Žiniasklaidoje plačiai aprašyta devynmetės lietuvaitės, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, istorija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu mergaitė auga globos institucijoje, jos tėvas miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
Anot ministerijos, mergaitė jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 m. balandžio, o nuo 2016 m. rugpjūčio buvo pasiūlyta tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvoje niekas esą nepareiškė noro įsivaikinti ar globoti mergaitės. Iš viso mergaitė turi penkis brolius ir dvi seseris.
Nori tapti sesers globėju
Tačiau į Lietuvą atvykęs mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas bando stabdyti sesers įvaikinimo į Naująją Zelandiją procedūrą – kreipėsi į teismą. A. Leščiauskas teigia apie bandymą įvaikinti seserį į užsienį sužinojęs tik gruodžio viduryje.
„Sužinojau apie sesers įvaikinimą tik gruodžio 12 dieną iš savo vyresnės sesers. „Facebook“ žinutėje ji man parašė, kad grįžčiau sausio 10 dieną atsisveikinti su seserimi, nes ją išsiveža“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo A. Leščiauskas.
Vyras rūpinasi, kaip mergaitė bendraus su įtėviais, jei nemoka anglų kalbos. Jo teigimu, šiuo metu jai bendrauti padeda vyresnės seserys bei socialinės darbuotojos. Tačiau, anot brolio, jos versdamos laiškus esą pakeičia mergaitės žodžius.
„Kadangi ji nelabai žino anglų kalbos, kompiuteryje yra paliekamas laiškas ir auklytės išverčia laišką, bet pakeičia žodžius. Pastebėjau, kad laiške mergaitės akių spalva yra netinkama, paminėta mėlyna spalva, o mergaitės akys yra ne mėlynos“, – pasakojo A. Leščiauskas.
Mergaitės brolis piktinasi, kad neturėjo progos su mergaite pabendrauti akis į akį, nes juodu stebi socialinės darbuotojos.
„Todėl bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – sakė A. Leščiauskas.
Mergaitės brolis pasakojo bandęs mergaitės globą gauti dar vos baigęs mokyklą, tačiau jo nuomotas vieno kambario butas esą buvo netinkamas mergaitei ruošti pamokas. Mergaitės brolis Lietuvoje teigė Lietuvoje paskutinį kartą lankęsis prieš dvejus metus mėnesio atostogoms, tada pusę mėnesio skyrė seserims. Paklaustas, kodėl iki šiol nebandė tapti sesers globėju, A. Leščiauskas sakė neturėjęs tam galimybių, nes tik dabar, gimus sūnui, gavo „teisę nuomotis kad ir keturių, penkių kambarių namą“.
Nepritaria įvaikinimui
Mergaitės brolį atstovaujantis advokatas Bronius Varsackis teigė, jog kartu su A. Leščiausku kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti įvaikinimo procedūrą, o seserį leisti globoti pačiam A. Leščiauskui.
„Tame prašyme išdėstė Arūnas visas faktines aplinkybes, bent kiek buvo galima pradžioje. Ir pateikė prašymą, motyvuodamas tuo, kad jis nori rūpintis seserimi pats“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo B. Varsackis.
Advokatas stebisi, kaip tvarkoma byla ir įvaikinimo procedūra. Esą nutylima, kad šeima yra gausi, kad mergaitė turi brolį, kad jos motina bando atgauti teisę rūpintis vaikais.
„Šitoje šeimoje yra 8 vaikai, dar mama yra. Arūnas vakar su mama bendravo. Mama nėra visai nesidominti savo šeima, ji bandė atstatyti teises savo. Bet nepavyko dėl tam tikrų priežasčių. Bet ji turi noro atstatyti savo teises“, – pažymėjo B. Varsackis.
Advokato teigimu, teisiškai vyras gali tapti savo sesers globėju.
Klausimą spręs teisme
Įvaikinant dešimties metų vaiką, būtinas jo rašytinis sutikimas teismui, antraip įvaikinimas negalimas. Kai vaikas jaunesnis, jo nuomonė, jei jis sugeba ją išreikšti, turi būti išklausyta teisme. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą. Įvaikinimas neįmanomas prieš vaiko norą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, devynmetė nori būti įvaikinta.
Nagrinėdamas įvaikinimo bylą, teismas patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis dėl mergaitės įvaikinimo vyks šį sausį.
Ministerijos teigimu, mergaitė su potencialia įtėvių šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Vaikas anglų kalbą mokosi nuo antros klasės, o susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai.
Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą šių metų pirmomis dienomis pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.
