Panikos atakos vidutiniškai prasideda 20-24 metų amžiaus žmonėms, tačiau jų pasitaikyti gali įvairiais gyvenimo laikotarpiais. 1 iš 16 moterų savo gyvenime patiria panikos sutrikimus, o vyrus, tai ištinka rečiau – šį sutrikimą patiria perpus mažiau – 1 iš 32.
„Nerimo klinikos“ psichologė Darja Norbutė teigia, kad žmonės pirmą kartą susidūrę su tokiais sutrikimais dažnai iš pradžių kreipiasi ne į psichikos sveikatos specialistus, o atsakymo ieško pas kardiologus, šeimos gydytojus, todėl kelias pas tinkamus specialistus yra ganėtinai ilgas. Dėl šios priežasties Lietuvoje stiprių centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų yra išrašoma tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Jai antrina ir kita „Nerimo klinikos“ psichologė Ieva Žvinienė.
„Iš esmės panikos ataka – susikaupusios įtampos iškrova. Tai – universalu, o štai įtampos turinys – individualus, nes jis susijęs su asmeninėmis žmogaus gyvenimo patirtimis, vyraujančiais jausmais, įprastais reagavimo į sunkumus būdais ir t.t. Neišgirsti ir neatliepti nuosavi jausmai ir poreikiai kelia įtampą, nemalonius jausmus, kurių įvairiais būdais siekiame nejausti”, – teigia I. Žvinienė.
Panikos atakos gali trikdyti kasdienį gyvenimą, o patyrus jas pirmą kartą, gali kilti baimė, kad ši ataka yra pavojinga gyvybei. Panikos ataka gali pasireikšti keliais simptomais: dusuliu, galvos svaigimu, galūnių dilgčiojimu, nerealumo pojūčiu, padažnėjusiu širdies plakimu, skausmu krūtinės srityje, drebuliu.
„Kaip jūs jaučiate nerimą? Širdies plakimas padidėja, komtepliavimas, atsiranda mintys, kas čia vyksta, kas darosi. Čia nestipraus nerimo pavyzdys. Jeigu norite įsivaizduoti, ką patiria žmogus panikos atakos metu, tai yra lygiai tokie patys simptomai, tik aptiriami daug kartų sunkiau ir intensyviau. Žymiai sunkiau ištveriami“, – Ieva
Panikos ataka prasideda labai greitai ir netikėtai. Ji gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Panikos ataka rimsta nieko nedarant, bet pritaikant tam tikrus būdus ji gali praeiti greičiau. Viena iš dažniausių žmonių baimių yra, kad per panikos ataką galima uždusti, tačiau tai nėra tiesa. Labai dažnai jaučiamos ir kitos su mirtimi susijusios baimės.
„Panikos ataka gali labai išgąsdinti, bet nėra nustatyta atvejų, kad per panikos ataką ištiktų infarktas, insultas, žmonės išprotėtų ar nualptų. Tai dažniausios baimės, kurios jaučiamos kaip realios grėsmės, bet nėra pavojingos gyvybei”, – antrina D. Norbutė.
Vis dėlto yra svarbu žinoti, kaip elgtis panikos metu, kad greičiau praeitų minėti simptomai. Pasak psichologės D. Norbutės, pirmiausia, svarbu ne bėgti nuo savo pojūčių ar stengtis jų išvengti, o suprasti, kad tai, kas su manimi vyksta – tai panikos ataka.
Psichologių teigimu, svarbiausia panikos atakos metu – sureguliuoti kvėpavimą. Panikos atakos metu kvėpavimas yra per dažnas, paviršinis. Dėl per dažno kvėpavimo atsiradęs per didelis deguonies kiekis kraujyje sukelia fizinius simptomus: padažnėjusį širdies plakimą, silpnumą. Labai svarbu sureguliuoti savo kvėpavimą – kvėpuoti giliai ir lėtai. Sureguliavus kvėpavimą kūnas nusiramins ir panikos ataka sumažės.
„Dažno žmogaus reakcija į panikos ataką – tai panikos ataką primenančių vietų, situacijų vengimas ar net bandymas nekreipti dėmesio į tai, kas su juo tuo metu vyksta. Deja, taip jų išvengti tikrai nepavyks ir tokiu būdu nerimas dėl panikos atakų dar labiau stiprėja“, – sako psichologė D. Norbutė.
Kūnas pavargsta po patirtos panikos atakos, tad svarbu po jos stengtis atsipalaiduoti, taip pat geriau suprasti panikos atakos priežastis, pagalvoti, kas šiuo metu vyksta gyvenime, kas galėjo iššaukti šią panikos ataką.
„Nerimo klinika“ penktadienį išleido pirmąją Lietuvoje su panikos atakomis susiduriantiems žmonėms skirtą mobiliąją programėlę „Ramu“. Ši programėlė yra tarsi alternatyvi priemonė vaistams. Jos paskirtis – padėti žmonėms suprasti, kas vyksta su jų kūnu ir mintimis panikos atakos metu.
„Žmonės, kurie patiria panikos atakas iš pradžių jų neatpažįsta ir nesupranta, kas tai yra. Jie koncentruojasi į savo kūno pojūčius ir eina į somatinius specialistus, ieško somatinių ligų. Galbūt jie galėdami perskaityti informaciją, kas yra ta panikos ataka, suprastų ir neklaidžiotų“, – teigia I.Žvinienė.
