„Alfa Romeo Stelvio“ ir „Jaguar F-Pace“ palyginamasis testas: Dinamika – mūsų prioritetas

Bent jau šiuo metu  atrodo, kad automobilių gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, iš visų jėgų bando išspausti kiekvieną įmanomą centą iš itin populiaraus SUV segmento. „BMW“ į SUV teritoriją įžengė 1999 metais, „Volvo“ – 2003-aisiais, „Audi“ prie šio klubo prisijungė dar po poros metų. Tuo tarpu „Alfa Romeo“ ir „Jaguar“, nepaisant įvairiausių koncepcijų, į itin konkurencingą areną įžengė pakankamai neseniai, tačiau visgi nepavėlavo.

„Jaguar“ šio modelio indėlį pajuto iškart. „F-Pace“ tapo perkamiausiu kompanijos modeliu per labai ilgą ir pakilimų bei nuopuolių pilną gamintojo istoriją, kurioje iki šiol dominavo aristokratiškų formų sedanai. Dar daugiau išlošė „Alfa Romeo“, į rinką paleidusi „Stelvio“. Nepraėjo nė keli mėnesiai, o jis tapo pačiu perkamiausiu gamintojo modeliu itin kukliai atrodančioje „Alfa Romeo“ modelių gamoje. Tad kaip „Alfa Romeo“ ir „Jaguar“ bestseleriai jaučiasi būdami aklo pasimatymo dalyviais? Ar jie suras bendrą kalbą? O galbūt net neįpusėjus pasimatymui, vienam iš jų norėsis pasakyti riebų „KITAS“ ? Laikas išsiaiškinti.

Ta pačia kryptimi

Visureigiška išvaizda, kuri neturi nieko bendro su grynakraujais, pelkių ir raistų nebijančiais visureigiais. Naujoji SUV automobilių banga labiau primena dinamiškai atrodančius universalus ar hečbekus su gerokai didesne prošvaisa. Būtent šių dviejų kėbulo tipų elementai puikiai matomi žvelgiant į „Alfa Romeo Stelvio“ ir „Jaguar F-Pace“.

„Alfa Romeo“ šioje poroje atrodo kaip sporto salės abonementą įsigijęs hečbekas. Raumeningos, aptakios, elegantiškos kėbulo linijos, kartu su vizitine kortele tapusiomis V formos radiatoriaus grotelėmis ir priekiniais žibintais sukuria netipinės „Alfos“ atvaizdą, kuriam šilti jausmai užsimezga ne iš pirmo žvilgsnio. Tai tikrai nėra pats gražiausias „Alfa Romeo“ dizainerių kūrinys, tačiau išskirtinumo koziriu sužaidžia nepriekaištingai. Net ir tamsiausią vakarą prekybos centro aikštelėje niekada, tikrai niekada „Stelvio“ nesupainiosite su kito gamintojo produktu. Tai vienas iš tų atvejų, kai eksterjero dizainą vieni įvertins teigiamai, kiti – neigiamai, tačiau niekas nesugebės išlikti abejingu ar atsainiai mestelėti „ai, visai nieko“. Tokias pačias emocijas iššaukia ir „Lexus“, kurio dizaineriai nėra linkę pasiduoti vokiečių diktuojamomis tendencijomis.

Iš D. Britanijos atvykęs „Jaguar F-Pace“ palieka visiškai kitokį įspūdį dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia – jis yra 44 milimetrais ilgesnis, 33 milimetrais platesnis ir 19 milimetrų aukštesnis. Dėl šių, atrodytų, smulkučių skirtumų „F-Pace“ sukuria, jeigu galima taip pasakyti, visureigiškesnio automobilio įspūdį – bet ar ne to ir trokšta tokio tipo mašinų pirkėjai?

Antroji priežastis – kėbulo forma bei dizaino elementai. „F-Pace“ labiau primena universalą, kuris vieną dieną nusprendė pradėti užsiimti raumenų masės auginimu. Tačiau tai visai ne priekaištas. Prie teigiamo pirmo įspūdžio ženkliai prisideda ir tai, jog tam tikri dizaino elementai „Jaguar“ ir „Land Rover“ modelių gamoje naudojami ne pirmą kartą. Iš dalies, tai sveikintina – gamintojas sugeba išlaikyti tęstinumą, žvelgiant pesimisto akimis – naujo modelio eksterjero dizainas nesugeba nustebinti ir priversti į pravažiuojančią mašiną atsisukti.

Ir vaikams, ir gyvūnams

Praktiškumas, aukštesnė sėdėsena ir didesnis patogumas – vieni ryškiausių šio tipo automobilių privalumų, dėl kurių nemaža pirkėjų dalis pasiduoda SUV viliotiniui. Potencialūs „Alfa Romeo“ pirkėjai arba ilgamečiai šios markės entuziastai, žvalgydamiesi į visiems gyvenimo atvejams tinkantį modelį, neturi kitos išeities, tik išbandyti „Stelvio“, nes šios markės vadovai, gurkšnodami kavą ir žiūrėdami į Milano katedrą nusprendė, jog modelis sugebės patenkinti visų poreikius – net ir tų, kurie prieš vienerius metus slapta tikėjosi išvysti „Giulia“ universalą. Deja. Bet pažiūrėkime, ką turime.

Jeigu tuos pačius mechaninius komponentus naudojanti „Giulia“ nėra pats idealiausias įrankis turintiems porą atžalų ar bent vieną augintinį, „Stelvio“ buvo sukurtas galvojant būtent apie šią pirkėjų grupę. Šiai labai svarbūs yra keli esminiai kriterijai: interjero erdvė, bagažinės talpa ir universalumas visose įmanomose situacijose. Gera žinia – „Stelvio“ ties šiomis savybėmis gali drąsiai užsidėti varneles – „check!“ Tiek priekyje, tiek gale erdvės yra gerokai daugiau negu analogiškoje „Audi Q5“. Tą patį galima pasakyti ir apie bagažinės tūrį. Galiausiai, „Stelvio“ gali pasiūlyti itališkiems ratuočiams ne visuomet būdingą pavyzdinę interjero ergonomiką. Logiškai išdėstyti prietaisų valdymo mygtukai ar rankenėlės ne visada būdavo stiprioji „Alfa Romeo“ pusė, tačiau „Stelvio“ akivaizdžiai stengiasi šį stereotipą paneigti.

Vis dėlto, tam tikri praeities šešėliai „Stelvio“ automobilyje juntami. Galbūt „Alfa Romeo“ specialistai nebeturėjo daugiau laiko, bet interjere panaudotos medžiagos sukelia dvejopas emocijas. Viršutinė konsolės dalis – minkšta, vairas puikaus dydžio ir aptrauktas kokybiška oda, nesuteikiančia pojūčio, lyg būtų ištepta majonezu, sėdynės – patogios, aprengtos ne ką prastesniais odiniais apmušalais. Nosis pradeda raukytis pirštams ar akims užkliuvus prie nedidelių smulkmenų, kurios daugeliui gali pasirodyti nesvarbios, bet... Pavarų perjungimo svirtis nepatogi ir pigiai atrodanti, lyg būtų atkeliavusi iš „AliExpress“ sandėlio (ačiū, BMW). Multimedijos sistemos ir važiavimo režimų valdymo ratukus gaubia itin pigus plastikas, kuris tokios klasės automobilyje, švelniai išsireiškus, nėra laukiamas pakeleivis. Jeigu interjerą vertintume tik pagal paliekamą pirmąjį įspūdį – „Stelvio“ galėtume parašyti tik stiprų penketą.

Jeigu tokio tipo mašiną renkatės tik pagal interjero erdvę ar tai, kiek savaitgalio atostogoms prikimštų žmonos (ar savo) krepšių bei laisvalaikio inventoriaus galite sutalpinti už galinių sėdynių, tuomet „F-Pace“ siūlomoms galimybėms segmente nerasite lygių. „F-Pace“ taip pat siūlo aukščiausiai įtaisytą vairuotojo poziciją, leidžiančią tarsi iš sosto burnoti ant kitų eismo dalyvių bei suteikia galimybę praktiškai visas interjero detales apsiūti Jūsų mėgstamos spalvos oda. Paprastas, bet elementarus triukas, kuris sugeba sukurti aukštesnės klasės automobilio įspūdį. Puiku, britai mokosi iš vokiečių naudojamo recepto.

Turbinų era

Keturi cilindrai eilėje ir pašonėje švilpauti mėgstanti turbina. Tradicija tapęs receptas, kuris europietiškuose automobiliuose naudojamas ne vienerius metus ir vargu gebantis dar ką nors nustebinti.

Šį kartą į mūsų rankas patekę SUV‘ai buvo aprūpinti ką tik iš inžinerinės orkaitės ištrauktais 2 litrų, 4 cilindrų varikliais, kurių charakteristikos gėdos nepadarytų ir bet kuriam sportiškam hečbekui.

Vingiuotos Alpių kalnų perėjos vardu pakrikštytą „Alfa Romeo“ į priekį gena 280 arklio galių ir 400 Nm sukimo momentą išvystantis agregatas. Tuo tarpu šalia stoviniuojantis „F-Pace“ variklio technines charakteristikas pateiktų su tam tikru pasididžiavimu, mat tokio paties tūrio variklis britiškame SUV išvysto 300 arklio galių ir 400 Nm. Skirtumai minimalūs, ir, teoriškai, turėtų būti naudingi „Jaguar“, tačiau bet kokią ant popieriaus atliekamą matematiką „Alfa Romeo“ paneigia.

Galinius arba, kai situacija pareikalauja, visus keturis ratus sukantis turbininis motoras itališkame SUV yra žvitrus tarsi ratelyje paleistas žiurkėnas ir padidinto pravažumo automobiliui suteikia papildomo žavesio,  kuriuo dažniausiai pasižymi sportiški hečbekai, skatinantys ieškoti ilgesnio, vaizdingesnio maršruto namo. Eikliam, dinamiškam ir stebėtinai lengvai kvėpuojančiam varikliui būtų galima priekaištauti dėl kelių smulkmenų: kiek blankokos melodijos ir per anksti įsijungiančio sūkių ribotuvo, įdiegto tik dėl itin griežtų taršos emisijų.

„Jaguar“ esanti keturių cilindrų širdis tikrai nėra prastesnė, ji netgi teikia šiek tiek daugiau džiaugsmo negu „Mercedes Benz GLC ar „Volvo XC60“ modeliuose montuojami motorai. Visgi, tiek „F-Pace“, tiek kitiems SUV segmento ratuočiams energijos pasilinksminimui pritrūksta. Tai ypač išryškėja, kai nulipate nuo šiek tiek velnių priėdusio, karštakošio „Alfa Romeo“ eržilo ir sėdate ant kiek romesnio ir lėtesnio britų kilmės deilo ponio. Į „Jaguar“ (bei jau anksčiau įvardintų varžovų) variklio skyrių montuojamas panašaus galingumo variklis nesuteikia tokios dinamikos, kokios galite tikėtis žvelgdami į gamintojo brošiūroje pateiktus duomenis. Net ir įsijungus daug žadantį „Sport“ režimą atrodo, jog keturių cilindrų varikliui buvo uždėti tramdomieji marškiniai, kurie dėl griežtų taršos reikalavimų neleidžia pademonstruoti tikrojo potencialo. Visais kitais atvejais britiško SUV širdis bus kaip žieminių batų pora, kurią galite nešioti nors ir 10 metų. Jie nėra nei madingi, nei stilingi, nelabai įdomūs ir morališkai atgyvenę, bet savo funkciją atlieka pagirtinai.

Net ir į abu automobilius montuojamos „ZF“ inžinierių sukurtos 8 laipsnių pavarų dėžės nėra absoliučiai identiškos. Jų konstrukcija – vienoda, o štai skirtumai slypi veikimo algoritmuose, kurie puikiai atitinka variklio skyriuose tūnančių motorų elgesį.

„Alfa Romeo“ specialistus reikėtų pagirti už bene idealų veikimo algoritmą, kuris, beje, prisitaiko prie Jūsų važiavimo manierų. Jeigu, pavyzdžiui, Jūsų antroji pusė važinėjo lyg išprotėjusi, vėliau pavarų dėžė bandys nuspėti tolimesnę Jūsų elgseną: ilgiau palaikys aukštesnę pavarą arba anksčiau perjungs į žemesnę.

Tuo tarpu „Jaguar“ pavarų dėžės veikimas yra orientuotas į absoliutų komfortą bei tolygią važiavimo manierą. Menkiausią proto užtemimą palydi į akceleratoriaus pedalą vėluojanti sureaguoti pavarų dėžė, kuri, net ir veikdama „Sport“ režimu, nemėgsta būti skubinama.

Iš sedanų paveldėti genai

Valdymo savybės ir nepriekaištingos automobilio manieros kelyje visuomet būdavo „Alfa Romeo“ bei „Jaguar“ inžinierių prioritetas. Tiksliai, bene telepatiškai veikiantis vairo mechanizmas bei pavydėtinas pakabos balansas, leidžiantis išnaudoti automobilio sukibimą su kelio danga rūkstant vingiuotu užmiesčio keliuku, tačiau prireikus – suteikti aukštą komforto lygį keliaujant su šeima į pajūrį, – į šią sritį „Alfa Romeo“ ir „Jaguar“ pasiryžo investuoti gerokai daugiau negu „Audi“ ar „Volvo“.

Kaip ir pasisekimo sulaukusi „Giulia“, taip ir „Stelvio“ buvo kuriamas praktiškai pagal tą pačią formulę ir siekiant tokių pačių tikslų. Ir štai galutinis rezultatas, tapęs kūnu, turinčiu iš anglies pluošto pagamintą kardaninį veleną, milžinišką iš aliuminio pagamintų komponentų skaičių (pavyzdžiui, priekiniai sparnai, variklio dangtis, bagažinės dangtis) ir idealų 50:50 svorio paskirstymą tarp ašių.

Aliuminio privalumai suviliojo ir „Jaguar“ specialistus, kurie šią medžiagą „F-Pace“ automobilyje naudojo praktiškai kiekviename žingsnyje. Jeigu jau tiksliau – net 80 procentų automobilio konstrukcijos sudaro detalės iš aliuminio. Skamba įspūdingai, ar ne? Be abejo.

Vis dėlto, galutinis abiejų gamintojų rezultatas skiriasi kaip diena ir naktis. Nepaisant pretenzijų į dinamiškas, azartiškas valdymo savybes, „F-Pace“ neabejotinai buvo sukurtas vairuotojams, kurie vertina stabilumą ir užtikrintumą važiuojant ilgas distancijas glotniais tarsi šilkas keliais. Čia, Lietuvoje, netrūksta nei lygių, nei itin prastų kelio ruožų, tad kartais atrodo, jog „F-Pace“ nėra pasiruošęs tinkamai įveikti skirtingų kelio dangų paviršių. Standi pakaba, ypač galinė, Jūsų užpakaliui ir nugarai apie bet kokį pervažiuotą nelygumą nedelsiant praneš, tad pasiruoškite jaustis kaip princesė ant žirnio. Žvelgiant iš kitos perspektyvos, „F-Pace“ pasiūlys tiksliai veikiantį vairo mechanizmą, kuris šiame SUV sumontuotas tam, jog visuomet jaustumėte, ką veikia priekiniai ratai. Pakabos standumas turi savų privalumų posūkiuose, mat, nepaisant 1740 kilogramų svorio, leidžia džiaugtis gerokai smagesniu valdymu negu, pavyzdžiui, „Audi Q5“ ar „Mercedes Benz GLC“.

Uždarome „F-Pace“ dureles ir sėdame į „Stelvio“. Vos pajudėjus ir leidus automobiliui įgauti pagreitį (tai ilgai netrunka), pastebimi ryškūs skirtumai: pradedant nuo gerokai žemesnės vairuotojo pozicijos ir baigiant ties pasiutusiai greitu vairo mechanizmu ir SUV tipo automobiliams nebūdinga laikysena posūkiuose.

Žvelgiant į „Alfos“ giminės medį, vairo mechanizmo tikslumas akivaizdžiai buvo paveldėtas iš „156“ sedano. Menkiausias vairo pasukimas į kairę ar į dešinę leidžia žaibišku greičiu keisti važiavimo trajektoriją. Fantastika. Būtų šaunu, jeigu tą patį galėtume pasakyti, kai su „Stelvio“ manevruoji itin ankštose vietose. Hiperaktyvus vairo mechanizmas savo pranašumą demonstruoja, kai automobilis važiuoja didesniu nei 20 km/val. greičiu, tačiau praranda bet kokį susidomėjimą jums stengiantis įsukti į siaurą senamiesčio gatvelę ar, varge vargeli, apsisukti. Tą pačią akimirką sugrįžta kraupūs prisiminimai apie katastrofišką „156“ apsisukimo spindulį. Ir nors „Stelvio“ jis nėra toks absurdiškai didelis, „Volvo XC60“ ar „Audi Q5“ vairuotojams geriau šiuo rodikliu nesigirkite.

Kuo tikrai galite girtis – idiotišką šypseną veide nupiešiančiomis važiavimo savybėmis. Analogiškame kelyje, analogiškomis sąlygomis vairuojant bet kurį kitą SUV, už vairo tiesiog sėdite ir mėgaujatės. Na, tiesiog važiuojate link savo tikslo, niūniuojate pagal savo mėgstamos dainos melodiją. Štai su „Stelvio“ elgiatės (ar bent jau norite taip elgtis 8 iš 10 kartų) kaip 18-metis, gavęs ypatingą progą pavairuoti Jums patinkantį automobilį. Emocijos liejasi per kraštus, kaip ir noras su juo išbandyti galimybių ribas, kurios nėra taip arti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš „Giulia“ paveldėti komponentai bei „Alfa Romeo“ inžinierių pasirinkta dvigubų svirčių konfigūracija priekyje ir „Alfa Link“ vardu pavadinta daugiasvirtė pakaba gale malonumų kraitį užpildo neįtikėtinai greitai.

Kadangi automobilis yra varomas ne priekiniais, o galiniais ratais, net ir truputėlį pradėjusią slysti priekinę dalį galima greitai pakoreguoti keletu vairo judesių ir akceleratoriaus pedalu. O ar „Stelvio“ galima priversti slysti šonu? Deja, bet ne. Gamintojas nusprendė, jog stabilumo sistemos privalo veikti 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Vienintelė galimybė „Stelvio“ priversti slysti šonu – itin slidi kelio danga, ir net tada negarantuojame, jog pagalbinės sistemos nenuspręs Jums trenkti per pakaušį ir pasakyti – „Raminkis.“

Taigi, peršasi išvada, kad puikius vairavimo pojūčius suteikiantis „Stelvio“ yra skirtas tik tiems, kas ieško sportiško hečbeko išpūstame it balionas kėbule? Tikrai ne. Pakabos komforto bus daugiau nei gana, ypač, jeigu vengsite 20 colių skersmens ratlankių. Jie, be abejo, atrodo nuostabiai, tačiau net ir pats žaliausias vairuotojas supranta, kaip smarkiai dėl jų nukenčia sėdimosios gerovė. Sumontavus 18 ar 19 colių „batus“, „Stelvio“ bus malonus naudoti ir ilgose kelionėse, į kurias, greičiausiai, su mielu noru leisitės.

Aukštesnė klasė?

Klasikinė komponuotė visuomet siejosi su prestižinės klasės automobiliais. Šis įsitikinimas gajus net ir dabar – jeigu jau pirkėjai galvotų kitaip, nei „Alfa Romeo“, nei „Jaguar“ neinvestuotų milijonų į naujų platformų projektavimą, argi ne?

Galinių varančiųjų ratų pavara turi gausybę privalumų, visgi, yra ir keletas trūkumų. Vienas iš jų – įsigijimo kaina, kuri nebus patraukli perkantiems automobilį pagal jo dydį ir komforto įrangos gausą. Trumpai tariant, jeigu geresnio automobilio nei „Škoda Superb“ neįsivaizduojate, vargu, ar pakeisite nuomonę dėl kažkurio iš šio testo dalyvių – niekam ne paslaptis, kad „Alfa Romeo“ ar „Jaguar“ perkami veikiau pasidavus emocijoms, nei protaujant racionaliai.

Vis dėlto, kiekvieno brangaus cento skaičiavimo varžybose akivaizdžiai laimi „Alfa Romeo“, kurio kaina gerokai nusileidžia britiškam džentelmenui. Be to, gamintojas suteikia 5 metų garantiją neapribojant ridos – o šis faktas yra nepaprastai reikšmingas, ypač atsižvelgiant į aukštesnės klasės automobilių aptarnavimo kaštus.

Skirtingiems skoniams

„Alfa Romeo Stelvio“, „Audi Q5“, „BMW X3“, „Mercedes Benz GLC“, „Jaguar F-Pace“, „Porsche Macan“ ir „Volvo XC60“, teoriškai, yra tiesioginiai konkurentai, kurie buvo sukurti pagal praktiškai tą pačią formulę.  Jeigu renkatės automobilį tik žiūrėdami į gamintojo pateiktas brošiūras, viską nulems vadybininko pasiūlyta galutinė kaina. Vadovaujantis šia filosofija, vargu ar „Stelvio“ ir „F-Pace“ galėtų konkuruoti su geresnes nuolaidas siūlančiais rinkos varžovais.

Šį testą pradėjome galvodami, jog „Stelvio“ ir „F-Pace“ gali tapti puikiomis alternatyvomis iki gyvo kaulo įgrisusiems vokiškiems modeliams ar itin dažnu reginiu keliuose tapusiam „Volvo XC60“. Tos pačios nuomonės likome ir užbaigę testą, tačiau jo metu teko įsitikinti, kad abu automobiliai stumdysis su skirtingais varžovais.

„Alfa Romeo Stelvio“ galima traktuoti kaip tiesioginį „Porsche Macan“ konkurentą. Maža tikimybė, kad savo daugiabučio kieme pamatysite antrą tokį, be to, abu jie siūlo šypseną veide piešiančias valdymo savybes. Skirtumas tas, jog „Stelvio“ visa tai gali pasiūlyti už gerokai mažesnę kainą.

„Porsche Macan“ su plačiame „VAG“ koncerno automobilių spektre naudojamu 2 litrų, keturių cilindrų varikliu kainuoja nuo beveik 60 000 eurų. Tuo tarpu „Alfa Romeo“ už tą pačią sumą ar net gerokai mažesnę sumą pasiūlys įsigyti visus įmanomus privalumus turintį „Stelvio“. Analogiškos komplektacijos „Macan“ privers išleisti bemaž 20 000 eurų daugiau, tad galutinį sprendimą reikėtų priimti nusprendus, kas šioje situacijoje yra svarbiau: „Porsche“ suteikiamas prestižas ir vau efektą sukeliantis interjeras ar „Alfa Romeo“ įžūlumas už gerokai mažesnę kainą pasiūlyti (jeigu visus „už ir prieš“ vertiname kiek įmanoma racionaliai) ne ką prastesnį produktą.

„Jaguar F-Pace“, savo ruožtu, akivaizdžiai dera šalia tvirtą įvaizdį turinčių „Audi Q5“, „BMW X3“, „Mercedes Benz GLC“ ir „Volvo XC60“. Jis savo interjero filosofija, elgsena kelyje, keliamomis emocijomis ir netgi kainodara mažai kuo skiriasi nuo išvardintų analogų. Šiek tiek nuobodūs ir neįsimenantys? Be abejonės, bet tuo stebėtis nereikėtų, nes, greičiausiai, būtent šių savybių ieško statistinis SUV pirkėjas.

MUMS PATIKO

• Kai kuriems grynakraujams sportiškiems hečbekams gėdą darančios valdymo savybės.
• Patogi, plati bagažinės pakrovimo anga.
• Variklio dinamika – puikus pavyzdys, jog net ir griežtos taršos emisijos leidžia sukurti gyvybingą, elastingą ir, atleiskite už žodį, neužglušintą variklį.
• Itališkiems automobiliams neįprasta interjero ergonomika.
• Pakaba – standi, tačiau nesuteikia diskomforto. Automobilis net ir dėvėdamas 20 colių ratlankius nepriverčia kratytis pervažiavus kiekvieną kelio nelygumą.
• 5 metų garantija be ribos apribojimo.

MUMS NEPATIKO

• Multimedijos sistema – pakankamai intuityvi ir lengva naudotis, bet grafinė sąsaja, multimedijos ir galinės vaizdo kameros raiška primena „Toyota“ „meno kūrinius“.
• Variklio sūkių ribotuvas įsijungia ties 5500 aps/min. Gaila, nes variklis džiugina moderniems keturių cilindrų varikliams nebūdinga energija.
• Interjero apdailos medžiagos nusileidžia „Audi Q5“. Visgi, jos ne ką prastesnės už „Mercedes Benz GLC“.

MUMS PATIKO

• Dėmesį  atkreipti priverčiantis eksterjero dizainas. Ypač, jeigu automobilis dėvi didesnio skersmens ratlankius.
• Visureigiška vairuotojo pozicija – sėdi aukštai, matai viską, kas dedasi aplinkui.
• Tyliai veikiantis benzininis variklis
• Elementarus prietaisų valdymas
• Manevringumas
• Erdvus interjeras
• Didžiausias bagažinės tūris klasėje

MUMS NEPATIKO

• Variklio dinamika – vidutiniška, nepateisinanti didelių degalų sąnaudų
• Prastas matomumas važiuojant atbuline pavara
• Net ir pigiausias modelis kainuoja nuo 49 000 eurų
• Multimedijos grafinė sąsaja – moderni ir lengvai perprantama. Vis dėlto, sistema retkarčiais per lėtai reaguoja į tam tikras komandas

GALERIJA