laurynas kasčiūnas

Seimas linkęs nustatytuose miškų plotuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija drausti plynus kirtimus, šias miškų juostas išnaudojant kontrmobilumo priemonių pajėgumams. Šį buvusio krašto apsaugos ministro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teiktą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą svarstymo stadijoje antradienį palaikė 77, prieš buvo 2 ir susilaikė 20 parlamentarų. Kad įstatymas būtų priimtas, į Seimo posėdžių salę jis grįš dar vienam balsavimui.

Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti ginklų gamybos licencijavimą. Pasak parlamentaro, tokiu būdu būtų palengvintos galimybės testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius. Įstatymo pataisomis L. Kasčiūnas siūlo įtvirtinti ginklų dalių gamybą kaip nelicencijuojamą ūkinę veiklą. Tokiu atveju vienas pramonininkas gamintų ne visas pagrindines šaudmenų dalis.

Konservatorių suvažiavimas Kaune spalvingas - prasidėjo trankiai su roko muzika, kunigo palaiminimu ir tautinėmis dainomis. Susirinkę konservatoriai oficialiai partijos pirmininku patvirtina Lauryną Kasčiūną. Ir čia sulaukia partijos patriarcho Vytauto Landsbergio pamokymų,  mesti šalin apkalbas ir pavydą. Konservatoriai išsako ir savo ambicijas. Būsimuose rinkimuose jie tikisi ne tik paimti valdžią Kaune, bet ir šalyje. Jei kas prisnūdo, roko muzika tikrai prižadino.

Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina prezidentą ir Valstybės gynimo tarybą (VGT) kuo skubiau priimti sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo siunčiant taikdarius į Ukrainą. „Tada, kai mūsų ministrai ne visada gavo susitikimus su sąjungininkų šalių ministrais, manau, kad viena priežasčių, kodėl tai dabar vyksta – mes susivėlinome sprendimuose“, – žurnalistams Kaune sakė L. Kasčiūnas.

Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad partija verčia kitą veiklos puslapį ir žada neskirstyti lietuvių į savus ir svetimus. „Neapibrėžtų ir nerimą dėl tėvynės ateities keliančių geopolitinių aplinkybių akivaizdoje turime versti naują Tėvynės sąjungos veiklos puslapį. Tėvynės sąjunga lietuvių nerūšiuos į savus ir svetimus“, – šeštadienį Kaune per partijos suvažiavimą teigė jis.

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininku šeštadienį patvirtintas Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pareigas jis pradėjo eiti per suvažiavimą Kaune paskelbus partijos pirmininko rinkimų rezultatus. 43 metų politologas partijai vadovaus artimiausius ketverius metus.

Į neeilinį suvažiavimą, kuriame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku bus patvirtintas Laurynas Kasčiūnas, Kaune susirinkę konservatorių lyderiai sako besitikintys geresnio partijos vadovybės bendravimo su skyriais. Laikinoji partijos lyderė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams šeštadienį teigė, kad partija turėtų toliau telkti skirtingus, tačiau patriotiškai nusiteikusius ir į valstybės gynybą rimtai žiūrinčius žmones.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas neskųs teismo nuosprendžio, kuriuo už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis Algirdas Paleckis buvo išteisintas dėl jo šmeižimo. L. Kasčiūnas džiaugiasi nauju teismo verdiktu, kad A. Paleckis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už Lietuvos pokario partizanų niekinimą. Jis mano, kad tai yra svarbiausia. „Aš dalyvavau teisme ne dėl savęs.

Koaliciją su „Nemuno aušra“ klaida pavadinęs Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis savo žodžių neišsižada. Jis tikina, kad anksčiau ar vėliau šią klaidą teks taisyti ir tikisi, kad socialdemokratai taip pat susivoks. Tuo metu Remigijus Žemaitaitis atšauna, kad koalicijoje jis dirba ne su S. Skverneliu, o  tik su premjeru Gintautu Palucku.

Šį sekmadienį TV3 laidoje „Paskutinė vakarienė“ su Mantu Katleriu išvysime (TS-LKD) partijos pirmininką Lauryną Kasčiūną. Atvirame pokalbyje jis prabils ne tik apie politikos užkulisius, bet ir papasakos apie savo meilę futbolui bei kitas aistras. Kaip įprasta, laidoje kiekvienas svečias pateikia kelių patiekalų meniu, kuriuo norėtų pasimėgauti savo paskutinės vakarienės metu. Tarp Lauryno pasirinktų patiekalų išvysime tiek tradicinius lietuviškus, tiek ir nemažai gruziniškų patiekalų.

Jeigu žinotumėte, kad jūsų laukia paskutinė vakarienė, ką valgytumėte? O apie ką kalbėtumėtės? Tokius intriguojančius klausimus komikas Mantas Katleris šį sekmadienį laidoje „Paskutinė vakarienė“ užduos Seimo nariui, buvusiam Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui.  Daugelis įpratę matyti L. Kasčiūną kalbantį apie politiką ir kitas rimtas temas, tačiau laidoje jis atskleis daug negirdėtų faktų apie save ir asmeninį gyvenimą.

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Didžiosioms Europos valstybėms svarstant apie karių siuntimą į Ukrainą, Lietuvai taip pat teks apsispręsti – siųsime savo karius, ar ne. Premjeras Gintautas Paluckas į kalbas apie lietuvių karių siuntimą nesileidžia, bet krašto apsaugos ministrė tikina, kad svarstyti yra ką.  Europos šalių kariai netrukus iš poligonų gali persikelti arčiau realaus karo – į Ukrainą. Apie tai vis dažniau kalba didžiųjų Europos šalių lyderiai, tą patį jiems kartoja ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas nepritaria dabartinės ministerijos vadovybės sprendimui įslaptinti Valstybės kontrolės išvadas. „Suprantu, kad gali būti tam tikrų institucinių argumentų, jeigu naudoji kokią nors riboto naudojimo informaciją, tačiau, manyčiau, kad turime būti atviri, kiek įmanoma“, – penktadienį radijo stoties „M-1“ Informacijos tarnybai sakė politikas. „Nematyčiau problemų, kad Valstybės kontrolės išvados turėtų būti viešos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas neabejoja, kad derybų dėl taikos metu Rusija reikalaus išvesti NATO karius iš Rytų flango valstybių. Visgi, buvęs krašto apsaugos ministras sako tikintis naujosios Amerikos administracijos ryžtu toliau ginti Europą.  „Ką rusai neišvengiamai dės ant stalo – kad amerikiečiai išvestų karius iš Rytų flango.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujami konservatoriai yra pasiruošę paremti Gintauto Palucko Vyriausybės iniciatyvas dėl didesnio gynybos finansavimo. Anot jo, palaikymą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rodytų nepaisant valdančiojoje koalicijoje sumaištį keliančio „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio.

Buvęs krašto apsaugo ministras, išrinktasis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasigenda spartos įgyvendinant gynybos projektus. Jo teigimu, centro kairės Vyriausybė delsia skelbti konkursą Rūdninkų karinio miestelio statybai, neskuba pateikti siūlymų dėl tvarių krašto apsaugos finansavimo šaltinių.

2027 metai pasauliui gali būti labai pavojingi, teigia JAV Iždo departamento kovos su terorizmo finansavimu skyriaus padėjėjas, buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Marshalas Billingslea. Savo ruožtu Ukrainos parlamento narys Olegas Dunda pažymi, kad Europa turi galvoti apie saugumo garantijas ne tik Ukrainai, bet pirmiausia sau. Anot jo, Europa turi keisti savo politiką, kad laimėtų visuotinį karą prieš Rusiją.

Saudo Arabijoje vykstant Juntingių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos deryboms dėl Ukrainos, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuvoje turi būti žaibiškai priimami sprendimai. Konservatorius įvardijo šešis darbus, kuriuos, anot jo, būtina padaryti nedelsiant. „Europoje vis daugiau nerimo ženklų. Ukrainos suverenitetas ir laisvė gali tapti didžiųjų valstybių dalybų objektu.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. Per atvirus TS-LKD pirmininko rinkimus už L. Kasčiūną balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.

Savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga kartu su Liberalų sąjūdžiu turi sukurti stiprią opoziciją. Politikas leidžia suprasti, kad veikiant kartu būtų siekiama neutralizuoti ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kuriamas neigiamas įtakas.

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė, iš kur paimti papildomų lėšų gynybai. Partijos atstovai siūlo pinigus surinkti įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Pradėdamas spaudos konferenciją, išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įgyvendinti siekį skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP būtina įgyvendinti mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) neturint konkrečių finansavimo šaltinių yra politinė avantiūra, sako išrinktasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga kartu su Liberalų sąjūdžiu turi sukurti stiprią opoziciją. Politikas leidžia suprasti, kad veikiant kartu būtų siekiama neutralizuoti ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kuriamas neigiamas įtakas.

Išrinktasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina pradėti vizitus po Lietuvą, o vienu pagrindinių partijos tikslų laiko pergalę Kauno miesto mero rinkimuose. „Pradėsime keliones, vizitus, išvykas po Lietuvą, apvažiuosime visą Lietuvą“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė L. Kasčiūnas. Jis teigė, kad pirmasis jo apsilankymas vyks ketvirtadienį Panevėžyje.

Naujai išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kad savo komandoje matytų ir partijos rinkimuose jam nusileidusią Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Visgi, politikas neatskleidžia, ar buvusiai oponentei siūlytų konservatorių partijos vicepirmininkės postą.  „Radvilę tikrai matau savo komandoje, tikrai šauniai pasikalbėjome vakar vakare.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pirmininku išrinkus buvusį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, BNS kalbinti politologai sako, kad tai rodo tam tikrą lūžį partijoje, tačiau nei vertybinių karų, nei radikalių pokyčių neprognozuoja. L. Kasčiūnas sekmadienį pasibaigusiuose politinės jėgos lyderio rinkimuose surinko 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų balsų. Iš viso konservatorių lyderį rinko 17,1 tūkst. žmonių, dauguma jų – 10,1 tūkst.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. „Manau, be abejo, sutelkėme rinkėjus, bet tai rodo ir permainų poreikį, naujo puslapio poreikį, išsaugant tai, kas yra tikrai gera, kas tvirtai pastatyta kaip pamatas“, – sekmadienio vakarą BNS sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Pasibaigus balsavimui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, sekmadienio vakarą konservatorius Paulius Saudargas pasidalino žinute, kad laimėtojas yra Laurynas Kasčiūnas. „Antro turo neprireiks! Turim naują TS-LKD Pirmininką! Ryžtingą ir galingą. Sveikinu Lauryną Kasčiūną“, – rašė jis socialiniame tinkle. Netrukus oficialiai paskelbta, kad už jį balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Turtingoji Vakarų Europa ir toliau nenori prabusti iš saldaus žiemos miego – tokią išvadą galima daryti po įvykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo. Anot Gitano Nausėdos, toliau nuo Rusijos esančios šalys vis dar nenusiteikusios gerokai didinti savo išlaidas gynybai. Apie tai kalba ne tik mūsų regiono šalys, bet ir naujoji Donaldo Trumpo administracija.  2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatorių frakcijos susitikimo su premjeru Gintautu Palucku metu iš socialdemokrato neišgirdo net preliminaraus plano, kaip Vyriausybė sieks užtikrinti 5-6 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą. „Mes norime, kad 5-6 proc. nuo BVP ambicija gynybai taptų realybe. Ir esame pasirengę paremti tikrai protingus sprendimus. Bet tada reikia turėti bent preliminarų planą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Konservatorių partijai artėja lemiamas metas. Jau kitą savaitę jie rinks naująjį partijos pirmininką, o artėjant balsavimui kyla įtampos ir pačioje partijoje. Didžioji kova vyksta tarp liberaliosios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir konservatyviojo Lauryno Kasčiūno. Konservatorių pirmininko rinkimai įgavo pagreitį ir artėjant balsavimui konkurencija dar labiau paaštrėjo.

Finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėjo paskyrą Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“, joje – šalies armiją, Sovietų Sąjungą šlovinančių dainų grojaraštis. Viceministras atkakliai aiškina, kad klausėsi tokios muzikos tik iš smalsumo. Visgi konservatoriai reikalauja ministro kuo greičiau nušalinti Gavrilovą iš pareigų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Giedrimas Jeglinskas.

Vienus ar net dvejus metus, o ne devynis mėnesius turėtų trukti karinė tarnyba šauktiniams – tokią idėją siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Jaunimo organizacijos stoja piestu ir ragina laukti, kol įsibėgės jau dabar pradėta šaukimo reforma. Kad artimiausiu metu ilginti šauktinių tarnybą nerealu tikina ir krašto apsaugos ministerija, ir Prezidentūra.

Lietuvoje verda diskusijos, kas geriau šaliai – ar kasmet priimti 158 migrantus pagal Europos Sąjungos numatytą kvotą, ar susimokėti daugiau nei 3 milijonus eurų per metus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica tvirtina, kad pirmiausia Lietuva privalo rūpintis savo nacionaliniu saugumu ir imti pavyzdį iš kaimynų lenkų – atsisakyti laikytis šio Europos Sąjungos susitarimo.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą. Tai reiškia, kad vietoje šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti neva Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra klastotė. Joje rašoma apie Lietuvoje ruošiamus smogikų būrius kovai su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Pasklido ir informacija, kad šalia Lietuvos sienos Baltarusijos pusėje išdygo gynybiniai įtvirtinimai, kurie įprastai naudojami kare. Tai – dar viena Baltarusijos tarnybų bauginimo operacija.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, jog nuo ateinančių iki 2030 metų gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina stiprinti tolimojo smūgio galimybes. „Labai svarbu yra kur mes tuos pinigus investuosim.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų siekiantis Laurynas Kasčiūnas sako – jei sulauks pasitikėjimo ir turės galimybę vietoje Gabrieliaus Landsbergio stoti už partijos vairo, konservatoriai turės aktyvų, klaidas pripažįstantį lyderį. „Aš būsiu komandos žmogus, būsiu telkiantis. Bet lygiai taip pat įsiklausantis, girdintis. Tikrai būsiu tas, kuris, jei mato klaidas, girdi ir jas taiso.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau nuo šio mėnesio Baltijos jūroje pradės patruliuoti NATO laivai. Jų misija bus stebėti ir sekti rizikingus laivus, kurie galėtų kelti grėsmę jūros infrastruktūrai. „NATO pradeda sustiprinti budrumo iniciatyvą, aš ją pavadinčiau NATO jūrų policija, kuri pradeda po truputį patruliuoti, stebėti ir atgrasyti į rizikos zoną artėjančius laivus. Tai prasidės sausio mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

Lietuvoje trūksta kone tūkstančio profesinės tarnybos karių. Ir taip kariams dosniau pinigus dalijusi Krašto apsaugos ministerija sako dabar galvosianti, ką gali padaryti dar, kad kariai nenutrauktų kontraktų ir liktų kariuomenėje. Patys kariai užsimena, kad ne tik atlyginimai nedžiugina, bet ir psichologinė atmosfera, kuri dažnai ir atbaido likti tarnyboje. O ministrai užsimena, kad reiktų daugiau karinio ugdymo moksleiviams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams partija numatė po 2 tūkst. eurų – šie pinigai skirti politikų rinkiminei agitacijai vykdyti. Tačiau asmeninių lėšų prie konservatorių partijos pirmininko vairo stoti panorę partiečiai rinkiminei kampanijai naudoti negalės. „Tėvynės sąjunga kiekvienam kandidatui skiria vienodą lėšų dalį – partijos prezidiumas yra nutaręs kandidatams skirti iki 2 tūkst.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantis Žygimantas Pavilionis teigia, kad Laurynas Kasčiūnas yra ryškiausias lyderis, galintis perimti konservatorių partijos vairą. Todėl, pasak politiko, būtent aplink jį partijai ir reikėtų telktis. „Manau, kad mes turime susitelkti aplink stipriausią lyderį šiuo metu, o pasitraukus Ingridai (Šimonytei – ELTA), jis (Laurynas Kasčiūnas – ELTA) toks yra“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims inciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas žada rinkti dėl to piliečių parašus, kad Seimas svarstytų šį klausimą.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad kol kas nėra aišku, ar konservatorių pirmininko rinkimuose favoritu laikomam buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui pavyks tapti naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiu. „Šiuo atveju demokratijos šventė, manau, kad pirmą kartą bus didelė šventė, kai tau nerodo ženklų, kada tau reikia ploti, ir nėra tas feikas, kur televizijos studijoje gali pamatyti.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.