Nors platformų dalyba naudojasi beveik visi automobilių gamintojai, plačiausiai žinomas „Volkswagen“ koncerno pavyzdys. Štai „Volkswagen Golf“, „Škoda Octavia“, „Seat Leon“, „Audi A3“, „Cupra Formentor“ yra gaminami ant vienos „Volkswagen“ grupės „MQB Evo“ platformos. Iš tiesų ant šios modifikuojamos platformos pagamintų modelių galima suskaičiuoti kone dvidešimt, tarp jų – „Volkswagen Tiguan“, „Passat“, „Škoda Kodiaq“ ir taip toliau.
Aišku, komponentų dalyba gali nepatikti tiems, kurie nori išskirtinio automobilio. Tačiau galima nustebti: pavyzdžiui, „Lamborghini Urus“ naudoja tokią pat platformą, kaip ir baigiamos gaminti kartos „Audi A6“ modelis, jame galima rasti tų pačių dalių kaip ir A4 modelyje. „Bentley Continental GT“ po skardomis labai įtartinai panašus į „Porsche Panamera“, nes abu jie sukonstruoti ant tos pačios platformos.
Panaši padėtis ir elektromobilių rinkoje: „Volkswagen MEB“ platformą naudoja ID.3, ID.4, „Cupra Born“, „Škoda Enyaq“, „Audi Q4 e-Tron“ ir dar daugiau nei tuzinas kitų modelių, iš viso – net 19. Tarp jų – ir bendrovė „Ford“. Ji ant šios platformos pagamino dalimi parametrų pastebimai „giminaičius“ pranokstančius elektromobilius „Explorer“ ir „Capri“.
Vienoda platforma nereškia vienodų automobilių
Visi minėti elektra varomi ratuočiai dalijasi platforma ir nemaža dalimi komponentų, tačiau vis dėlto tai nereiškia, kad jie visai vienodi. Tai skirtingo dydžio, skirtingų klasių elektromobiliai, pasižymintys skirtingomis važiavimo charakteristikomis.
„Platforma – tai ingredientų rinkinys, o juos maišant skirtingu santykiu rezultatai gali būti visiškai kitokie“, – trumpai ir vaizdžiai paaiškina automobilių ir sunkiosios technikos žurnalistas Dainius Šišlavas.
Iš tiesų, platforma yra transporto priemonės bazė su tam tikrais komponentais, tai – struktūriniai metalo masyvai su važiuoklės, pavaros, baterijų ir kitų komponentų tvirtinimo taškais. Platformos dažniausiai būna modulinės, o tai reiškia, kad jos apibrėžia važiuoklės tipą, pavaros tipą, varančiuosius ratus, saugumo struktūrą.
Tačiau platformos gali būti ilgesnės, trumpesnės, taip pat, priklausomai nuo modifikacijų, jos gali skirtingai komponuoti variklius: ekonominės klasės mašinose varikliai bus įdėti skersai, „premium“ modeliams, kuriuose montuojami didesni nei 4 cilindrų motorai, – išilgai. Taigi su tam tikromis modifikacijomis ant vienos platformos gamintojas gali sukonstruoti du visiškai skirtingus automobilius: „Audi A4“ ir „Porsche Cayenne“.
„Gamintojai yra įsprausti į labai griežtus rėmus, ne tik aplinkosauginius, bet ir aktyviojo, pasyviojo saugumo, o tai labai stipriai išbrangina automobilio konstravimą. Platformos kūrimas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, tai labai brangu, dėl to gamintojai nori, kad kaštai būtų kiek įmanoma racionalesni. Juos optimizuoja vieną platformą naudodami daugeliui modelių“, – paaiškina D. Šišlavas.
Tie patys komponentai, skirtingas reguliavimas
Taigi platformų dalybos leidžia transporto kūrėjams turėti plačias modelių gamas ir pasiūlyti technologiškai pažangių gaminių už priimtiną kainą. Technologijų kaina – skaudus klausimas elektromobilių konstruktoriams, besistengiantiems atpiginti ekologišką pavarą. Platformų ir komponentų dalybos leidžia tai padaryti. Tačiau ar tai reiškia, kad dėl to bendraplatformiai elektromobiliai yra vienodi?
Visai ne. Štai bendrovė „Ford“, žinodama, kad sukurti unikalią platformą kainuos itin brangiai, susikooperavo su „Volkswagen“ ir naujiesiems „Capri“ ir „Explorer“ elektromobiliams pradėjo naudoti vokišką MEB platformą, ant kurios gaminami „Volkswagen ID.4“ ir ID.5 automobiliai.
„Ford“ gavo jau sukonstruotus ir ištobulintus elektromobilio rėmus: struktūrą, važiuoklę, baterijos tvirtiklius, motorus, dalį elektronikos. Kurti viską nuo nulio kainuotų daug, pirkti iš „Volkswagen“ – pigiau. „Ford“ tuo metu gali investuoti į savitą kėbulą, naudoti savo technologijas, multimediją, užtikrinti puikią salono kokybę, taip pat pagal save suderinti automobilį. „Ford“ garsėja kaip gerai vairuojami automobiliai, tad jie gali šiek tiek kalibruoti važiuoklę.
„Neseniai domėjausi, kaip kadaise nuo „General Motors“ labai priklausomas „Saab“ smarkiai pakeitė automobilio važiavimo savybes, nors negalėjo niekaip keisti amerikiečiams priklausiusios ir plačiai taikytos „Opel“ konstrukcijos. Jie ilgą laiką testavo skirtingų charakteristikų gumines važiuoklės įvores ir gavo norimą rezultatą pakeitę vien tik jas. Iš tiesų automobilio charakterį galima keisti skirtingomis pakabos detalėmis, spyruoklėmis ir kitomis, atrodo, smulkmenomis“, – paaiškina D. Šišlavas.
„Ford“ vien automobilio reguliavimu neapsiribojo, jie patobulino ir techninius parametrus, į bateriją pridėjo daugiau celių. Štai visais ratais varomas „Volkswgen ID.4 GTX“ turi 77 kWh panaudojamos talpos bateriją, o bendraplatformis „Ford Explorer“ – 79 KWh. Taip pat jis dešimtadaliu sekundės greičiau įsibėgėja iki 100 km/val. (5,4 ir 5,3 sek.) ir kiek toliau nuvažiuoja: 515 prieš 566 km. Be to, „Ford“ pasižymi didesne įkrovimo galia: 185 prieš 175 kW.
Norint sėkmės – automobilius reikia atskirti
Aišku, ne visiems vienodai sekasi. Štai nors tuziną markių valdantis „Stellantis“ koncernas taip pat daugumai savo modelių naudoja tas pačias platformas, negali pasigirti tokia pačia sėkme kaip kiti. Pasaulinis naujų automobilių pardavimas pernai augo 2,5 proc., o ketvirto didžiausio žaidėjo „Stellantis“ – smigo 9 proc. Ekspertai neretai koncerną kritikuoja už tai, kad jų automobiliai vienodi, tačiau bendrų platformų naudojimas su tuo neturi nieko bendra.
„Po „Stellantis“ sparnu susitelkę labai daug prekių ženklų, todėl jiems labai sunku formuoti identitetą ir sudėtinga juos identifikuoti. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ turi labai griežtą markių hierarchiją, jos varžosi skirtinguose segmentuose, o „Stellantis“ markės, tokios kaip „Peugeot“, „Opel“, „Fiat“, „Citroën“, žaidžia tame pačiame segmente, kovoja viena su kita, ir jos nėra niekaip pozicionuojamos. O suteikti kažkokį prieskonį platformai, kai automobiliai yra vienas kito tiesioginiai konkurentai – nėra lengva“, – kalba D. Šišlavas.
Taigi „Audi Q4 E-Tron“ ir „Ford Capri“ gali pasirodyti techniškai panašūs. Tokie jie ir yra, nes tai – giminingi automobiliai, tačiau jie žaidžia skirtinguose segmentuose, taiko į skirtingas kainų kategorijas ir į skirtingus pirkėjus. Pavyzdžiui, nevertinant specialių akcijų, „Q4 E-Tron“ kaina prasideda nuo 64 tūkst. eurų, o „Capri“ – nuo 48 tūkst. Jie savo patrauklumą atskleidžia per skirtingus salonus, valdymą, galiausiai – važiavimo charakteristikas.
