„Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą nuolatiniam buvimui ir jai skirtos infrastruktūros sukūrimas yra vienas pagrindinių mūsų Vyriausybės prioritetų, kuriam skiriame ypatingą dėmesį. Malonu matyti, kad šio projekto svarbą vertina ir verslas, kuris deda visas pastangas, kad Vokietijos partneriams skirta infrastruktūra būtų sukurta kuo greičiau“, – pranešime cituojama krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Projektavimas ir statybos darbai Rūdninkų kariniame poligone pradėti 2024 metų rugpjūtį. Pagal sutartį jie turėtų būti baigti per 36 mėnesius, tačiau projektą įgyvendinanti bendrovė tikisi šį laiką sutrumpinti šešiais mėnesiais.
Anot „Eika Construction“ vadovo, tokio masto ir sudėtingumo projektai visuomet susiduria su tam tikromis rizikomis: medžiagų tiekimo sutrikimais, darbo jėgos trūkumu, partnerių ar subrangovų vėlavimu, nepalankiomis oro sąlygomis.
„Šių metų švelni žiema mums buvo palanki. Labai tikimės, kad ir toliau orai leis nemažinti tempo. Kol kas dėl kitų minėtų rizikų pavojaus ženklų nematome – dirbame su patikimais partneriais, siekiame bendro tikslo ir darome viską, kad jį pasiektume kuo greičiau“, – sakė „Eika Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas.
Pasak KAM, pradėjusi projektą, bendrovė atliko privalomus tyrinėjimus, matavimus, paruošė technologinius sprendimus, parengė projektinius pasiūlymus ir organizavo būsimą statybos procesą.
Praėjusių metų gruodį poligone pradėti žemės sklypo lyginimo ir durpių keitimo darbai, o nuo metų pradžios vyksta lauko vandentiekio ir nuotekų įrengimas.
Ministerijos teigimu, nors buvo planuota, kad administracinio pastato pamatai bus pradėti liepos mėnesį, jie jau įrengti, taip pat pradėti ir pirmojo bendrabučio polių įrengimo darbai.
Įgyvendinus pirmąjį etapą, Rūdninkų kariniame miestelyje iškils 19 pastatų – administraciniai pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra, sandėliai, bendrabučiai, valgykla, degalinė-plovykla, remonto dirbtuvės, garažai, sargybos postai bei rikiuotės aikštės.
Pagal su Vokietijos gynybos ministerijos suderintus poreikius Rūdninkų karinio miestelio vystymas vyksta etapais: tai leis dalį Vokietijos brigados karių priimti greičiau, nelaukiant, kol bus užbaigtas visas karinio miestelio projektas.
Krašto apsaugos ministerija šiuo metu jau yra paskelbusi ir antrojo Rūdninkų karinio miestelio etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimą. Jis bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis, taip sumažinant valstybei tenkančias rizikas.
Vokietijos brigadai skirtas karinis miestelis – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuris taps pagrindine Vokietijos karių tarnybos vieta Lietuvoje.
Kaip skelbė BNS, Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Anksčiau šį mėnesį oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis turėtų būti pasiektas 2027-aisiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
