„Moldovos ryžtas siekti narystės ES ir vykdyti neatšaukiamas reformas visose srityse, taip pat ir gynybos, mums yra svarbus pagrindas planuoti paramą šios šalies kariuomenei. Stipri, klestinti ir demokratiška Moldova yra mūsų saugumo interesas, todėl mes taip pat siekiame burti ir bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių paramą Moldovos kariuomenei“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pranešama, kad Krašto apsaugos ministerija Moldovos kariuomenei yra paruošusi paramos paketą, į kurį įeina dronai, antidronai, termoviziniai taikikliai bei vienkartiniai prieštankiniai granatsvaidžiai. Dalis paramos Moldovos kariuomenę jau pasiekė, o kita bus perduota artimiausiu metu. Taip pat ketinama 2026–2028 m. skirti iki 2 mln. eurų paramos per metus. Konkretus planas bus parengtas iki 2025 m. rudens, praneša ministerija.
Dvišalio susitikimo metu politikai taip pat aptarė regiono saugumo, dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus, Moldovos prezidento rinkimus bei referendumą dėl Moldovos narystės ES.
ELTA primena, kad sekmadienį Moldovoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į ES. Vis dėlto, balsavimo rezultatus nustelbė nuogąstavimai dėl Rusijos kišimosi.
Pirmadienį kadenciją baigianti ir vėl į prezidentes kandidatuojanti proeuropietiška Maia Sandu prakalbo apie Maskvos bandymus kištis į Moldovoje vykstančius rinkimus. Ji pareiškė, kad Moldova pastaraisiais mėnesiais susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalies laisvę ir demokratiją“.
Suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų, Moldovoje vykusiame referendume dėl prisijungimo prie ES anksti pirmadienį išryškėjo apylygis rezultatas. Remiantis rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis, „taip“ tarė 50,03 proc. balsavusiųjų. Tuo metu „ne“ pareiškusių rinkėjų dalis, kuri nuo pat skaičiavimo pradžios buvo didesnė, sudaro 49,97 proc.
