Vis dėlto yra ir kitų ne mažiau vertingų česnakų rūšių, apie kurias vertėtų pagalvoti bandant paįvairinti racioną savomis daržovėmis.
Genetinė medžiaga veislėms kurti
Lietuvoje augalų genetinių išteklių išsaugojimu ir atkūrimu pavesta rūpintis Valstybinei miškų tarnybai (VMT). Jos augalų genetinių išteklių specialistai rugsėjo viduryje lankėsi Babtuose (Kauno r.) veikiančiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute, kuriame vertino daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekciją – jai suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Vertinimo metu nustatytas kiekvieną veislę reprezentuojančių augalų skaičius, jų būklė, įvertintos atliktos priežiūros priemonės bei suplanuotos naujos.
Daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija įveista 2007 metais ir užima 0,013 ha plotą. Joje saugomos 5 veislės ir 9 selekcinės linijos laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.), lenktagalvio česnako (Allium nutans L.), kampuotojo česnako (Allium angulosum L.), tuščialaiškio česnako (Allium fistulosum L.) ir meškinio česnako (Allium ursinum L.). Kolekcijos būklė įvertinta labai gerai, augalai sveiki, atliktos reikiamos priežiūros priemonės. Atsižvelgiant į kasmetinę augalų būklę, numatyta toje pačioje vietoje augalus auginti dar 3–4 metus.
Kolekcijos inventorizuojamos kas 5 metus. Inventorizacijos tikslas – įsitikinti, ar tinkamai užtikrinama kolekcijos priežiūra, kokia augalų būklė ir t t. Nors kolekcijų paskirtis – edukacija ir moksliniai tyrimai, kolekcijų naudą pajunta visi, nes kolekcijose augantys augalai yra genetinė medžiaga kitoms veislėms kurti arba tobulinti jau sukurtas.
Kolekcijoje augančios česnakų veislės
Laiškinis česnakas – amarilinių šeimos daugiametis augalas, užaugantis iki 15–30 cm aukščio. Žydi gausiais, dekoratyviais, rausvai violetiniais žiedais liepos–rugpjūčio mėnesiais. Žiedai ne tik dekoratyvūs, bet ir valgomi. Šis augalas išaugina ilgus, tuščiavidurius, vamzdelio formos laiškus, kurie yra aštraus kvapo, bet švelnaus skonio.
Žaliuose augalo lapuose yra vitamino C, karotino. Taip pat laiškinis česnakas stimuliuoja apetitą ir padeda virškinimui. Dažniausiai vartojami švieži, nes džiovinti praranda savo aromatą.
Tam, kad laiškai visada būtų švelnaus skonio, rekomenduojama dažnai juos nupjauti, kad atželtų nauji. Laiškinis česnakas yra nereiklus ir lengvai auginamas kaip maistinis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Geriausiai auga saulėje, derlingame dirvožemyje. Lietuviška veislė „Aliai“.
Lenktagalvis česnakas – daugiametis augalas, užauga iki 60 cm aukščio. Žiedynai susideda iš rožinės spalvos daugybės kabančių varpelių. Šis augalas dažnai vadinamas narcizalapiu. Yra dvi lenktagalvių česnakų formos: plačialaiškiai ir siauralaiškiai. Plačialaiškių laiškai plokšti, platūs, storoki, sultingi, tamsiai žali. Siauralaiškių česnakų laiškai siauresni, plonesni, šviesesni ir sultingesni.
Švelnaus skonio ir aromato lenktagalviai česnakai maistine verte neatsilieka nuo vasarinių ar kitų žieminių česnakų, o vitaminų kiekiu lenkia ropinius česnakus. Ypač juose gausu geležies, todėl rekomenduojama valgyti sergant avitaminoze, mažakraujyste. Šis augalas tinka ne tik maistui, bet auginimui grupėmis kaip dekoratyvus. Geriausiai auga drėgnose vietose, ištvermingas žiemą ir lengvai dauginamas vegetatyviniu būdu.
Kampuotasis česnakas – svogūninis, daugiametis, 20–50 cm aukščio augalas. Žiedynas daugiažiedis, pusiau rutuliškas ar rutuliškas, be svogūnėlių. Žiedai šviesiai purpurinės spalvos. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Svogūnai išaugę iš šakotų šakniastiebių, todėl auga kerais. Lapai skroteliniai, linijiški, plokšti, žymiai trumpesni už stiebą.
Kampuotasis česnakas priskiriamas retoms rūšims, natūraliai auga drėgnose pievose, dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Tai šviesamėgis augalas. Kultūroje auginamas kaip retesnis, tačiau dekoratyvus ir maistiniu požiūriu vertingas augalas. Gali būti vartojamas vaistams, kaip daržovė ir prieskonis.
Tuščialaiškis česnakas – daugiamečiai augalai, dar vadinami žieminiais svogūnais. Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3–4 metus. Neformuoja ropelių, laiškai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti ir gana stori, užauga iki 70 cm aukščio. Ilgai išlieka sultingi ir minkšti, saldoko skonio. Žiedynas rutuliškas, žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Šis augalas unikalus tuo, kad jo platoki ir aukšti laiškai žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga.
Tuščialaiškiuose česnakuose gausu vitamino C, karotino, B grupės vitaminų, baltymų, fosforo, druskų bei vario. Ne tik maistingas, bet turi ir gydomųjų savybių. Taip pat puikus medunešis. Šis augalas gerai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų, bet nepakenčia drėgmės. Galima dauginti sėklomis bei vegetatyviniu būdu.
Meškinis česnakas – nuostabus pavasarinis žalumynas, kupinas ypatingo skonio ir įvairiopos naudos. Daugiametis, 15–20 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai pailgi, plokšti, 3–5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Žydi gegužės mėnesį.
Meškinį česnaką galima ilgai auginti pavėsingoje, gero dirvožemio ir drėgnoje sodo vietoje, nes saulės šiam augalui nereikia. Dauginami sėklomis ir svogūnėliais. Šis česnakas pats švelniausias iš visų kitų. Lapai ir svogūnėliai vartojami maistui, kaip vaistas ir kaip prieskonis. Lapuose randama askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, cukraus, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų.
