarstymą. Pradėjęs projektą svarstyti rytiniame posėdyje parlamentas klausimo išnagrinėti nespėjo. Vakariniame posėdyje siūlymas baigti apsvarstyti likusius rytinės darbotvarkės projektus reikiamo palaikymo nesulaukė. Už grįžimą prie Tautinių mažumų įstatymo svarstymo pasisakė 43 parlamentarai, 32 Seimo nariai buvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė. Seimas jau ne pirmą kartą atideda Tautinių mažumų įstatymo svarstymą tolimesniam laikui.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau sulaukia mažiau Lietuvos lenkų balsų, tačiau šios partijos lyderiui pavyko pritraukti rusų tautinės mažumos rinkėjus, sako LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai. „Dalis lenkų jau nebenori balsuoti už LLRA, bet jis [V. Tomaševskis – LRT.

Šiandien Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete atidaroma Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Olimpiadoje dalyvauja 50 mokinių iš visos Lietuvos. Jie atliks rašymo, kalbos vartojimo ir kalbėjimo užduotis.

Vienas iš septynių kandidatų į prezidentus europarlamentaras Valdamaras Tomaševskis rinkimuose teigia besitikįs pateks į antrąjį rinkimų turą ir sulaukti ne tik tautinių mažumų paramos.

„Ši tematika skamba visur, o jos pateikimas yra ydingas ir žalingas, todėl, kad lietuvių kalbos sistema neturi būti ardoma. Elgtis reikia labai atsargiai ir delikačiai“, - kalbėjo Europos parlamento narys Algirdas Saudargas spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių kalbos išsaugojimui. „Tai yra svarbu skaitmenizacijos amžiuje. Konfliktinės, politizuojamos temos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, kurios laukia lietuvių kalbos“, - kalbėjo A. Saudargas.

Šiemet Tarptautinė darbo diena ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje.

Portalo balsas.lt redakcija gavo atvirą Arvydo Damijonaičio laišką Seimo nariui konservatoriui (TS-LKD) Audroniui Ažubaliui. A. Damijonaitis taip pat persiuntė redakcijai Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje JaroslawoCzubinskio (Jarosław Czubiński) jam adresuotą laišką. A. Ažubalais: aš nekomentuosiu Gavę šį laišką, portalo žurnalistai paskambino TS-LKD nariui A. Ažubaliui. Tačiau Seimo narys laiško nekomentavo. „Aš žinau šį poną (A. Damijonaitį), jis aktyvus visuomenininkas.

„Jeigu įstatymas būtų kuriamas vienos tautinės mažumos prašymu, jis jau seniai būtų buvęs atiduotas Seimui ir seniai būtų buvęs priimtas“, – provokuojamas dėl tautinių mažumų įstatymo LRT interviu sakė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje. „Gerbiame visas tautines mažumas, kurios gyvena Lietuvoje. Turime atsižvelgti į jų visų norus bei pageidavimus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ketvirtadienį pristatė savo kandidatą į prezidento postą. Elementaru, juo tapo LLRA pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. „Nesu naujas kandidatas, esu ir anksčiau dalyvavęs prezidento rinkimuose. Viename iš regionų man pavyko laimėti. Iškart po rinkimų manęs paklausė, ar kandidatuosiu kituose rinkimuose. Nustebau išgirdęs tokį klausimą. Tada atsakiau, kad viskas priklausys, kaip seksis šalies vadovui“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Aš sakau, kad šito teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Neįmanoma man uždrausti kvėpuoti“, – apie teismo sprendimą nukabinti dvikalbes lenteles sako Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Pokalbis su juo – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“. – Pone Tomaševski, Jūsų interneto puslapyje nurodytas šūkis: „Dievas. Garbė. Tėvynė.

Lietuvos lenkai tarpukariu buvo terorizuojami, uždaromi į lietuvių koncentracijos stovyklas vien dėl to, kad yra lenkai. O dabartinė Lietuvos valdžią tęsia šią praktiką priverstinai asimiliuodama bejėges tautines mažumas. Visa tai yra naujausio prieš Lietuvą nukreipto propagandinio rusų portalo straipsnio mintys. Panašu, kad rusų propagandos mašina paleista skandalingojo Valdemaro Tomaševskio gynimo režimu.

 Tautinių mažumų teisių ir pareigų reguliavimas yra šalies vidaus reikalas, sako Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis. „Pastaraisiais metais Lenkijos politikai pabrėžia, kad tai Lietuvos vidaus reikalas, tai yra šio klausimo sprendimas yra grynai Lietuvos vidaus sprendimas“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Seime žurnalistams sakė ambasadorius.

  Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Nors stereotipai padeda mums susiorientuoti pasaulyje, jais remiantis, pasaulio neįmanoma pažinti, ir neįmanoma įdomiai bei džiugiai jame gyventi. Taip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Linas Venclauskas. „O jei tikime neigiamais stereotipais, tai turime ne visą arba neteisingą informaciją ir patys sau užkrauname psichologinę naštą“, – įspėja mokslininkas.

Jau paskelbti anglų, lietuvių kalbos ir literatūros bei geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tačiau kol kas juos gali matyti tik mokyklos ir patys moksleiviai. Miesto Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė sakė negalinti dar pasakyti, kaip sekėsi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą panevėžiečiams gimnazistams. „Iš Nacionalinio egzaminų centro (NEC) nesu gavusi protokolo.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis antradienį išsaugojo postą, tačiau atmosfera parlamente nė nebando vėsti. Nauju opozicijos taikiniu, ko gero, gali tapti švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bent jau taip galima spėti skaitant klausimus, į kuriuos atsakyti ministrą prašo Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis atsisakė pasirašyti darbo grupės parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kad jis galėtų būti svarstomas Vyriausybėje, trečiadienį patvirtino ministro atstovė. „Projektas nėra iki galo „išdiskutuotas“, jame esama spragų, kad ministras galėtų po juo dėti parašą“, – BNS sakė kultūros ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė. Pasak jos, „darbietis“ Š. Birutis siūlo projektą dar apsvarstyti Vyriausybės strateginiame komitete.