Toks siūlymas kelia nerimą automobilių paveldo puoselėtojams – kolekcininkams, žurnalistams ir istorinės technikos entuziastams.
Lietuvos žurnalistų autoklubas jau išsiuntė oficialų kreipimąsi Seimo nariams, ragindamas nepritarti siūlomai įstatymo pataisai. O balandžio 26 dieną prie Seimo ketinama surengti ir gyvą ekspoziciją – čia kviečiami susirinkti visi iki 1995 metų pagamintų automobilių ir motociklų savininkai.
„Parodykime Seimui, kad 30 metų automobiliai – tai ne surūdiję „Sharanai“, o vertingas paveldas, kuris nusipelno pagarbos, o ne apribojimų“, – ragina organizatoriai.
Maža grupė, bet didelė įtaka
Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 2 600 istorinių transporto priemonių, iš kurių 1 500 pagaminti tarp 1985 ir 1995 metų. Tai sudaro vos 0,1 proc. viso šalies automobilių parko, tad jų poveikis nei aplinkai, nei eismo saugumui esą nėra reikšmingas.
„Jeigu bus patvirtinta 40 metų riba, tūkstančiai automobilių neteks istorinio statuso ir susidurs su registracijos ar eksploatacijos ribojimais – vien todėl, kad kažkam užkliuvo 1988-ųjų „BMW“ ar 1990-ųjų „Ford Sierra“, – sako organizatoriai.
Automobilių entuziastai atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis kolekcinių automobilių, garsinusių automobilių kultūrą 9-ajame dešimtmetyje ir XX a. pabaigoje, būtent ir pagaminti 1985–1995 m. laikotarpiu.
Tarp jų – tokie modeliai kaip „Audi Quattro“, BMW Z1 ir 850, „Ford Escort RS Cosworth“, „Renault Clio Williams“, „Toyota Supra“, „Ferrari Mondial“, „Porsche 959“, „Volkswagen T2“ ar „Golf GTI“.
Dauguma šių automobilių neatitinka modernių teršalų normų ar elektroninių saugos reikalavimų, todėl pakeitus įstatymą, jie tiesiog dingtų iš viešųjų kelių – kartu su dalimi mūsų automobilių istorijos.
Lietuva rizikuoja atsilikti nuo Europos
Visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Vokietiją, kuri laikoma automobilių pramonės lopšiu, galioja ta pati taisyklė – istoriniu laikomas 30 metų ir senesnis automobilis. Tokios pozicijos laikosi ir Tarptautinė istorinių transporto priemonių federacija (FIVA).
Jei Lietuva vienašališkai priimtų sprendimą ilgesniam laikotarpiui, ji taptų pirmąja ES valstybe, savavališkai nutraukusia nusistovėjusią automobilių paveldo praktiką.
„Ar mes tikrai norime tapti unikalia šalimi, kuri užveria duris automobilių istorijai ir atsiskiria nuo visos Europos konteksto?“ – retoriškai klausia entuziastai.
Kam naudinga ši pataisa?
Siūlymą įregistravo Seimo narys Antanas Nedzinskas, o iniciatyvą, kaip nurodoma, remia tik vienas klubas – „Retromobile“. Tačiau daugelis kitų su istorinėmis transporto priemonėmis susijusių organizacijų, muziejų ar ekspertų šio projekto nepalaiko.
Tai kelia klausimų – ar įstatymo pakeitimas atspindi plačiąją visuomenės nuomonę, ar galbūt atstovauja siauresniems interesams?
Šiuo metu peticiją prieš įstatymo pataisą pasirašė beveik 2 000 automobilių entuziastų visoje Lietuvoje.
Dalyvių registracija vykdoma čia. Daugiau apie renginį galite sužinoti čia.
