vytauto didžiojo

Į Malį šeštadienį išlydėta jau 11-oji karių savanorių pamaina, pranešė Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Iškilminga ceremonija vyko Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur karius į taikos palaikymo misiją MINUSMA išlydėjo vadovybė ir artimieji.  „Malio gyventojai irgi ieško priedangos, ieško saugumo ir tik karių pagalba mes galime jiems tai duoti.

Vasario 19 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 77 Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje JKVM dalyvaujantys kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų bei daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad praėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Viena garsiausių Lietuvos operos dainininkių Sabina Martinaitytė teatrui ir dėstymui paskyrė daugiau nei 30 metų. Per tą laiką sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, sudainavo daugiau nei pusantro tūkstančio koncertų Lietuvos bei užsienio scenose ir išugdė dešimtis mokinių, kurie šiandien džiaugiasi sėkminga karjera. Nors geriausi vaidmenys jau atlikti ir teatro durys užvertos, unikalus 63-ejų dainininkės balsas vis dar reikalauja iššūkių, o siela – muzikos.

Seimo narė Agnė Širinskienė praeitą savaitę tapo kone labiausiai aptarinėjama parlamentare šalyje – ilgametė LVŽS narė šią partiją paliko. Tiesa, interviu naujienų portalui tv3.lt politikė atvėrė širdį apie kitus dalykus: šeimą, žinomumą ir tai, kur ieško sielos atgaivos, kai Seimą krečia skandalai.  Agnė Širinskienė atvira – šis laikotarpis jai nėra lengvas. Tiesa, moteris tikina, jog sunkių akimirkų jos darbo Seime metu yra buvusi ne viena ir ne dvi.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų galime būti ramūs, nes iš praustuvų ištekantis vanduo, t. y. nuotekos, saugiai iškeliauja į miesto valymo įrenginius. Ten jos apdorojamos ir galiausiai išvalomos taip, kad nekenktų aplinkai ir žmonių gerovei. Kita vertus, galimybę prisijungti prie tinklų turi ne visi.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Seimui atmetinėjant vieną Laisvės partijos pasiūlymą po kito, pastaroji teigia pasigendanti koalicijos partnerių solidarumo. Narkotikų dekriminalizavimo projektas – paskutinis klausimas, kuriam nepritarus mažoji koalicijos partnerė garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio valdančiojoje daugumoje. Regis, gąsdinimai ir maištinga jos pozicija veikia – konservatoriai jau moka kainą už tolesnį koalicijos veikimą.

LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamos sako, kad bažnyčios pozicija yra vienas iš dalykų, galinčių padėti šiai bendruomenei jaustis tvirčiau. Tačiau, kaip sako kunigas Julius Sasnauskas, dažnai susiduriama su paprasčiausios kultūros stygiumi, mat bažnyčia tokioms šeimoms neprieštarauja ir jas priima. J. Sasnausko manymu, besivystant žmogaus teisėms, reikėtų užtikrinti pagarbą LGBTQ+ bendruomenei – priimti partnerystės įstatymą.

Prisimindami Holokausto aukas, turime atsisakyti neapykantos, kad tai niekad nepasikartotų, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo 80-ųjų Holokausto pradžios metinių minėjimui skirtose eitynėse bei Holokausto aukų atminimo ceremonijoje Alytuje. Ministras pabrėžė, kad Holokaustas tapo didžiausia XX amžiaus Europos tragedija, o jo mastas Lietuvoje yra sukrečiantis.

Visai Lietuvai puikiai žinomas aktorius bei TV3 laidos „Maisto kelias“ vedėjas Leonardas Pobedonoscevas ilgą karantino laikotarpį leido užsiimdamas nuo vaidybos itin atitolusia veikla – statybomis. Įsirenginėdamas sodybą Arklėnų kaime ir remontuodamas butą Paupyje, vyras pats mielai į rankas ima plaktuką ir pluša ištisas dienas.  Laimei, šią vasarą jis atrado dar vieną aistrą, kuri padėjo Leonardui prasiblaškyti ir ištrūkti iš užsistovėjusios rutinos.

Atlikėja ir aktorė Inga Jankauskaitė praneša džiugią žinią, rugpjūčio 17-ąją ji surengs koncertą Kaune. Tai dar vienas festivalio „Vasara Kaune 2021“ renginys, įvyksiantis išskirtinėje erdvėje – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Klausytojų laukia nuoširdus ir elegantiškas vakaras, kuriame skambės geriausios Ingos Jankauskaitės dainos bei nauji kūriniai. Tačiau svarbiausia – Inga atvira širdimi lauks susitikimo su savo gerbėjais po atviru dangumi, rašo pranešime spaudai.

Seimas po slapto balsavimo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlomai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Nerijaus Meilučio kandidatūrai į šio teismo pirmininkus. Už jo kandidatūrą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-621(2) balsavo 109 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 10 parlamentarų.

Atlikėja Mrs Krau pristato jau antrąją naują autorinę ir pirmąją savo lietuvišką dainą „Širdies krašte“, įkvėptą išsiskyrimo su tuo metu būsimu vyru. Daina, sukurta atlikėjai laukiantis, savo šlovės valandos laukė net trejus metus ir, jei ne atlikėjos vyro užsispyrimas – nebūtų išvydusi dienos šviesos. Iš Kauno kilusi ir čia gyvenanti Mrs Krau pripažįsta ilgai abejojusi, ar dainą turėtų įrašyti, rašoma pranešime spaudai. Tik vyro paskatinta nusprendė pasirodyti viešumai.

Skulptūra A. Ramanauskui-Vanagui sukurta pagal garsiąją 1947 metais netoli Merkinės Bingelių kaimo pakraštyje darytą Lietuvos partizanų vado fotografiją, kur tuometis Merkio rinktinės vadas Vanagas nusifotografavęs su vanagėliais ant pečių. Šiandien ši skulptūra pristatoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune ir bus eksponuojama iki birželio 10 dienos. Vėliau skulptūra bus pervežta į Merkinę.

Pagarba ir dėmesys kitam yra vertybės, kurių šiandien neretai pritrūksta, tačiau būtent jomis kasdien siekia vadovautis viena seniausių ir stabiliausių Lietuvos įmonių „Volfas Engelman“. Palankiausiai vartotojų vertinamas lietuviškas alaus prekės ženklas šiemet ne tik mini savo istorinio vardo susigrąžinimo dešimtmetį, bet ir tapo projekto „Lietuvos garbė“ partneriu.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuo šiol turi negalios reikalų koordinatoriaus pareigybę. Šis darbas patikėtas Miglei Janušauskaitei, kuri šiame universitete yra baigusi psichologijos bakalauro bei sveikatos psichologijos magistro studijas. Su ja kalbamės apie tai, kodėl svarbu, kad aukštojo mokslo galėtų siekti kiekvienas.

Negalia šias veržlias, aktyvias, ryžtingas merginas lydi nuo vaikystės ir tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Vis dėlto ji neužgožė jų noro drąsiai svajoti, kurti vis naujus planus ir atkakliai siekti juos išpildyti.  Šeduvos miestelyje gyvenanti Irmina Beneševičiūtė – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, besigilinanti į politikos mokslus. Sakysite – ir kas gi čia tokio, kasmet doktorantūrą renkasi dešimtys aukštąsias mokyklas baigusių ir magistro diplomą gavusių žmonių.

Jau trečią sezoną visą vasarą rodytas kulinarinių kelionių projektas „Maisto kelias“ pasiekė finišo tiesiąją. Laidos vedėjų trijulė Ilona, Bilas ir Dilanas dalinasi įspūdžiais, didžiausią įspūdį palikusiais aplankytais objektais ir įspūdingais skaičiais apie įveiktus kilometrus bei aplankytus objektus, rašoma pranešime spaudai.

Mąžtant mokyklas baigiančiųjų mokinių skaičiui, universitetų tinklo optimizacija yra neišvengiama, bet ji turi būti paremta logika, argumentais ir sisteminiu požiūriu. „Valstiečiai“, deja, pasirinko kitą kelią - siekdami švietimo reformos, pradėjo nuo Lietuvos edukologijos universiteto, kuriame ruošiami mokytojai – visos švietimo sistemos pagrindas. Dar Aleksandro Stulginskio universitetą prijungė prie Vytauto Didžiojo universiteto ir tuo baigėsi visa reforma.

Liepos 27-ąją, prieš 2 metus, dainininkas Martynas Kavaliauskas ir jo mylimoji Rusnė vienas kitam prisiekė amžiną meilę. Pora kartu ne tik gyvena, bet ir dirba – turi įkūrę bendrą koncertų organizavimo įmonę. Paklausta, kaip visa tai sekasi suderinti, Rusnė atvira – dėl darbo klausimų nesutarimai kyla dažniau, nei dėl gyvenimo kartu, mat per 12 metų, praleistų kartu, jiedu jau spėjo vienas kitą puikiai pažinti, pereiti per šiltą ir šaltą, ir dabar gyventi ypatingoje darnoje.

Liepos 17-ąją į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą rinkosi ne tik gamtos, bet ir Lietuvos dizainerių kūrybos gerbėjai – čia vyko „Kvapų nakties“ dalimi tapęs renginys „Kūrybos podiumas“. Jo metu kauniečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta dešimt rankų darbo drabužių ir aksesuarų kolekcijų, o podiumu žengė ir žinomi žmonės, rašo pranešime spaudai.

Prieš savaitę prezidentūroje vykusioje ceremonijoje šalies prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo šaliai nusipelniusius žmones. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį prezidentas įteikė ir Kęstučiui Vaišnorai – Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentui, aktyviam kurčiųjų teisių gynėjui, prisidėjusiam prie jų gerovės užtikrinimo per COVID-19 pandemiją. Su K. Vaišnora kalbamės apie jau nuveiktus darbus ir dar laukiančius iššūkius.

Gediminas Juodelė – aktyvus Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) Kauno klubo „Likimo draugai“ narys. Jis atsakingas už kasdienių ir bendravimo įgūdžių lavinimą. Neseniai Gediminas pradėjo vadovauti ir ilgametes tradicijas turinčiam klubo dainininkų ansambliui.  Vyras pasakoja psichikos liga susirgęs dar studijuodamas: „Baigęs vidurinę, iš pradžių įstojau į Žemės ūkio akademiją, mokiausi ten 2,5 metų.

Marijampolėje įsikūrusių „Spanguolės dirbtuvėlių“ komanda ėmėsi iniciatyvos rengti patyriminius galios ir negalios susitikimus „Pažink kiTaip“ ir taip organizacijoms, bendruomenėms padėti pažinti žmonių su negalia pasaulį.  Marijampolės kultūros centras atviras įvairių žmonių poreikiams. Čia vyksta ir žmonių su negalia meno mėgėjų kolektyvų festivaliai, kuriuose rateliais judantieji gali būti ne tik žiūrovais, bet ir žavėti savo talentais scenoje.

Vakar, birželio 30-ąją, Seimas vieningai priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pasirinktą bendrosios paskirties mokyklą, o mokyklos nebegalės atsisakyti jų priimti. Iki tol savivaldybės ir mokyklos turi pasiruošti, kad visiems vaikams būtų sukurtos visos jiems reikalingos sąlygos, o valstybė įsipareigojo tam skirti reikiamų lėšų.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvykusioje ceremonijoje Lietuvos šaulių vadu tapo Albertas Dapkus. Jis vėliavą perėmė iš nuo 2017 metų liepos sąjungai vadovavusio pulkininko leitenanto Gintaro Koryznos, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasidžiaugė, kad Lietuvos šaulių sąjunga pastaraisiais metais stiprėja.

Ar žinojote, kad Lietuvoje dirba keturiskart mažiau specialiųjų pedagogų nei reikėtų? Kai kuriuose Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo susidarė kritiška padėtis.

Maištaujantis, įžūliai meluojantis ar kitų elgesio problemų turintis paauglys, nesibaigiantys kivirčai šeimoje dėl tokio elgesio ir bejėgiškai rankomis skėsčiojantys tėvai, neretai manantys, kad geriausiai šias problemas sprendžia „beržinė košė“ – tokios situacijos nestebina pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimus vedančių specialistų, kurie pagalbą šeimoms teikia grupiniuose užsėmimuose, telefonu ar internetu.

Šiandien Vilniuje laidojamas šviesaus atminimo aktorius, Gediminas Girdvainis. Vienas talentingiausių, mylimiausių ir geriausiai atpažįstamų Lietuvos aktorių mirė antradienį, dėl širdies ligos. Vyrui buvo 76-eri. Vakar ir šiandien su aktoriumi buvo galima atsisveikinti Vilniaus mažajo teatro scenoje. Šv. Mišios už aktorių buvo laikomos Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje, Pilaitėje. Urna iš teatro išnešta 14 val.

Trečiadienio vakarą Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Mirė vienas talentingiausių, mylimiausių ir geriausiai atpažįstamų Lietuvos aktorių Gediminas Girdvainis. Aktoriaus gyvybė užgeso antradienį, dėl širdies ligos, vyrui buvo 76-eri. Šiandien Vilniaus mažasis teatras pakvietė su legendiniu aktoriumi atsisveikinti. Atsisveikinimas nuo 11 valandos prasidėjo Vilniaus mažojo teatro scenoje.

Gegužės pradžioje daugelyje ES šalių minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Dėl koronaviruso pandemijos ši diena šiais metais paminėta vėliau, o jos temos persikėlė į virtualią erdvę. Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ surengė savarankiško gyvenimo dienai skirtą virtualią diskusiją.

Jeigu ne pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija ir karantinas, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėjai ir reporteriai gyvai bendrautų su pašnekovais, rengtų tiesioginius reportažus iš susitikimų su įvairių Lietuvos miestų, mokyklų bendruomenėmis. Karantinas diktuoja savas bendravimo taisykles. „Aklo pasimatymo“ rengėjai, iš kurių pusė turi regėjimo negalią, su pašnekovais bendrauja nuotoliniu būdu ir savo klausytojus toliau džiugina įdomiomis, prasmingomis laidomis.

Praėjusių metų balandį Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, buvo atidaryta Žilvino Valeikos fotografijų paroda „Kai Tu šalia, aš galiu...“ Prieš Kalėdas paroda eksponuota K. Donelaičio g. 58 įsikūrusių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rūmų ekspozicijų erdvėje. Šiuo metu dėl karantino ji, kaip ir visos parodų erdvės, uždaryta.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė, kad per Šv. Velykas keliauti pas giminaičius į kitus miestus ar miestelius nebus galima, o apribojimai reikalingi tam, kad galėtume suvaldyti plintantį koronavirusą, kai Velykos gali būti lūžio tašku. Šiam žingsniui pritaria ir prezidentas, pabrėžęs, kad tai turėtų būti vienkartinis reiškinys.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Kovo 11-ąją minėsime vieno iš svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-ąją sukaktį. Lemiamą tašką Lietuvos išsivadavimo byloje padėjo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris baigė pusę amžiaus trukusią mūsų valstybės okupaciją.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Mokslininkams patvirtinus, kad Pašilių stumbryne laikytas stumbriukas – sausio pradžioje nušautos patelės jauniklis, aplinkosaugininkai žada kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes laukinei gyvūnijai padaryta ypač didelė žala, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jis taip pat informavo, kad žala laukinei gyvūnijai už nušautą stumbro patelę bus perskaičiuota.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Kariniu paradu Vilniaus centre šeštadienį buvo paminėtos 101-osios Lietuvos kariuomenės metinės. Sostinės katedros aikštėje išsirikiavo keli šimtai karių iš įvairių kariuomenės padalinių, taip pat šalyje dislokuoti sąjungininkai. Pasibaigus rikiuotei kariai iškilmingai nužygiavo Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės prie Seimo.

Šeštadienį minimos 101-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės, ta proga rengiamos karių rikiuotės ir paradai, karinės technikos parodos. Vilniuje, Katedros aikštėje, planuojama iškilminga Lietuvos karinių pajėgų ir sąjungininkų rikiuotė, taip pat karių paradas Gedimino prospekte.

Sakyti, kad gausus skyrybų skaičius – šių laikų problema, būtų klaidinga. Dar sovietmečio Lietuvos statistikoje tam tikru metu matyti spartus skyrybų šuolis. O štai atgavę nepriklausomybę ėmėme tuoktis mažiau. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kas per pastarąjį pusę amžiaus lėmė santuokų ir skyrybų skaičiaus pokyčius Lietuvoje. Skyrybų revoliuciją, kaip sako mokslininkai, Lietuva išgyveno 1965 m. antroje pusėje, kai Sovietų Sąjunga liberalizavo skyrybų procesą.

Biržuose gimęs ir užaugęs, o šiuo metu Kaune gyvenantis ir dirbantis Tomas Drevinskas laimėjo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) paskelbtą konkursą podoktorantūros stažuotei. Daktaro laipsnį turintis mokslininkas dvejus metus dirbs Kalifornijos technologijos institute, Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje. Įgyvendinta sena svajonė 33 metų mokslininko teigimu, darbas NASA buvo sena jo svajonė ir laimėtas konkursas yra žingsnis jos įgyvendinimo link.

Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta beveik 18,5 tūkst. studentų, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Skelbiama, kad po antrojo pagrindinio priėmimo etapo 10,4 tūkst. sutarčių sudaryta universitetuose – apie 200 mažiau nei pernai, taip pat beveik 8,1 sutarčių kolegijose – per 1000 mažiau nei pernai. Po pirmojo priėmimo etapo aukštosios mokyklos šiemet buvo pasirašiusios apie 16 tūkst sutarčių.