Ministro teigimu, Europos Sąjunga (ES) turi turėti visai Europai svarbios infrastruktūros sąrašą, kurio pagrindu būtų galima tiek planuoti europines ir nacionalines investicijas, tiek užtikrinti vienodus minimalius tokios infrastruktūros apsaugos standartus visose bendrijos šalyse.
„Kalbame apie visą transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą: kelius, geležinkelius, oro ir jūrų uostus, ryšio kabelius ir palydovus. Visa ši infrastruktūra šiuo metu jau yra patyrusi hibridinių grėsmių išbandymus Baltijos jūroje ir oro erdvėje“, – sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.
Susitikimo su ES tvaraus transporto ir turizmo komisaru Apostolosu Tzitzikostu metu E. Sabutis taip pat akcentavo būtinybę susitelkti ir siekti didesnio ES karinio mobilumo biudžeto, numatant ir karinio mobilumo infrastruktūros apsaugos ir stebėsenos sistemų finansavimo galimybes.
Anot ministro, didesnis europinis finansavimas strateginės reikšmės susisiekimo projektams Lietuvoje yra būtinas, siekiant plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus bei sustiprinti Baltijos regiono integraciją į Europos transporto sistemą.
„Susijungimas su Europos transporto tinklais yra Lietuvos ir viso Baltijos regiono prioritetas. „Via Baltica“ kelio rekonstrukcija ir tolesnė jo plėtra į šiaurę, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas ir kitų projektų, kartu gerinančių karinio mobilumo galimybes, įgyvendinimas – tai sritys, kuriose mums ypač svarbi ilgalaikė ir nepertraukiama europinė parama“, – pranešime cituojamas E. Sabutis.
Dvejopos paskirties susisiekimo poreikius atitinkančių projektų poreikis Lietuvoje šiuo metu vertinamas apie 3,5 mlrd. eurų. Vien „Rail Baltica“ projektui užbaigti iki 2030 metų Lietuvai reikia 4 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
