V. A. Bumelis antradienį su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė galimybes Lietuvoje pradėti vakcinos nuo COVID-19 ar jos komponentų gamybą.
Turime visas galimybes
Po susitikimo profesorius tvirtino, kad Lietuva turi pakankamai išvystytą biotechnologijos pramonę, kad galėtų gaminti vakcinas nuo COVID-19.
„COVID-19 vakcinų gamyba yra biotechnologinis procesas. Mes turime labai aiškiai visai Europai pasakyti, kad mes pasiruošę tą daryti, kad mes turime galimybes, kad galime plėstis ir judėti į priekį“, – žurnalistams antradienį kalbėjo V. A. Bumelis.
Vis dėlto, jo teigimu, Lietuva turi gamybos liniją aktyvioms vakcinų medžiagoms, bet ne pakuotėms. Tiesa, šiuo klausimu, profesoriaus manymu, būtų galima kooperuotis su kaimynais latviais.
„Mes tikrai turime tą gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai, mes neturim gamybos linijos buteliukų gamybai, kai jų reikia daryti milijonus, pilstyti aktyvią medžiagą į buteliukus, mes to neturime.
Mano nuomone, kad latviai žada išvystyti didesnius pajėgumus buteliukų gamybai. Tai, jeigu mes kooperuotumės, mes darome aktyvią medžiagą, mes turime pajėgumus, duodame Baltijos broliams, kad jie darytų buteliukus, tai tikrai būtų didžiulis indėlis ir į europinį reikalą kovai su COVID-19, ir globaliam mastelyje“, – kalbėjo V. A. Bumelis.
Jo svarstymu, jei Lietuva jau dabar pasirašytų sutartis su stambiomis kompanijomis dėl vakcinų gamybos, šios dienos šviesą galėtų išvysti po metų. Vis dėlto tai nereiškia, kad būtent Lietuva gamintų vakcinas.
„Nepasakykite, kad mes sukūrėme savo aktyviąją medžiagą. Mes turėtume su kažkuo kooperuotis, su šiuolaikiniu gamintoju, kuris jau turi tą sukūręs ir jam trūksta gamybinių pajėgumų daryti daugiau“, – pažymėjo profesorius.
Jo teigimu, originalios lietuviškos vakcinos kūrimas šaliai kainuotų apie 1 mlrd. eurų.
Pandemija suteikė unikalias galimybes
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Lietuva turi aukšto lygio mokslinių tyrimų ir gamybos potencialą tam, kad jau artimiausiu metu mūsų šalyje būtų pradėta gaminti vakcina nuo COVID-19 ar jos komponentai. Ministrė mano, kad pandemija yra puiki galimybė gyvybės mokslų proveržiui Lietuvoje.
„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją. Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.
Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP. Siekdama šių tikslų, Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai jau 2024 m. skirti 1,5 proc. BVP, o ateityje šis skaičius turėtų augti iki 3 proc.“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.
Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.
Pasak ministrės, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžias, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi. Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis ir turi visas galimybes augti.
2019 m. gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų, pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m., jo vertė padidėjo net 62 proc.
