Pasak ekspertų, asmens duomenys yra užkoduoti, tačiau jei tyrImų metu mokslininkai atranda rimtų genetinių rizikų arba tikimybę sirgti vėžiu, gyventojai gali būti įspėti.
Užtenka vos 50-ies mililitrų kraujo ir taip žmogus gali prisidėti prie mokslo, medicinos tyrimų tobulinimo ir prie visuomenės sveikatos gerinimo – tai galima padaryti pirmajame šalies populiaciniame biobanke.
Kraują pridavė VU rektorius ir Virgilijus Alekna
Kraujo mėginį pridavęs Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad jo ilgai įtikinėti nereikėjo.
„Tai galėtų būti mūsų pilietinė pareiga šalia dalyvavimo rinkimuose. Plius labai tikiu mokslo metodais, kurie, kaupdami duomenis apie mus, apie mūsų populiaciją, ras sprendimus, kurs strategijas, kaip geriau mus gydyti“, – TV3 žinioms sakė Vilniaus universiteto rektorius.
Šiame populiaciniame biobanke bus renkami, saugomi ir valdomi visų sveikų Lietuvos gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija, taip pat kaupiami retomis ligomis sergančių gyventojų biologiniai mėginiai, jeigu žmonės savo kraujo duos.
Priduoti kraujo mėginių atvyko ir olimpinių žaidynių čempionas, dabartinis Seimo narys Virgilijus Alekna.
„Svarbu kaupti duomenis, analizuoti ir vis tiek, kaip gydytojai, kaip profesoriai, kaip mokslininkai sako – tai į ateities kartas“, – naudą akcentavo V. Alekna.
Kraujo davė ir garsus režisierius Marius Ivaškevičius.
„Paėmė tiesiog kontrastui su sportininkais, olimpiniais čempionais, kad matytų, kaip nesveikai gyvena rašytojai, kiek kraujo kainuoja ką nors sukurti“, – teigė V. Ivaškevičius.
Vienas pagrindinių biobanko tikslų – padėti mokslininkams rasti būdų kiek įmanoma anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas, prognozuoti jų atsiradimą bei užkirsti kelią negalavimams. Mėginiai yra užkoduoti – taip apsaugomi asmens duomenys.
Garantuoja konfidencialumą
„Niekas nenori pavogti jūsų duomenų – mes visi labai susireikšminame, kad jau mano duomenis nori pavogti. Nu, niekam iš tiesų mes neįdomūs, kaip asmenybės pavieniai“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Pasak biobanko direktorės, biologiniai mėginiai gali būti sėkmingai naudojami įvairiems tyrimams ir po 50-ies metų. Negana to, jeigu atliekant tyrimus mokslininkai atrastų genetinę rizika sirgti vėžiu ar kitomis rimtomis ligomis, biobankas gali įspėti pacientą.
„Iš vienos pusės biobankas turi užtikrinti maksimalų saugumą duomenų, bet tuo pačiu turim pareigą, prievolę ir tikslą, jeigu mes kažką randame, informuoti“, – tikino populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė Giedrė Kvedaravičienė.
Investicijos į Medicinos mokslo centrą siekia apie 60 milijonų, o biobanko įrangos įsigijimas kainavo per 3 milijonus eurų.
Biobanko dalyviais gali būti visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus. Norint savo kraujo mėginiais ir kita sveikatos informacija pasidalinti su biobanku, reikia užsiregistruoti specialiai tam sukurtoje dalyvio platformoje. Šiuo metu kraujo priduoti galima Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:

















































































































































































































































