Išnarpliojo mitą, kad COVID-19 mutuoja dėl vakcinų: tiesos jame labai mažai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

PSO šiuo metu prie „susidomėjimą keliančių atmainų“ priskiria keturias COVID-19 atmainas, tarp jų alfa, plintančią 193 šalyse, ir delta, esančią 170 valstybėse, taip pat ir Lietuvoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Svarbu tėvams: paaiškino, ką daryti, jeigu vaikas susirgo COVID-19

Paveiktų šalių sąraše „žalios“ liko vos keturios šalys, viena iš jų – kaimyninė Lenkija

Slauge dirbusi 5 vaikų mama mirė nuo COVID-19: nespėjo pamatyti savo ką tik gimusio kūdikio

Įsitikinę vakcinų žala

Fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad būtent jos susijusios su COVID-19 vakcina.

Dar šiemet virusologas, ŽIV atradėjas, Nobelio premijos laureatas Lucas Montagnier vienoje dokumentikoje tvirtino, kad didžiosios pasaulio populiacijos dalies skiepijimas nuo COVID-19 paskatins dar pavojingesnių viruso mutacijų atsiradimą.

Jo teigimu, koronavirusas, užuot miręs nuo vakcinų pagamintų antikūnų, „susiranda kitą sprendimą“ – mutuoja.

Šią nuomonę, kaip ir prancūzo mediko Gerard Delepine pareiškimą, kad „visose valstybėse eksperimentinę vakcinaciją sekė išaugęs užsikrėtimų ir mirčių dėl Covid-19 skaičius bei mutacijų atsiradimas“, Lietuvoje paskelbė „Laisvas laikraštis“.

Neteisingos išvados

Medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas pažymi, kad viruso mutacijos būdingos tais atvejais, kai žmogus, užsikrėtęs COVID-19 virusu, visai neturi imuniteto arba jis nėra pilnai susiformavęs. Pilnavertis imunitetas reiškia pilną vakcinaciją arba persirgimą ir susidariusius antikūnus asmens organizme.

„Pas kitą gali nesusiformuoti [antikūnai]. Imuniteto trūkumas gali galbūt sąlygoti, kad virusui lengviau mutuoti. Kaip pavyzdys, kur pas vieną AIDS ligonę virusas mutavo 30 kartų dėl to, kad jos imuninė sistema buvo silpna“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.

„Su išvadomis jie visai eina į pievas“

Vis dėlto geriausia terpė virusui plisti ir mutuoti – imuniteto neturintys, vadinasi, nepersirgę ir neskiepyti, žmonės.

„Virusas mutuoja tada, kai jis intensyviai dauginasi. Kuo virusas daugiau kartų dauginasi pas vieną žmogų arba kuo daugiau virusas plinta iš vieno žmogaus kitam, tuo jis daugiau šansų turi mutuoti“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Virusologas kritikuoja prieš skiepus nusiteikusių žmonių platinamą mitą, sakydamas, kad jame mažai tiesos, o patys skiepų priešininkai daro neteisingas išvadas.

„Iš vienos pusės dalis tiesos yra tame, ką jie sako, bet paskui su išvadomis jie visai eina į pievas, kad geriau visiškai nesiskiepyti. Tai pala, tada lieka natūrali gamtos atranka – rusiška ruletė. Tai kas išgyvens, tas išgyvens, kas ne, tas ne. Tai ar mes taip norime? Pirmiausiai neišgyvens silpniausi“, – įspėjo S. Čaplinskas. 

Paklaustas, ar nuolat mutuojantis virusas reiškia, jog taip pat reikės tobulinti ir vakciną, medicinos mokslų daktaras šios galimybės neatmetė. Vis dėlto, anot S. Čaplinsko, kol kas Lietuvoje naudojamos vakcinos pakankamai efektyviai dorojasi su koronaviruso atmainomis.

„Galbūt gali reikti. Ir tokie tyrimai tam ir daromi, vis analizuojama, kaip veikia vakcina. Bet šiai dienai tos vakcinos, kurios yra, pakankamai efektyviai veikia atmainas, kurios yra. Tik, jeigu kokybė [vakcinų] yra prastesnė, tada svarbu kiekybė, kad jų būtų daug“, – sakė S. Čaplinskas.

Atkreipia dėmesį, kur kilo viruso mutacijos

Kad vakcinos neskatina viruso mutuoti į agresyvesnes formas, pritaria ir užsienio mokslininkai. Vakarų Virdžinijoje, JAV, COVID-19 viruso sekoskaitos tyrimams vadovaujantis mokslininkas Peteris Stoilovas ŽIV atradėjo pareiškimus vadina „absoliučiais kliedesiais“.

„Atmainos išplito dar net nesukūrus ir nepradėjus plačiai naudoti vakcinų“

„Mutacijos ir variantai atsiranda atsitiktinai ir nepriklausomai nuo skiepijimo ar bet kokio kito atrankos proceso“, – sakė jis leidiniui „Healthline“.

Be to, jis pažymėjo, kad pirmosios viruso atmainos išplito dar net nesukūrus ir nepradėjus plačiai naudoti vakcinų. Atmainos iškilo tarp daugybės neskiepytų asmenų visame pasaulyje ir jos tebeplinta atsitiktinai.

Vokietijos Gyseno universiteto virusologas Friedemannas Weberis teigia, kad koronaviruso mutacijos kelią atveria ne pasiskiepiję, o atvirkščiai – nepasiskiepiję asmenys.

„Būtent užsikrėtusieji buvo puiki terpė vystytis naujiems viruso variantams“, – Vokietijos leidiniui „DW“ sakė F. Weberis.

Jis atkreipia dėmesį į regionus, kur kilo viruso mutacijos – Indija, Brazilija, Pietų Afrika, – tai būtent tos vietos, kur tik nedidelė dalis gyventojų buvo paskiepyta nuo COVID-19.

S. Čaplinskas sutinka su mokslininko logika, kartu pridurdamas, kad virusas šiose šalyse galėjo sparčiai plisti ir mutuoti ir dėl itin didelio gyventojų tankumo.

„Taip pat žmonės ten tankiai gyvena, vienas su kitu bendrauja, greičiau užsikrečia, greičiau virusas plinta“, – sakė virusologas.

Kaip išvengti būsimų COVID-19 viruso mutacijų?

PSO akcentuoja, kad norint išvengti viruso mutavimo, svarbiausia yra sustabdyti viruso plitimą. Dabartinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti užsikrėtimą, įskaitant dažną rankų plovimą, veido kaukių dėvėjimą, fizinio atstumo laikymąsi, gerą patalpų vėdinimą ir didelių susibūrimų uždarose patalpose vengimą, ir toliau veiksmingos prieš naujas viruso variacijas, nes mažina viruso plitimo dažnį, o tai mažina viruso galimybes mutuoti.

Skirtingai nei teigia skiepų priešininkai, vakcinų gamybos padidinimas ir greitesnis bei platesnis vakcinų paskirstymas taip pat bus labai svarbūs, siekiant apsaugoti žmones, kol jie nėra paveikti viruso, ir nuo naujų variantų rizikos, pažymi PSO.

Pirmenybė turėtų būti teikiama didelės rizikos grupių asmenų skiepijimui, siekiant padidinti visuotinę apsaugą nuo naujų viruso variantų ir sumažinti viruso paplitimo riziką. Kaip niekad svarbu spręsti besikeičiančią pandemijos situaciją, užtikrinant vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų. Aktyvesnis žmonių skiepijamasis sumažins virusų cirkuliacija, o tai sukels mažiau mutacijų.