„Suvokiant, kad geriausiai vaiko interesus užtikrina jo buvimas biologinėje šeimoje, <...> yra siekiama užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai vyktų neatskiriant jo nuo šeimos“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Šeimos išskyrimas – psichologinis smurtas
Be to, Seimo narys siūlo įstatyme numatyti, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma. Atskirti vaikus nuo tėvų R. Karbauskis siūlo tik, kai kyla pavojui vaiko sveikatai ir gyvybei, kai tėvai piktnaudžiauja savo valdžia, o pagalbos priemonės šeimai yra nevaisingos.
Įstatymo pataisomis taip pat numatoma naikinti iki tol egzistavusią grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarką ir įvesti vaiko ir šeimos poreikių vertinimą.
R. Karbauskis tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą siūlo todėl, kad visuomenė negatyviai sureagavo į pernai pakeistą vaiko teisių apsaugos sistemą.
„Išryškėjusios vaiko teisių apsaugos reformos problemos, susijusios su naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos koncepcine sandara ir iš jos kylančia įstatymo taikymo prieiga, reikalauja skubios šio įstatymo redakcijos peržiūros ir korekcijos“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Vaikus atima ne visada
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai vaikus iš nesaugios aplinkos paima, kai vaiko gyvybei saugumui ar sveikatai kyla grėsmė. Tuo metu iš tėvų ar globėjų vaikas paimama tada, kai specialistai nustato antrąjį grėsmės lygį.
„Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei, arba nustačius, kad vaiko atstovai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti“, – informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Tokiu atveju vaiko teisių specialistai užtikrina laikiną vaiko apgyvendinimą, bet leidimą paimti vaiką iš šeimos turi suteikti teismas. Teismui davus leidimą, savivaldybė vaikui nustato laikinąją globą (rūpybą) ir paskiria konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).
Sugriežtino vaikų apsaugą
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose. Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jos.
Netrukus po reformos įsigaliojimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pranešė, kad per liepą iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500.
Pernai žiniasklaida itin plačiai nušveitė kauniečių poros bandymą susigrąžinti mėnesį iš jų dėl galimo smurto atimtus mažamečius. Mama tąkart pasakojo mažylių netekusi už tai, kad parke rugsėjo pabaigoje pliaukštelėjo nepaklusniam sūnui. Visgi vaiko teisių specialistai aiškino, kad laikinai atimti vaikus buvo ir svaresnių priežasčių. Galiausiai vaikai grąžinti tėvų globon.
Papildysime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo narių komentarais.