Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.
Be to, Seimo narys siūlo įstatyme numatyti, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma. Atskirti vaikus nuo tėvų R. Karbauskis siūlo tik kai kyla pavojui vaiko sveikatai ir gyvybei, kai tėvai piktnaudžiauja savo valdžia, o pagalbos priemonės šeimai yra nevaisingos.
Įstatymo pataisomis taip pat numatoma naikinti iki tol egzistavusią grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarką ir įvesti vaiko ir šeimos poreikių vertinimą.
Vyriausybės pataisos skinasi kelią Seime
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nesiima kritikuoti R. Karbauskio siūlomų pataisų, bet pabrėžė, kad Vyriausybė jau ėmėsi taisyti vaiko teisių apsaugos spragas.
„Vyriausybė yra jau pateikusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios yra itin nuoseklios, orientuotos į paslaugas šeimai, išdiskutuotos su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir Lietuvos policija, tiesiogiai dalyvaujančia, kai įtariamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas.
Seimas yra pritaręs šioms pataisoms po pateikimo. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą itin svarbu atsižvelgti į šios srities praktikų patirtį ir patarimus – šiuo atveju labai svarbi ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir savivaldybių atstovų ar policijos nuomonė, kuri buvo palanki būtent Vyriausybės pataisoms“, – atsakyme tv3.lt teigia L. Kukuraitis.
Seime kelią jau skinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytos pataisos, kuriose smurto prieš vaiką apibrėžimas lieka toks pat, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo. Vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
Kompromiso būti negali
Tuo metu viena iš vadinamosios Matuko reformos autorių Seimo narė Dovilė Šakalienė negaili kritikos R. Karbauskio pataisoms ir mano, kad toks parlamentaro žingsnis rodo valdančiųjų nesugebėjimą prisiimti atsakomybės už reformą.
„Užuot skyrę reikalingas lėšas ir dėmesį konkrečių įstatymo įgyvendinimo iššūkių įveikimui – visuomenės informavimui, specialistų atrankai bei parengimui, paslaugų šeimoms sukūrimui ir prieinamumo užtikrinimui – jie laukė krizės, o krizei įvykus konkuruoja su savo pačių valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – tv3.lt teigė D. Šakalienė.
Anot Seimo narės, R. Karbauskis siekia kompromiso ten, kur jo būti negali.
„Situacijos nesupratimą, vaiko teisių apsaugos principų neišmanymą atspindi ir pataisos. Jos ne tik neįveda daugiau aiškumo, bet ir realiai pablogina vaikų padėtį – saugiai vaikystei priešpastatomas „šeima žino geriau“ principas, nesuvokiant, kur yra šeimos, o kur valstybės atsakomybė“, – pastebėjo parlamentarė.
D. Šakalienė mano, kad tokiomis pataisomis R. Karbauskis politiškai siunčia vaiko teisių veikimo principas yra ne vaiko saugumas, o kiek vaikas dar gali ištverti.
„Grįžtama prie įrodinėjimo, kad jei rankos kojos nesulaužytos – viskas normalu. Sėkmingai grįšime prie bylų, kai, pavyzdžiui, ištisus mėnesius ar metus tėvas tvirkino savo dukrytes, nes juk „realaus ir tiesioginio pavojaus sveikatai ar gyvybei“ nebuvo, arba kai alkanas kūdikis išpuvusioje nuo šlapimo lovelėje ištisas paras verkia aplink girtaujant tėvams, bet jis dar nemiršta ir nesumuštas – taigi, viskas puiku“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Vaikus atima ne visada
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai vaikus iš nesaugios aplinkos paima, kai vaiko gyvybei saugumui ar sveikatai kyla grėsmė. Tuo metu iš tėvų ar globėjų vaikas paimama tada, kai specialistai nustato antrąjį grėsmės lygį.
„Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei, arba nustačius, kad vaiko atstovai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti“, – informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Tokiu atveju vaiko teisių specialistai užtikrina laikiną vaiko apgyvendinimą, bet leidimą paimti vaiką iš šeimos turi suteikti teismas. Teismui davus leidimą, savivaldybė vaikui nustato laikinąją globą (rūpybą) ir paskiria konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).
Sugriežtino vaikų apsaugą
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose. Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jos.
Netrukus po reformos įsigaliojimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pranešė, kad per liepą iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500.
Pernai žiniasklaida itin plačiai nušveitė kauniečių poros bandymą susigrąžinti mėnesį iš jų dėl galimo smurto atimtus mažamečius. Mama tąkart pasakojo mažylių netekusi už tai, kad parke rugsėjo pabaigoje pliaukštelėjo nepaklusniam sūnui. Visgi vaiko teisių specialistai aiškino, kad laikinai atimti vaikus buvo ir svaresnių priežasčių. Galiausiai vaikai grąžinti tėvų globon.
