Nuo sausio 1 d. kai kuriais produktais galima prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas ir tik tuomet, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė. Sąraše bus tik ilgo galiojimo prekės, pavyzdžiui, kruopos, makaronai, kava, arbata, aliejus ir kt. – tie produktai, kurie žymimi „geriausia iki“ ženklinimu.
Ministerijos atstovė: „Galėsime ne tik išsaugoti maistą, bet ir pasiūlyti jį pigiau įsigyti“
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių iniciatyvos tikslų – sumažinti maisto švaistymą. Seimui priėmus įstatymą ilgiau parduoti produktus su pasibaigusiu „geriausia iki“, juos bus galima vartoti ir po nurodytos datos, todėl tikimasi, kad sumažės išmetamo maisto kiekis. Tokia praktika, anot G. Lelės, taikoma 12-oje Europos valstybių.
„Ypač tokia praktika paplitusi Skandinavijos šalyse, kur labai rūpinamasi tvarumu. Džiugu, kad Lietuva prisijungia prie tokios iniciatyvos. Galėsime ne tik išsaugoti maistą, bet ir pasiūlyti jį pigiau įsigyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Aušrinės Armonaitės patarėja.
G. Lelė akcentavo, kad naujovė nebus privaloma – parduotuvės pačios rinksis, parduoti tokus produktus ar ne. Savo ruožtu pirkėjai taip pat neprivalo iššluoti visas prekes su pasibagusiu „geriausia iki“.
„Jeigu parduotuvė nori ir gali parduoti tokį produktą, pirkėjas, jeigu nori, gali pirkti, o gali ir nepirkti. Sudaroma galimybė ir verslui, ir žmonėms“, – teigė ministrės patarėja.
Kyla klausimas, kas bus atsakingas, jeigu kas nors iš pirkėjų, pavartojęs tokio maisto, apsinuodys. Anot G. Lelės, projektas derintas ir su VMVT, bet didžioji atsakomybė teks pardavėjams.
„Jie turi tam tikras sistemas, per kurias patikrina tokias prekes. Grąžinti produktus taip pat galima pagal bendrąsias taisykles“, – teigė G. Lelė.
„Vyriausybė nustatė ir stebėseną: artimiausius du mėnesius stebės, kaip vyksta tokių produktų pardavimai. Jeigu matysime kažkokių ryškių neatitikimų ar iššūkių, juos išspręsime“, – pridūrė ji.
Pricer.lt vadovas: „Man trūksta žodžių“
Portalo pricer.lt maisto skyriaus vadovas Petras Čepkauskas nusiteikęs skeptiškai. Jo teigimu, argumentai dėl iniciatyvos anudos yra iškreipti.
„Man trūksta žodžių šitoms neva „žaliosioms iniciatyvoms“, neva sukurtoms problemoms. Visų pirma, afišuojamas skaičius 140 kg maisto vienai galvai yra pritemptas iki Vokietijos, Didžiosios Britanijos lygio. Bet paskaičiuokite, kiek tai yra – tai yra, kad 400 g per dieną kiekvienas žmogus kažko išmetinėja. Mes su kaimynais skaičiavom – neišeina. Žmogus per dieną suvalgo kilogramą maisto. Pagal šiuo skaičius išeina, kad jis nusiperka 1,5 kg maisto, trečdalį jo paima, išmeta ir kuria tuos „išmetimus“ – komentavo P. Čepkauskas.
Anot P. Čepkausko, prekė su pasibaigusiu galiojimu yra „prekybos tinklo darbo brokas“. Mat prekybos centrai turi įrankius ir sistemas nuolat tikrinti prekių galiojimo laiką, o pastebėję, kad jis greitai pasibaigs, kainas ir taip sumažina.
P. Čepkausko taip pat neįtikina argumentas, kad praktika dar kurį laiką parduoti pasibaigusio galiojimo prekes taikoma dar 12-oje Europos valstybių.
„Praktika yra, bet išsivysčiusių šalių vartojimas yra stipriai kitoks. Pas juos pirkėjo krepšelyje labai daug galutinio vartojimo prekių, t. y. paruošto maisto. Picą nusipirkai, pasišildei, jei pasibaigė galiojimas – išmetei. Pas mus daugiau yra kruopos, mėsa, dar kažkas, ką mes patys gaminamės“, – paaiškino pricer.lt vadovas.
Tai nėra naujovė
Daliai žmonių siūloma naujovė kelia nuogąstavimų – o kas, jeigu pasinuodysime? Kas už tai atsakys? Kas žinos, kad pasibaigusio galiojimo produktai iš tiesų tinkami vartoti?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė priminė, kad maisto saugos klausimas aktualus visada, o klausimų gali kilti bet kuriuo etapu: ir dėl žaliavų, ir dėl pagaminto maisto. Vis dėlto į produkto galiojmo laiką nereikėtų numoti ranka.
„Kai kalbame apie „geriausias iki“ ir pardavimą pasibaigus galiojimui, kaip ir neturėtų atsirasti maisto saugos klausimų, jeigu buvo teisingai pasirinktas datos nustatymas. Tačiau, be jokios abejonės, maistas pradeda gesti arba tiesiog pasidaro ne visai tinkamas vartoti. Terminai vis tiek yra svarbu“, – teigė I. Drulytė.
Pasak VMVT atstovės, be maisto švaistymo, saugos ir žmonių sveikatos svarbūs ir socialiniai klausimai. Pristačius naujovę, dalis gyventojų ėmė piktintis, kodėl turėtų pirkti pasenusį maistą – ar taip nėra didinama socialinė atskirtis?
„Visų pirma, žmonės susidaro klaidingą įspūdį, kad mums siūloma tą maistą vartoti. Nesiūloma, tik yra galimybė maisto, kurio „geriausias iki“ pasibaigė vakar arba užvakar, įsigyti pigiau“, – pažymėjo I. Drulytė.
Daugiau nei 7 metus toks maistas būdavo atiduodamas labdarai. Anot I. Drulytės, tai rodo, kad priimtas įstatymas nėra naujovė, nes ir anksčiau maistas su pasibaigusiu „geriausias iki“ buvo naudojamas. Tik dabar pigesnio maisto galės įsigyti daugiau gyventojų.
„Iš vienos pusės dėl apsinuodijimų yra ne visai teisingi nuogąstavimai. Kita vertus, tokį maistą ne privalės, o galės įsigyti tie, kurie norės pataupyti arba kurių pajamos neleidžia įsigyti [produktų] už pilną kainą, nors jie nėra paramos gavėjai“, – teigė VMVT atstovė.
Būtina žinoti, kaip ženklinamas maistas: yra du žymėjimai
Šuo metu numatoma, kad pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais bus galima prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas. Pasak I. Drulytės, 45 dienų terminas yra susitarimas – 45 dienos skirtos tam, kad maistas kuo greičiau patektų pas galutinį vartotoją, kuris galėtų jį suvartoti.
„Gamintojas, nustatydamas produktų galiojimo laiką, nurodo, iki kokios datos maistas yra pats geriausias, šviežiausias, kvapniausias, geriausiai atrodantis ir pan. Vėliau maiste gali atsirasti tam tikrų pakitimų“, – priminė I. Drulytė.
Lietuvoje egzistuoja du maisto produktų ženklinimo tipai:
- „Tinka vartoti iki“ reiškia, kad po nurodytos datos maistas nebesaugus vartoti.
- „Geriausia iki“ nurodo, kad po nustatyto termino maistas bus nebe toks kokybiškas, bet kurį laiką jis dar saugus vartoti.
Daliai maisto produktų vartojimo terminai nenustatomi, nors jų galiojimo laikas nėra amžinas. Tai švieži vaisiai ir daržovės, cukrus, druska, actas, alkoholiniai gėrimai ir kt. Šiuos produktus išmetame tada, kai akivaizdžiai matome, kad jie nebetinkami vartoti.
Naujasis įstatymas galios tik produktams, kurie ženklinami „geriausia iki“.
Produktai turėtų būti gerokai pigesni
Kauno Technologijos universiteto Maisto instituto laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė mano, kad sprendimas dėl pasibaigsio galiojmo prekių yra teisingas, nes ilgo galiojimo produktai įprastai turi dar papildomo laiko, kiek jie yra tinkami vartoti. Vis dėlto jų kaina, anot A. Zabulionė turėtų būti ženkliai mažesnė.
„Aš labai tikiuosi, kad parduotuvėse šie produktai bus ženkliai pigesni, t. y. ne 10, ne 20 proc., o, tarkim, 70 proc. ir daugiau. Tai ir padės sumažinti maisto švaistymą, ir palengvins naštą įsigyti produktus tiems, kurie juos vartos artimiausiu metu ir rizikos nėra“, – pažymėjo A. Zabulionė.
„Jeigu mes norime mažinti maisto švaistymą, kaina turi būti labai maža, nes norime paskatinti įsigyti ir suvartoti, o ne sandėliuoti ir laukti, kol jis pasens namie“, – pridūrė mokslininkė.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
Pastarojoje dar priedo nusipirksit švarios ,be pesticidų ,iš Baltarusiškų grudų duonos
