laurynas kasčiūnas

Po vakarykščio rusiško drono „Gerbera“ nukritimo Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, ekspertai įspėja, kad tokių dronų tik daugės. Tad Lietuva turi ruoštis įvairioms provokacijoms, kai keli dronai gali kirsti Lietuvos sieną. Pasak dronų ekspertų, kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai būtina pagalvoti apie dar didesnes investicijas į oro gynybą, nes dabar efektyviai numušti pigių ir lengvų dronų kariuomenė neturi kaip – vietoj to turi kilti naikintuvai.

Premjero Gintauto Palucko praeitis pakvipo ir galimais kyšiais. Jis praeityje pirko butą sostinėje iš „ofšorų“, kurių galai tęsiasi nuo verslo Kipre iki akcininkų Bahamuose. Tyrimo apie premjerą autoriai stebisi, kodėl butą name, kurio sklypą suformavo tas pats Paluckas, dirbdamas savivaldybėje, už 107 tūkstančius eurų pirkęs verslas jam vėliau turtą pardavė pigiau – su 90 tūkstančių eurų nuolaida.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priešinasi krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei – siūlo į pareigas grąžinti nušalintą karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių. Tačiau ministrė nusprendė nepaisyti kolegų iš Seimo rekomendacijos ir aiškina, kad kol vyksta tyrimas, veiksmų imtis ji negali.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dar vienas skandalas Lietuvos kariuomenėje. Šįkart Krašto apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Karo medicinos tarnybos vado Valdo Meškausko. Ką jis galėjo prisidirbti, tiek ministerija, tiek kariuomenės vadas komentuoti atsisako.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pasiekė žinios, kad vadas tarnybiniu automobiliu naudojosi kaip savu.

Karinės žvalgybos vadą Dovilė Šakalienė atleido neadekvačiai, taip į kilusį skandalą reaguoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kurių nuomone, ministrė sukėlė teisinį jovalą. Po neeilinio slapto posėdžio, kuriame dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė, ir nušalintas vadas Elegijus Paulavičius, parlamentarai bandys ieškoti tiesos, tačiau jau dabar negaili kritikos D. Šakalienei dėl galimų teisinių pažeidimų bei neregistruotų darbuotojų skundų.

Dėl karinei žvalgybai vadovavusio Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo skandalo penktadienį rinkosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Apie sprendimus ir skandalo užkulisius TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas ir žurnalistas, politologas Vladimiras Laučius.

Seimui priėmus Vyriausybės mokesčių reformą, opozicijai priklausančių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad suplanuotų papildomų lėšų neužteks, tad gynybai finansuoti kitąmet šaliai gali tekti skolintis apie 2 mlrd. eurų. „Tvaraus finansavimo gynybos dabar yra apie 3,5 proc. po šitos mokestinės reformos nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Jeigu mums reikia pasiekti virš 5 proc.

Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) rekomenduoti krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei grąžinti nušalintą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių į pareigas bei jo atsiprašyti. „Jeigu ministrė neįtikins, aš pats asmeniškai siūlysiu NSGK sprendimą, kuris numatytų, kad rekomenduoti ministrei grąžinti Elegijų Paulavičių į pareigas iki jo kadencijos pabaigos.

Skandalas Krašto apsaugos ministerijoje. Dovilė Šakalienė atleido karinės žvalgybos vadą, antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbusį Elegijų Paulavičių. Ši netikėta žinia Seimo narius šokiravo. Parlamentarams užkliuvo, kodėl be Seimo žinios atleidžiamas vienos svarbiausių šalies institucijų vadovas. Pasak ministrės D. Šakalienės, E. Paulavičius nušalintas, nes Krašto apsaugos ministerija aiškinasi dėl gautų darbuotojų skundų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Krašto apsaugos ministrės ministrės sprendimas nuo pareigų nušalinti karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių šokiruoja, sako buvęs krašto apsaugos ministras, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Tai šokiruojanti žinia, nes atleisti iš pareigų gerai dirbusį pareigūną, su kuriuo tikrai turėjau septynis–aštuonis mėnesius patirties ir tikrai jokių nusiskundimų nebuvo, kurį vertinu labai teigiamai.

Vilniaus centre – Prezidento rūmus ir Krašto apsaugos ministeriją saugantys ginkluoti kariūnai. Tokį vaizdą galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai, mat surengtos pratybos. Kaip atremti hibridines atakas dabar tariasi regiono šalių ministrai, nors jie suka galva ir kaip įtikinti pietų europiečius daugiau investuoti į gynybą. Konservatoriai turi idėją – jeigu pietiečiai nenori mokėti, gali pas mus dislokuoti jau turimą savo karinę techniką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus išlaipinimo iš lėktuvo istorija yra netoleruotina. Apie tai trečiadienio vakarą jis parašė savo „Facebook“ paskyroje. Anot L. Kasčiūno, Lietuvos piliečių evakuacija iš esmės baigėsi politiniu skandalu.

Provokacija ar diversija – paryčiais iš tranzitu per Lietuvą važiuojančio traukinio iššoko ir pabėgo 21 metų Rusijos pilietis. Pakeltas sraigtasparnis, dirba kinologai su šunimis – bėglio ieško gausios pareigūnų pajėgos. Tačiau kol kas bėglio nepavyko rasti net pėdsakų. Ruso pasigedo traukinio palydovė, kai iki sienos su Rusija buvo likęs maždaug pusvalandis. Politikai ir pareigūnai kol kas incidento nevadina provokacija, tačiau pripažįsta, kad tokie traukiniai turėtų būti akylai saugomi.

Policija nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal  buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus pareiškimą dėl parlamentaro, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno ir muzikos atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko pareiškimų apie „nelojalių piliečių žudymą“. „Šį policijos nutarimą yra jau patirtinusi ir prokuratūra“, – pirmadienį Eltai sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

 Lietuva per ilgai ignoravo penktosios kolonos grėsmę nacionaliniam saugumui ir privalo į ją reaguoti, sako opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Lietuvos valstybė per ilgai ignoravo šią grėsmę nacionaliniam saugumui ir privalo nedelsdama imtis ryžtingų priemonių visu įstatymų griežtumu“, – partijos tarybos posėdyje Kaune sekmadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sekmadienį pareiškė, kad premjero socialdemokrato Gintauto Palucko verslo reikalai jam yra svarbesni nei jo politinės pareigos. „Šiandien daugiau nei akivaizdu, kad asmeninio verslo galimos aferos jam yra aukščiau nei ministro pirmininko duota priesaika ir valstybės viešieji interesai“, – partijos tarybos posėdyje Kaune sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.

Seime – naujas Remigijaus Žemaitaičio siūlymas išslaptinti buvusius KGB agentus. Dabar siūlo paviešinti visų sovietų saugumui tarnavusių lietuvių pavardes. Ankstesni jo ir konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymai numatė viešinti tik prisipažinusių buvusių KGB agentų tapatybes, kurie žlugus Sovietų Sąjungai prisidavė Lietuvos saugumui. Tiesa, dalis valdančiųjų ir konservatorių teigia „Nemuno aušros“ lyderio sumanymo nesuprantantys, mat likusias buvusių agentų pavardes turi tik Maskva.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad socialdemokratų siūlymas naikinti Desovietizacijos komisiją yra susijęs su noru apskritai stabdyti desovietizacijos procesą Lietuvoje. „(...) Sprendimas ją panaikinti kaip instituciją yra vedamas ne noro tobulinti jos veiklą, o noro stabdyti desovietizacijos procesą apskritai“, – partijos tarybos posėdyje Kaune sekmadienį sakė L. Kasčiūnas.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad į skandalą pastarosiomis savaitėmis įsisukęs socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas jau spėjo nusivalyti kojas į visuomenės jam suteiktą pasitikėjimo kreditą. Politikas įsitikinęs, kad G. Paluckas galiausiai taps rimtu išbandymu tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek ir patiems socialdemokratams. „Gintautas Paluckas irgi jau suspėjo nusivalyti kojas į visuomenės jam suteiktą pasitikėjimo kreditą.

Sekmadienį Kaune susirinksianti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba ketina aptarti siūlomą Vytauto Didžiojo gynybos linijos projektą. „Bus duotas startas norintiems prie jo jungtis, palaikyti idėją pasirašant internetu ar susitikimuose įvairiose Lietuvos vietose vasaros metu“, – Eltai perduotame komentare teigė konservatorių frakcijos atstovė Raminta Keršytė.

Socialdemokratai skundžia Lauryną Kasčiūną ir Gabrielių Liaudanską-Svarą tesėsaugai – prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų pokalbio apie karo padėtį, komendantūras ir diversantų – nelojalių Lietuvai piliečių – žudymą. Socdemus papiktino, jog L. Kasčiūnas pritarė tokiai minčiai ir dabar jie prašo prokuratūros aiškintis ar jis nepažeidė Baudžiamojo kodekso. Konservatorių lyderis atkerta, kad tai socdemų akcija nukreipti dėmesį nuo Gintauto Palucko problemų ir tikina, kad tiesa yra jo pusėje.

Penktadienį konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas ištirti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio elgesį visuomeninio transliuotojo žurnalisto Žyginto Abromaičio atžvilgiu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.

Kelias dienas po pasirodžiusios informacijos apie FNTT pradėtą tyrimą dėl jo įmonės tylėjęs premjeras Gintautas Paluckas galiausiai prakalbo Seime. Premjeras aiškino, kad ikiteisminiame tyrime jis nefigūruoja, o teisėsauga jo nei klausė, nei apklausė. G. Paluckas, taip pat kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartoja, kad pradėtas tyrimas nėra pagrindas jam trauktis iš posto.

Ne visi lietuviai mūsų šalyje gyvenančių ukrainiečių atžvilgiu nusiteikę svetingai. Vienas Klaipėdoje pavežėtoju dirbantis ukrainietis paviešino keletą vaizdo įrašų, kaip jį užsipuolė keletas Lietuvos gyventojų. Mūsų tautiečiai vyrui iš Ukrainos priekaištavo, kad jis nekariauja fronte, išvadino dezertyru, iškeikė ir net grasino, kad jis bus pakartas. Piktinosi ir tuo, kad ukrainietis gyvendamas mūsų šalyje nemoka lietuvių kalbos.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos nariui Valiui Ąžuolui tikinant, kad jis iš konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno esą patyrė grasinimus, pareigūnai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį Eltai nurodė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, šiuo metu policija renka medžiagą dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Šios procedūros metu buvo apklaustas ir pats V. Ąžuolas.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė pradėti tyrimą dėl konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno pasisakymų „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo atžvilgiu. Tam trečiadienį vykusio posėdžio metu pritarė 5 parlamento etikos sargai, 3 buvo prieš, 1 susilaikė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero valdomai įmonei suteiktos lengvatinės paskolos iš ILTE. Opozicija rėžia, kad premjero įmonei figūruojant ikiteisminiame tyrime, pačiam Gintautui Paluckui reikėtų trauktis iš pareigų. Tačiau koalicijos partneriai prasidėjusio ikiteisminio tyrimo nesureikšmina, esą pats premjeras tyrime neminimas, o ir įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl premjero Gintauto Palucko įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės nacionalinio plėtros banko paskolos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikina, jog Vyriausybės vadovas turi prisiimti politinę atsakomybę.  „Dabar man sunku įsivaizduoti, kaip premjeras gali eiti pareigas – jis turi prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Skandalas Latvijos parlamente – nepatenkintas parlamentaras žarstėsi nepadoriais gestais ir iš tribūnos prabilo rusiškai. Taip reiškė pasipiktinimą politikai, kuria prioritetas skiriamas latvių kalbai. Dėl nepadorių gestų politikas išvarytas iš salės.   „Jūs bandote mums nurodyti, kuo tikėti, kas yra Dievas, kas yra Kalėdos, kas yra Naujieji metai, apie ką galima kalbėti, apie ką negalima kalbėti. Prisiminkite vieną dalyką – mūsų daugiau.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija šią savaitę nusprendė pradėti tyrimą dėl Algio Ramanausko „Youtube“ paskyroje tinklalaidėje „KASČIŪNAS TV“ išsakytų parlamentaro teiginių apie nelojalių piliečių žudymą.  Praėjusią savaitę patalpintoje laidoje opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas kalbėjosi su atlikėju, visuomenininku Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jo pirmininkaujama partija jau artimiausiu metu dėl premjero Gintauto Palucko dalinai valdomų įmonių sąsajų kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jo, tą reikia daryti, nes Vyriausybės vadovas antradienį Seimo nariams neatsakė į iškeltus klausimus dėl įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės ILTE paskolos aplinkybių. „Rytoj kreipsimės ir į mokesčių inspekciją“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už tai, kad įsidėjo apie 4 tūkstančius eurų kainavusius dantų implantus, už kuriuos sumokėjo mokesčių mokėtojai, turės aiškintis teisme. Prokuroras perdavė teismui bylą, kurioje V. Rupšys kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Pats  V. Rupšys nemokamai pasiprašė taisytis dantis motyvuodamas, kad turi tokią teisę, nes dantį suskaudo valgant komandiruotėje Vokietijoje.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbus, jog Gintautui Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminanti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, konservatoriai žada dėl to prašyti finansų ministro paaiškinimų, sako partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas.  ILTE steigėjas ir vienintelis akcininkas – Finansų ministerija.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Politikams diskutuojant, iš kur paimti pinigų gynybai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi savo planą – panaudoti valstybinių įmonių pinigus. „Matome, kad situacija nesikeičia, geopolitinė aplinka, matyt, blogėja, todėl reikia skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo rasti papildomą milijardą eurų – būtent tiek kainuotų konservatorių pristatyta gynybinių įtvirtinimų idėja. Apie naują gynybos koncepciją ir apie tai, ko mums laukti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su partijos pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Pateikėte gynybinės sienos su Rusija projektą ir siūlymą.

Žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) norėtų gražinti Maskvą į NATO-Rusijos tarybą, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pagrindo tam nemato. Anot jo, Kremlius jau anksčiau yra bandęs išnaudoti šį formatą savo tikslams. „Nėra pagrindo nieko atgaivinti, nes tai būtų grįžimas prie įprastinių reikalų. (...) Nuo pat tos tarybos įkūrimo, Rusija visą laiką bandė išnaudoti tą formatą NATO vidaus proceso įtakoms“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.

Po nesėkmingo estų bandymo sulaikyti Rusijos „šešėlinį“ laivą konservatorių partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas stebisi premjero Gintauto Palucko „nusiraminimo strategija“ ir ragina svarstyti apie asimetrinį atsaką rusams.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos provokacijos tęsis tol, kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu. Anot politiko, turi būti atlikta jautriausių Rusijos vietų analizė ir ši informacija panaudota ruošiant atsaką. „Aktyvi gynyba yra tokia gynyba, kuri irgi kuria dilemas priešininkui, kuria dilemas šaltiniui grėsmių. Ir kol kas NATO planavime to nėra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako Seimui teiksiantis pasiūlymą, kaip panaudoti valstybinių bendrovių gaunamus pelnus ir tokiu būdu gynybai surinkti papildomus 300 mln. eurų. „Mes su Gintare Skaiste ruošiam pasiūlymą, kuris nebus mokestinis, bet radom vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, kur galima per metus surinkti apie 300 mln.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

Grupė Seimo konservatorių siūlo išplėsti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, palaikančių agresorius, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku tapus Laurynui Kasčiūnui, jo santykiai su šia politine jėga pasikeitė. „Pasikeitė, nes tikrai manau, kad šiuo metu TS-LKD yra naujame kelyje. Taip, jiems reikia ieškoti savo veido, permąstyti tam tikrus dalykus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai užsienio politikai didinant neapibrėžtumą tarptautinėje sistemoje, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs – Lietuvai reikalingas planas B, ginant šalį nuo agresorės Rusijos.  Konservatorių pirmininko teigimu, dabartinė gynybos koncepcija veikia, tačiau, akcentuoja jis, vargu, ar ji būtų funkcionali susidūrus su fundamentaliais tektoniniais geopolitiniais lūžiais.

Priešo tankai iš Baltarusijos Vilnių pasiektų per 1–1,5 val., sako Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas. Tam, kad Lietuva būtų pajėgi sulaikyti priešus ir apsiginti, pristatomas fortifikacijų planas su patobulintomis priemonėmis. Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.