Mano sūnus baigė mokslą, gavo kvietimas i karuomėnės,sutiko.Trys mėnesi buvo gerai..Ketvirta mėnesį pradėjo blogai maitiniti,truksto maisto. Sąrašuose 21 kariu, porcijų 17 .Po budėjimą naktį pietus neduoda.Eigu daruosi tokes dalykas,todel nekas ir nenori eiti.

pisa prota kaldami i galva jum kad blogai ten yra(maisto trukumas ir pan), cia gal todel, kad paskui skirs dar daugiau nei 600mln euru per metus, o zmones buki nieko nenutuokia:)

1. Kariuomenė tai ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas. Taip ten duoda spaudimo, bet tik tam kad nusivalytum pieną nuo usų
2. Ten tikrai yra apsišvietusių žmonių, bet kad tą sužinoti - reikia bendrauti.

matyt bukas iš prigimties,kaip galima atbukt per kelis mėnesius?,sakyk tiesiai, mamytės papo trūksta.

Ateis laikas ir žmonės supras - karo nebus, jei neleisime savimi manipuliuoti. Nepasiduosime kvailai patriotizmo propagandai ir iliuzijai, jog naikindami vieni kitus tampame „didvyriais". Nėra jokios garbės tapti legaliu žudiku.
Kovoti reikia prieš tuos, dėl kurių ir kyla karo grėsmė. Jie patys vieni kitų nešaudys, savos gyvybės jiems brangios.
Čia komentuoja pagyvenę dėdės, kurių metai praleisti tarnaujant sovietų armijoje jiems tapo viso gyvenimo ryškiausiu akcentu. Tai žmonės, kurių primytivios pasaulėžiuros jau nepakeisi. Tačiau jų laikas baigiasi, o kiekvienai naujai kartai smegenis praplauti taps vis sunkiau.

Visa laimė, kad parsivežiau vitaminų: kalio, vitamino D, tai kiek gelbėja“, – sausį kalbėjo vaikinas. Kiek zinau esant meslungiui reiktu magnio pavartot

Tarnavau kartu su juozu. Buvo atsiskyrelis, pastoviai viskuo nepatenkitas. Tokie jie buvo tryse, visiski memes, visada per laisva laika sededavo skalbykloje, kad tik ju niekas nematytu. Visi trys buvo begalo leti, mokyklose, ne karta sake, kad neturejo visiskai draugu, buvo fiziskai silpni. kiek imanoma vengdavo pratybu, kad tik nereiketu i miskus, kad tik nereiketu begioti, sportuoti. Taip pat, maisto kariuomeneje per akis - pamatytumete kiek ismetama jo. Daznai sauktiniai nei puses nesuvalgo, ka duoda. O dabar straipsnio autorius sako, kad kariuomeneje keikiasi, kazkokia aplinka netinkama - kaip bus, kai toks atsilupes pats esi. Gaila, kad tokie tarnavo kariuomenej, gaila ir kad tokius straipsnius po to raso... geriau tegu sedi namie ir valgo mamos maista

A.S.I.L.E, tu ką, kare šaudamas į priešą sakysi - aš atsiprašau, bet aš jus turiu nušaut? Intelekto nerado jis, d.e.b.i.l.a.s!

Baisu. Kaip tokį verksniuką iš viso paėmė į kariuomenę. Nesvarbu kad fiziškai stiprus. Kariuomenėje kaip ir visur kitur. Niekur nebus lengva. Verksi kariuomenėje, verksi ir civiliniame gyvenime. Ne be reikalo merginos užima vaikinų vietas kariuomenėje. Jos tampa morališkai stipresnės už vyrus. Bet ką padarysi. Tokie laikai ateina

Gal norėtų palyginti tarnybą sovietų armijoje. 1980m. Šateikiai prie Plungės. Chemikų seržantų mokykla(učebkė). Nedidelis stadionas su juodo šlako taku. Ratu bėgant apie 200m. Viduryje stovi seržantas instruktorius ir vaiko eilinius naujokus. Šie vasarą aprengti guminiais izoliuojančiais kombinezonais ir su dujokaukėmis bėga ratu krosą. Bėga kol kas nors nualpsta. Tada seržantas priėjęs patikrina nualpusio pulsą ir stipresniem liepia tempti už parankių. Dujokaukės nuimti negalima, būk tai imituojama užkrėsta zona. Po tokių pratybų uniforma permirkusi nuo prakaito o iš dujokaukės tai šliukšteli pusė stiklinės. Vienas kazachas atvykęs buvo storas ir netilpo į kerzavus batus, tai po 2 mėnesių nebuvo galima pažinti . Kūdas kaip dviratis. Džiaukitės kad neteko taip puikiai patarnauti toje okupacinėje armijoje. Viską teko stebėti kaip ir iš šono nes mes buvome vadinami "partizanai" t.y. paimti pakartojimui arba tuščiam laiko leidimui, nes"partizanai" 2mėnesius arba girtuokliaudavo arba kortuodavo.Bet į vargšus kareviukus būdavo gaila žiūrėti.