Anot kriminologo, Lietuvos kalėjimų sistema yra orientuota į betikslį baudimą, tad nereikėtų stebėtis, jog dalis kalinių prarandą viltį keistis, įkalinimo įstaigas palieka būdami įtūžę.
Į Klaipėdos teismą ketvirtadienį buvo vežamas merginos išžaginimu įtariamas 47-erių pietinės uostamiesčio dalies gyventojas. Įtariama, kad vyras merginą išžagino sekmadienį, o jos amžius viešai neskelbiamas. Apie šį nusikaltimą policija pranešė trečiadienį. Teismas tenkino prokuroro prašymą leisti įtariamąjį suimti ilgiausiam leistinam terminui – trims mėnesiams.
„Yra realus pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, daryti naujus nusikaltimus“, – kalbėjo prokuroras Arūnas Saunorius.
Tikėtina, jog auką nusikaltėlis ir šį kartą pasirinko atsitiktinai.
„Nukentėjusios moters ir įtariamojo jokie ryšiai nesiejo. Jie nebuvo pažįstami“, – komentavo prokuroras.
Buvo teistas ir anksčiau
Prie Dragūnų kvartalo esančiame miškelyje pagautas įvykdytų išžaginimu įtariamas asmuo anksčiau kalėjime sėdėjo 5 kartus. Keturis iš jų – dėl seksualinių nusikaltimų, vieną kartą dėl vagystės. Iš kalėjimo įtariamasis išėjo balandžio 8 d., po savaitės padarė nusikaltimą, dėl kurio dabar yra įtariamas.
O už sekmadienį padarytą nusikaltimą įtariamajam gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Šiuo metu yra įtariamas 149 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ten yra numatytas laisvės atėjimas iki septynių metų. Bet, sakau, čia yra pagal pačią pirminę informaciją ir, kaip taisyklė, [kaltinimai] keičiasi“, – dėstė A. Saunorius.
Kriminologas – ilga bausmės trukmė nieko nepakeis
Kai kurie klaipėdiečiai piktinasi tokia neva „nedidele“ bausme.
„Septyni metai, suprantate, už tokį dalyką. Tai jis recidyvistas, jei 5 kartus sėdėjo. Jis turi gauti kaip reikia. Po septynių metų išeis ir vėl bėgs kažkur į mišką“, – kalbėjo viena klaipėdietė.
O štai kiek kitaip smurtinį įvykį vertina kriminologas Gintautas Sakalauskas. Kriminologui kyla abejonių, ar dar viena įkalinimo bausmė privers įtariamąjį pakeisti savo elgesį, jei ankstesni teistumai to nepadarė.
„Labiausiai kalta pati sistema, kuri nieko nedaro, yra orientuota tik į žmogaus atsėdėjimą, įkalinimą. Negalvojama apie tai, kas bus po to, kai jis išeis į laisvę“, – sako kriminologas G. Sakalauskas.
G. Sakalausko teigimu, daugelis asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmes, dėl padarytų seksualinių nusikaltimų, savo veiksmų daugiau nekartoja. Vis dėlto, retais atvejais, tokie patys nusikaltimai kartojami vėl, o pamatinės šių asmenų problemos nėra sprendžiamos.
„Per metus turime apie porą šimtų asmenų, nuteisiamų už seksualinę prievartą. Didžioji dalis atlikę bausmę nusikaltimų nekartoja. Bet yra tokia žmonių kategorija, kurių lytinis potraukis yra stipresnis. Jiems iš esmės reikia terapinės pagalbos. Reikia programų, reikia su tuo dirbti, orientuojantis į agresijos valdymą“, – paaiškino G. Sakalauskas.
Kriminologas taip pat pridūrė, jog tokių programų Lietuvos kalėjimuose šiuo metu nėra.
„Taip jau yra, kad mes kalėjimuose tokių programų neturime – kiek žinau, jų neturime ir probacijos tarnybose“, – pridūrė kriminologas.
„Bausmės griežtumas nieko neišspręs, reikia tikslinių priemonių, kurių mes neturime“, – reziumavo kriminologas.
Anot G. Sakalausko, Lietuvoje taikomos įkalinimo bausmės ir taip yra pakankamai griežtos – tiek ši aplinkybė, tiek apribotos galimybės taikyti paleidimą lygtinai reiškia, jog daugelis nuteistųjų neturi jokios motyvacijos keistis.
„Prieš 10 metų buvo panaikinta galimybė lygtinai paleisti asmenis, nuteistus už seksualinę prievartą prieš nepilnamečius. Tie žmonės yra praradę bet kokią motyvaciją.
Šiuo atveju, jeigu tai nutiko ne pirmą kartą, žmogus neturi jokios motyvacijos keistis, kažkur dalyvauti. Išėjęs jis elgiasi būtent taip“, – paaiškino G. Sakalauskas.
Kriminologui didelio įspūdžio nedaro ir maksimali siūloma laisvės atėmimo bausmė – septyneri metai. Anot kriminologo, ilgesnė bausmė įtariamojo elgesio gera linkme nepakeis.
„Tai yra daugiau to paties. Paskyrėme dvejus metus, po metų paskirkime ketverius, po to septynerius. Ilgesnė trukmė nekeičia elgesio. Žmonės teisiami už seksualinius nusikaltimus kalėjimuose patenka į pačią žemiausią kąstą – ten patiria smurtą, yra stigmatizuojami, dar labiau gniuždomi“, – perspėjo kriminologas.
Pirmą nusikaltimą įgyvendino vos sulaukęs pilnametystės
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, pirmąją savo auką vyras išžagino būdamas vos sulaukęs aštuoniolikos. Tada nukentėjo paauglė.
Paskutinį nusikaltimą, po kurio sėdėjo kalėjime, jis padarė 2018-aisiais. Tądien su peiliu puolė ir ketino išžaginti 38-erių moterį, kuri vežimėlyje vežėsi kūdikį.
Tuomet policija sudarė nusikaltėlio fotorobotą. Tikėtina, kad ir dabartinę auką nusikaltėlis pasirinko atsitiktinai, galimai vėl grasino peiliu.
„Pirmas teistumas buvo 1995 metais, dar pagal seną Baudžiamojo kodekso straipsnį – už 118 straipsnį, tai yra išžaginimas. Po to buvo plėšimai, vagystės. Po to – išžaginimas ir dar du pasikėsinimai išžaginti“, – vardino A. Saunorius.
Žagintojams turėtų būti privalomas kasdieninis lytinį poreikį malšinančių vaistų vartojimas tiek kalėjime, tiek laisvėje.
mums kabina makaronus, kad 7 metai jo nepakeis, tad reikia dar kažkokių programų, kad pakeistų. Ne programų jam reikia, o izoliacijos nuo sveikos visuomenės.
Sodinkit pypt jūs jį greičiau neieškoję šiknoj smegenų, o galvos srityje ir tyrinėkit, kas su jomis darosi nors ir visą jo niekingą gyvenimą. Dabargi pasodina-paleidžia, pasodina-paleidžia, o iškrypėlis grįžęs į laisvę kaskart išniekina moteris. Ir laikui bėgant šitas ligonis ne tik prievartaus, bet nužudys.
