Tą dieną legendinėje „Circuit de la Sarthe“ trasoje susirinko apie ketvirtį milijono žiūrovų. Starto rikiuotėje – net 60 automobilių, tarp jų – „Ferrari“, „Jaguar“, „Mercedes-Benz“, „Austin-Healey“, „Maserati“, „Porsche“. Favoritais laikyti „Ferrari“ modeliai, treniruotėse pasiekė 291 km/val. greitį, tuo metu „Jaguar“ ir „Mercedes“ atsiliko atitinkamai 10 ir 20 km/val.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Didžiausia dvikova trasoje vyko tarp Mike’o Hawthorno („Jaguar“) ir „Mercedes“ ekipažo – Juano Manuelio Fangio bei Pierre’o Leveghe’o.
Šie sportininkai nuo pat pirmų ratų važiavo maksimaliu tempu, nepalikdami vietos klaidoms. Po 35 ratų automobiliai ėmė sukti į techninio aptarnavimo zoną. Vienas iš jų – M. Hawthornas, kuris prieš tai spėjo aplenkti lėtesnį Lance’o Macklino („Austin-Healey“) automobilį.
Šis pasitraukė į dešinę, tačiau M. Hawthornas prieš pat boksus staigiai stabdė, naudodamasis pranašumu – moderniomis diskinėmis stabdžių sistemomis.
Staigus stabdymas L. Macklinui buvo netikėtas. Bandydamas išvengti susidūrimo, jis pasuko į kairę – tiesiai į greitai artėjantį P. Levegho „Mercedes 300 SLR“.
Susidūrimas įvyko maždaug 240 km/val. greičiu. P. Levegho automobilis buvo iššveistas į orą, jo dalys – ypač degus magnio lydinio kėbulas – išsibarstė po žiūrovų zoną. Dalis žmonių žuvo iš karto, daugelis buvo sunkiai sužeisti. Skaičiuojama, kad gyvybių neteko daugiau nei 80 žmonių. Pats P. Leveghas taip pat žuvo vietoje.
Šiandien sunku patikėti, tačiau tuomet lenktynės nebuvo nutrauktos. Organizatoriai baiminosi, kad evakuacija gali blokuoti kelią gelbėtojams. Žiūrovai nuo trasos buvo atskirti vos 1,2 metro pylimu, o lenktynininkai neturėjo saugos diržų. Buvo manoma, kad per avariją geriau būti išmestu iš automobilio nei likti jame įstrigusiam.
Nors „Mercedes“ tuo metu pirmavo dviem ratais, komanda pasitraukė iš lenktynių tik po šešių valandų – kai pavyko susisiekti su vadovybe.
Likusios lenktynės vyko lietuje, o nugalėtoju tapo M. Hawthornas. Spauda netrukus apkaltino jį dėl avarijos, tačiau oficiali komisija išteisino. Tuo tarpu „Mercedes-Benz“ pasitraukė iš lenktynių visam dešimtmečiui. Į Le Maną sugrįžo tik 1987-aisiais.
1955-ųjų savaitgalis automobilių sportui buvo juodas ne tik dėl Le Mano tragedijos. Tuo pačiu metu žuvo dar du žymūs sportininkai: Alberto Ascari (bandydamas „Ferrari“ Monzoje) ir Billas Vukovichius (avarija „Indianapolis 500“ metu).
Ši katastrofa tapo lūžio tašku automobilių sporto istorijoje – ne tik dėl žuvusiųjų skaičiaus, bet ir dėl saugumo standartų permąstymo.
Prancūzija tais metais atšaukė visus likusius automobilių renginius, o kai kurios Europos šalys automobilių sporto varžybas uždraudė keleriems metams. Nuo to laiko saugumo sąvoka lenktynėse įgavo visiškai kitą prasmę.
