Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo į šią veiklą įsisukusi netikėtai, sulaukusi vyro pasiūlymo. Tačiau taip užsikabino, kad jau skaičiuoja šeštus taksi vairavimo metus.
Per tiek metų pasitaikė visko: ir linksmų, ir kurioziškų, ir pavojingų situacijų, tačiau net tai neatėmė aistros vairuoti ir teikti paslaugas klaipėdiečiams.
Niekas išskėstomis rankomis nesutiko
Taksi vairuotojos profesiją Gintarė išbandė būdama vos 22 metų. Tuomet ji augino du mažamečius vaikus, tad norėdavosi prasiblaškyti, pravėdinti galvą, o tuo pačiu ir užsidirbti papildomų pinigų.
„Nuo sėdėjimo namuose kartais „čiuožė stogas“, norėjosi šiek tiek užsidirbti pinigėlių, prasiblaškyti nuo namų rutinos. Vyras pasiūlė pabandyti, gal patiks. Patiko“, – nusijuokia pašnekovė.
Šiandien G. Beržanskienė jau trijų vaikų mama, jie yra paaugę, tad gali padirbėti dažniau. Anksčiau tai darydavo tik savaitgaliais, dabar, pagal galimybes, dirba ir darbo dienomis. Tik, prisiminus pradžią, viskas nebuvo taip paprasta.
„Nebuvo lengva, nes aš, kaip ne klaipėdietė, nelabai pažinojau Klaipėdą, žinojau tik kelias pagrindines gatves, o Klaipėdoje jų yra daugybė, Klaipėdos priemiesčiuose yra daug skirtingų gatvių.
Tikrai būdavo, kad gaudavau velnių už tai, kad vėluoju su užsakymu ar nerandu adreso, bet jeigu nerasdavau, visąlaik skambindavau vyrui, klausdavau, kur rasti adresą, kaip nuvažiuoti“, – veiklos pradžią prisimena Gintarė.
Situacijos nelengvino ir tai, kad tris mėnesius kolegos su ja nė nesisveikindavo. Jauna, smulkaus sudėjimo blondinė už vairo – niekas nemanė, kad Gintarė atėjo dirbti ilgam. Nemanė ir artimieji.
„Artimieji neparodė, kad labai tuo nesidžiaugia, bet galvojo, gal padribsiu šiek tiek, prablaškysiu galvą ir nuspręsiu nebedirbti. Bet tada pamatė, kad mano darbas man labai patinka, praėjo pirmi metai, antri... Dar visi tik džiaugiasi, kad man sekasi“, – šypteli ji.
Blondinė su mersu
Pradžioje lydėjo ir įvairios nuomonės – kaipgi moteris už vairo „vyriškame“ darbe, o dar ir dirba dažniausiai naktimis:
„Visi šneka, kad tai vyrų darbas, čia pilna pavojų. Taip, sutinku, bet jeigu visko bijosi, belieka užsibarikaduoti langus ir duris, sėdėti namuose ir žiūrėti, kad tik spinta neužkristų.“
Keleivių nuostaba niekur nedingo, o ir pati Gintarė juokiasi, kad neretai klientų yra vadinama „blondine su mersu“.
„Reakcijų būna visokių – vieniems smagu, kiti būna persigandę dėl vyraujančių stereotipų apie šviesiaplaukes ir vairavimą, bet kai pavažiuoja pamato, kad turiu gerus vairavimo įgūdžius, maloniai bendrauju su klientais. Aišku, visiems neįtiksi, bet daugumai pavyksta“, – sako G. Beržanskienė.
Nustebina ne tik moteris už vairo, bet ir jos „Mercedes“ automobilis, juk daugelis besinaudojančių taksi paslaugomis įpratę matyti kiek paprastesnius automobilius. Bet niekas nesiskundžia, veikiau priešingai, džiaugiasi patogia kelione.
Ir, panašu, džiaugsis dar daug metų. Moteris savo darbe įžvelgia daug pranašumų, pavyzdžiui, darbo valandas dėliojasi pati, gali dirbti naktimis, tad dienomis leidžia laiką su šeima, o ir užsidirbti pavyksta pakankamai.
„Pradedu dirbti maždaug 18 val., baigiu 6-7 val. ryte, žiūrint, kiek būna darbo. Kartais vasaromis, kai būna daugiau darbo, ir iki 8-9 val. dirbu, kartais anksčiau pradedi darbą.
Šiais metais du kartus pasiekiau savo rekordą – 18 valandų prie vairo, bet kitos išeities nebuvo, kai reikia grįžti iš kitų miestų. Žinoma, naktį dirbi, paskui pusę dienos pramiegi“, – šypteli pašnekovė.
Pasitaiko ir pavojų, ir kuriozų
Ji sako, kad pradirbus visą savaitgalį, kelias dienas tikrai nesinori niekur važiuoti, prireikia laiko poilsiui. Tačiau atsigavusi vėl su malonumu sėda už vairo. Tiesa, niekada nežino, kas tą naktį laukia, pasitaiko ir kuriozų, ir pavojingų situacijų.
„Iš pavojingesnių situacijų buvo, kad vyrukas suagresyvėjo kelionės metu, sėdėjo priekyje, buvo neprisisegęs. Pradžioje viskas atrodė gerai, šnekėjomės.
Aišku, išgėręs, gal buvo pavartojęs ir narkotinių medžiagų, nes jam pradėjo vaidentis, jis pradėjo grasinti, kad visus užmuš, kad niekas jo neliestų. Ir trenkė abiem rankomis į automobilio prietaisų skydelį.
Nieko nelaukiau, dėjau per stabdžius, išstūmiau jį iš automobilio, užsidariau duris ir išvažiavau. Pasižiūrėjau per veidrodėlį, kad atsikėlė, gyvas, nuvažiavau, atsigėriau kavos ir toliau į darbą“, – ekstremalią situaciją prisimena moteris.
Tačiau pasitaiko ir situacijų, iš kurių moteris juokias iki šiandien: „Atvažiuoju, stovi vyras su trumpikėmis, visas šlapias ir su gelbėjimosi ratu. Mano pirma mintis buvo: „Kaip tu sumokėsi, nes nieko neturi“. Pasakė, kur važiuosime, maždaug žinojau, koks tai rajonas, kokie žmonės gyvena, supratau, kad tikrai neturėtų apgauti.
Įsileidau, pavežiau. Kelionės metu jis sugalvojo, kad reikia iki parduotuvės, sakė: „Aš greitai, užbėgsiu ir parbėgsiu“. Nuėjo į parduotuvę, su kažkuo ten susimušė, parėjo – triusikai užrišti kaip pas Tarzaną, nuvežiau į namus, namuose žmonos nėra, namai užrakinti.
Nuvežiau pas draugus, jau išvažinėjau, atsisuku – ant galinės sėdynės likęs gelbėjimosi ratas. Apsisukau atgal, nuvažiavau, pabeldžiau į duris, atidarė moteris, atidaviau ratą ir pasakiau: „Imkit, šiandien skęsti nesiruošiu“. Gyvas anekdotas.“
Vienas klausimas visada prajuokina
Pasitaiko ne tik įdomių situacijų, bet ir klausimų. Moteris juokiasi, kad jei per visą darbo laiką už klausimą, kodėl dirba tokį darbą, būtų gavusi po eurą, šiandien tikrai gyventų nuosavame name.
„Vis dar paklausia, kaip sugalvojau, kodėl dirbu, ar nebaisu. Visada maloniai atsakau, kad ir kiek beklaustų, nes aš suprantu, kad jeigu nueičiau pasidaryti manikiūrą ir man jį darytų vyras, man tai atrodytų keista, paklausčiau, kodėl pasirinko tokią profesiją.
Niekada nepykstu ant žmonių, kurie klausia, nors tenka malti tą patį per tą patį. Bet žmonės domisi, tad niekada nepasakau ne“, – pasakoja Gintarė.
Vis tik, paties įdomiausio klausimo moteris sako sulaukianti iš vyrų, kurie teiraujasi, ką ji veiks po darbo. „Ką veiksiu atidirbusi 12-13 valandų? Miegosiu“, – juokiasi ji.
Nors niekada nežino, kas įsės į automobilį, G. Beržanskienė sako nė nesvarstanti keisti veiklos. Kaip pati tikina, labai myli vairavimą ir visada dirba su šypsena. O jei kas ir pasikeistų, ji liktų prie vairavimo, tik, galbūt, ne taksi.
„Nežinai, kas gali gyvenime atsitikti, kaip pasisukti likimas, bet kol kas aš esu atradusi sau mėgiamą veiklą, niekada neinu į darbą paniurusi.
Man patinka mano darbas, turiu didelį klientų ratą, kuriuos tikrai labai malonu vežti ir kiekvieną kartą sutikti, malonu, kai paskambina, kreipiasi. Imti ir pamesti šią veiklą būtų sunku morališkai, nes atradau savo sritį“, – sako taksi vairuotoja dirbanti G. Beržanskienė.
