„Matome, kad vidutinė (draudimo – BNS) sutarties kaina žiūrint į įvairius segmentus kyla, ir ji kyla nuosekliai, tačiau taip pat kyla ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi ir sudaro naujas draudimo sutartis. (...) Praėjusiais metais įmokų augimas siekė beveik 20 proc., bet matome, kad ir ta rinka įvairiuose segmentuose yra auganti. Tai ta kaina įtakos augimui tikrai neturėjo. Nebuvo tokios tendencijos, kad įmonės kelia draudimo įmokas, o žmonių mažėja“, – LRT radijui trečiadienį sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Jos teigimu, vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus vadinamąjį 10 proc. saugumo įnašą ir jį perkėlus vartotojui, tokia sutartis per metus pabrangtų 9 eurais.
Tuo metu kasko automobilio draudimo kaina verslui per metus, pasak viceministrės, kainuoja vidutiniškai apie 650 eurų: „Tai reiškia, kad (...) vienos valandos kaina pasikeistų 3 centais“.
„Ar tai yra tas esminis pokytis, kuris galėtų atgrasyti tiek verslą, tiek žmones nuo draudimo? Labai abejočiau“, – sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Pasak jos, 65 proc. naujo mokesčio tektų juridiniams asmenims, 35 proc. – fiziniams asmenims.
Viceministrės teigimu, draudimo įmonių pelnui pastaraisiais metais augus 5–6 kartus, dalį įmokos kaštų jos galėtų prisiimti ir pačios.
Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus.
„Mes žinome, kad žmonės yra labai jautrūs. Čia nėra labai didelės įmokos, bet žmogus yra labai jautrus jų pokyčiams. Jų apsisprendimą gali įtakoti, ar jie drausis, ar ne. Aš jau nekalbu apie verslus, čia yra atskira tema“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.
V. Česnulevičiūtė-Markevičienė teigė, kad konsultacijų metu rinkos dalyviai ir visuomenė draudimo sutarčių apmokestinimui iš principo pritarė. Pasak jos, į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriais prašoma, tikslinti šią koncepciją, bus atsižvelgta.
Tuo metu A. Romanovskis tikina, kad verslo bendruomenė nepritaria tokiam mokesčiui. Draudikų atstovas jį pavadino „draudimo akcizu“ arba „faktišku nekilnojamo turto mokesčiu“.
„Tai yra akcizas. (...) Dabar mes turėsime į tą grupę nuodėmių veiklų dar ir draudimą“, – teigė A. Romanovskis.
„Jeigu tu turi nekilnojamą turtą, tavo įmoka priklauso nuo turto vertės. (...) Tai de facto tai bus nekilnojamo turto mokestis“, – kalbėjo jis.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) trečiadienį paskelbė, kad daugiau nei 20 verslą vienijančių organizacijų nepritaria siūlomam draudimo sutarčių apmokestinimui.
Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei skirtą raštą, kuriuo Finansų ministerija raginama atsisakyti šios idėjos, pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, vežėjų asociacijos „Linava“, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, draudikų ir kitų verslą vienijančių šalies organizacijų atstovai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad idėja apmokestinti draudimo sutartis kelsis į Seimo rudens sesiją.
Finansų ministerija, gegužės pabaigoje parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlė įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Tačiau Vyriausybė šio siūlymo į Seimui teiktas įstatymų pataisas neįtraukė, nes tam reikėjo ilgesnių konsultacijų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dalies draudimo sutarčių mokestis 2025 metais leistų į valstybės biudžetą papildomai surinkti 50 mln. eurų, o 2026 ir 2027 metais – po 100 mln. eurų.
Siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), birželio 20-ąją Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą.
Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
