Vilniuje, pačiame sostinės centre, lietuvių filosofo, teologo ir poeto Adomo Dambrausko-Jakšto garbei pavadintoje gatvėje esantis išskirtinis statinys, pažymėtas 9-uoju numeriu, saugo ypatingą istoriją.
Keturių aukštų neogotikos stiliaus mūrinis pastatas buvo suprojektuotas žymaus rusų architekto Michailo Prozorovo. XIX a. pabaigoje iškilusiame name architektui ir jo šeimai priklausė 14 kambarių, o kitos patalpos buvo išnuomotos parduotuvėms, geležinkelininkų klubui ir kitiems privačių asmenų poreikiams.
Pastate buvo įrengta puošni salė, kurioje vyko menininkų, politikų, mokslininkų ir kitų inteligentų susitikimai. Dar 1905 metais joje suvaidintas spektaklis „Amerika pirtyje”. Po kelių dešimtmečių režisierius Juozas Kanopka su savo studentais įkūrė „Skrajojamąjį Vaidilos“ teatrą. Kurį laiką pastate tarpukariu ir karo metu veikė pradinė mokykla bei Vytauto Didžiojo gimnazija. Tačiau šį kultūros ir verslo lopšį miesto širdyje sukrėtė tragiškas įvykis – aviakatastrofa.
Nepavykęs skrydis
Anot istoriko Karolio Kučiausko, 1936 m. birželio 8 dieną iš Kirtimų oro uosto prancūzų gamybos lėktuvu „Potez XV“ pakilo lenkų lakūnas Włodzimierzas Paprzyckis ir vilnietis kadetas Czesławas Kiernowiczius. Pastarajam buvo pavesta pilotuoti orlaivį. Įdienojus Vilniaus gyventojai, buvę netoliese dabartinės A. Jakšto gatvės, išgirdo siaubingą garsą – sugedus varikliui lėktuvas smigo žemyn ir rėžėsi į 9-ojo namo stogą.
Orlaivis subyrėjo į šipulius, pramušė stogą ir kelis pastato aukštus – propeleris atsirado tuo metu buvusios pradinės mokyklos mokytojų kambaryje. Deja, bet abu lakūnai tragedijos metu žuvo.
Įsikūrė menininkai ir verslai
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, statinys smarkiai nukentėjo, tačiau po jo buvo atstatytas. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, A. Jakšto 9-ajame name ir vėl ėmė burtis inteligentai, o menininkai rado vietą savo kūrybai – čia pasirodymus rengė Vytautas Kernagis, režisierius Adolfas Večerskis ir kiti.
Dabar Vilniaus centre, tarp Gedimino prospekto ir Neries upės esančiame neogotikiniame name veikia įvairūs verslai ir kultūros centrai. Bene žymiausi – prieš kelis metus duris atvėręs išskirtinio steampunk stiliaus baras „Variokas“ ir virš jo kultūros centru tapęs „Vaidilos teatras“. Čia pat savo veiklą plėtoja ir kelios dešimtys privačias paslaugas teikiančių menininkų, amatininkų, kūrybininkų.
Judanti kėdė – vidury nakties
Ne vienerius metus legendomis apipintame pastate verslaujantis ir steampunk stiliaus barą įkūręs vilnietis Vainius Indreliūnas nesistebi, kad tokią istoriją turinčiame pastate tvyro ypatinga atmosfera.
„Neseniai bare įrengta vaizdo stebėjimo kamera, reaguojanti į judesį, įsijungė vidury nakties, kai netikėtai sujudėjo baro kėdė. Visi lankytojai ir darbuotojai btuo metu buvo išėję, o patalpų durys – užrakintos. Keli tarpusavyję nesusiję klientai man yra pasakoję, kad šioje vietoje matė sušmėžavusį moters siluetą. Šiurpulį sukėlė ir barmenės prisiminimas, kai likusi viena sutvarkyti patalpas po darbo dienos, ji girdėjo tarsi vyriškų batų kulnų kaukšėjimą“, – mistines istorijas pasakojo patalpose įsikūręs V. Indreliūnas.
Užsienio baruose – neramios dvasios
Ne tik viduramžius menančiame Vilniuje galima rasti paslaptingų vietų, apipintų baugiomis istorijomis ir net pasivaidenimais. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje galima aplankyti kelias dešimtis barų, kuriuose iš lūpų į lūpas perduodami šimtmečių senumo pasakojimai apie kadaise tame pastate vykusius keistus nutikimus ar net šiurpias tragedijas.
Štai Sasekse, Anglijoje, esantis baras ir viešbutis „Mermaid Inn Rye“ savo gyvavimą skaičiuoja jau nuo 1156 metų. Patys šeimininkai tiki, kad jų viešbutyje iš tiesų vaidenasi. Kalbama, kad „Kingsmill“ numeryje esanti kėdė naktimis pradeda šokinėti tarsi pašėlusi, todėl kambarinės į šį numerį po vieną nevaikšto. Jos yra girdėjusios pasakojimą, kaip viena amerikietė savo kambaryje prabudo naktį pažadinta senoviškais drabužiais apsirengusio vyriškio. Jis tiesiog sėdėjo ant lovos krašto. Siaubo apimta moteris nubėgo į kitą numerį, kuriame miegojo jos sūnus. Vėliau šio vaiduoklio viešbučio gyventoja nebematė.
Nuo XIII amžiaus veikiančiame „Ye Olde Man and Scythe“ bare Boltone dar 2014 metų vasarį apsaugos vaizdo kameros užfiksavo perregimą žmogaus siluetą, kuris, kaip manoma, sudaužė alaus bokalą. Anot šeimininkų, radusių stiklo šukes ant grindų, tai galėjo būtų aristokrato, buvusio baro savininko Jameso Stanley šmėkla.
Istoriniai faktai liudija, kad jis buvo nužudytas civilinio karo metu 1651-aisiais, kai iki galvos nukirsdinimo savo paskutines valandas vyras praleido sėdėdamas ant baro kėdės. Be to, Boltono apylinkėse karo metu buvo surengtos skerdynės, kuriose žuvo šimtai karių ir civilių. Pasak baro savininkų, skaičiuojama jau daugiau nei 25 pasivaidenimo atvejai.
O ir pačiame Londone esančioje „Spaniards Inn“ užeigoje klientai ir personalas yra matę nerimstančią dvasią. Kaip legenda byloja, du ispanai broliai Francesco ir Juan Porero 1585 metais buvo užsukę į barą išlenkti bokalą. Šiedu akimirksniu pamilo vieną ir tą pačią moterį. Įsiplieskusio kivirčo metu Francesco nužudė Juaną. Iki šiol manoma, kad jo dvasia sušmėžuoja ir bare, ir jo apylinkėse.
