žemės ūkis

Kelmės rajone devyniolika metų gyvuojantis žemės ūkio kooperatyvas „Šaukėnų agroservisas“ plėtoja daugiašakį ūkį, kuriame veisia Lietuvos sunkiuosius arklius, laiko karvių ir galvijų, nes turint gyvulių, pasak kooperatyvo vadovo, neįmanoma bankrutuoti. Veisia sunkiuosius arklius Nedideliame „Šaukėnų agroserviso“ kooperatyve nuolat laikoma 30 — 40 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių. Banda kasmet pasipildo maždaug dešimčia kumeliukų.

Bėga paskutinės dienos, kai galima teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Diduma jos lėšų šiemet bus skirta gyvulių augintojams. Pritrūkome kokybiškos mėsos Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šalies ūkininkai paraiškas pradėjo teikti nuo kovo 1-osios.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Praeitų metų meteorologinės sąlygos žemės ūkio gamybai buvo nepalankios, tačiau padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, taikytos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės ir išaugęs eksportas lėmė, kad žemės ūkio sektoriaus pajamos didėjo, pažymi Vyriausybė savo praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Anot Vyriausybės, plečiasi kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, sukuriančių ūkininkams didesnę pridėtinę vertę, gamyba.

Baltijos agroverslo instituto užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Gyventojų nuomonė apie leidimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje“ parodė, kad leidimą leisti pirkti žemę užsieniečiams palaiko vos 22 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užsieniečių, šeimininkaujančių Lietuvos žemėse, matyti nenori. Taip pasisakė 65 proc. apklausos dalyvių. Tie, kurie leistų užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje, argumentuoja savo nuomonę ekonomine nauda.

Kiekvienas ūkininkas turi elgtis savo nuožiūra, tačiau šiuo metu prieš sudarant išankstines sutartis nereikia baimintis skleidžiamų gandų apie tariamą grūdų kainų kritimą. Pastaruoju metu grūdų supirkėjai skelbia, kad ūkininkai šįmet nekartoja pernykščių klaidų – neprašomi pasirašo išankstines grūdų supirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ pakalbinti ūkininkai neigia tokius tvirtinimus ir tikina, kad kovo mėnesį sumažėjus supirkimo kainoms pasirašyti sutartis nebeapsimoka.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių  „Agrowill Group“ teigia, kad Lietuvoje pradėjusi kilti dirbamos žemės kaina smarkiai paskatino investicijas į žemės ūkio verslą. „Dirbamos žemės kaina paskutiniais mėnesiais gerokai šoktelėjo: dar žiemą 1 ha kainavo apie 5000 Lt, šiandien jis kainuoja 7000 Lt. Tai rodo ir žemės ūkio kaip verslo šakos atsigavimą, ir augančius verslo lūkesčius bei didėjančias investicijas į žemės ūkio sektorių.

Šiemet net miesto gyventojai apsisprendė patys užsiauginti daržovių, todėl parduotuvėse ir turgavietėse prie sėklų – didelis pagyvėjimas. Jas perka ne vien vyresni žmonės, bet ir anksčiau jomis nesidomėjusios mamos su mažyliais. Užsiimti daržininkyste verčia noras valgyti sveikai ir dvigubai pašokusios daržovių kainos.

Dėl mažėjančios ES paramos įmonės, prekiaujančios naujomis žemės ūkio mašinomis, nesitiki didelio pardavimo augimo, bet naudotos technikos prekiautojai džiūgauja. Mažėjant ES paramai, taip pat pasibaigus jaunųjų ūkininkų rėmimo programai, mažiau bus parduota ir naujų žemės ūkio mašinų. Kompanijų atstovybės neskuba skambinti pavojaus varpais, tačiau pripažįsta, kad konkurencija per artimiausius metus tik stiprės ir vargiai pavyks pasiekti 2008 m. rezultatus.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdemaras Valkiūnas, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ieškojęs dokumentų, susijusių su neskelbiamų derybų būdu informacijos sklaidai išleistų lėšų, tvirtina, kad Žemės ūkio ministerija spaudą „parėmė“ (o gal „nupirko“) gan solidžia suma: per 2008–2010 metus viešinimui skirta apie 19 mln. Lt, ketvirtį sumos sudarė šalies biudžeto lėšos. Parlamentaro duomenimis, pamečiui lėšos išsidėstytų itin netolygiai: 2008 metais – 10 mln. Lt, 2009 metais – 8 mln.

Susidėvėjusių melioracijos statinių rekonstrukcija – brangiai kainuojanti investicija. Dauguma šalies savivaldybių ir žemės savininkų tam neturi pakankamai lėšų. Tačiau išeitis yra – sausinimo sistemoms atnaujinti jie gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos.

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės  „Pusiau  natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės pretenduoti į parama leis dar smulkesnių nei iki šiol ūkių valdytojams.

Dėl prasto derliaus išaugusi daržovių paklausa Rusijoje ir lietuvius verčia labiau atverti pinigines įprastoms mūsų stalui daržovėms įsigyti, juolab kad lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, morkų atsargos sparčiai senka.Lietuviškų daržovių kainos itin sparčiai augti pradėjo maždaug apie gruodžio vidurį. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, šiuo metu situacija nelabai palanki vartotojui.

Žemdirbių tvirtinimu, jų pečius užgula didesnė aplinkosaugos reikalavimų našta nei intensyvesnę žemdirbystę plėtojančių Europos Sąjungos šalių ūkininkus. Be to, jiems kyla įtarimų, kad dešimtis tūkstančių litų kainuojantys įvairūs tyrimai daugiau reikalingi biurokratams išlaikyti nei iš tikrųjų rūpintis aplinka.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Naujieji – Triušio metai, todėl Kelmės rajono Liolių kaime ūkininkaujantis Tadas Dzvankus net neabejoja vos prieš pusmetį pradėtos ūkininkavimo šakos sėkme. O kokie metai bus mums visiems, jis bando spėti pagal paties auginamus triušius. Reikalaus kantrybės Tadas mano, kad Naujieji metai pareikalaus iš mūsų nemažai ištvermės, nes triušiai yra labai kantrūs gyvūnai. Jie niekada nedejuoja, iš jų elgesio nesuprasi, ar jiems skauda, ar šiaip negera. Net pati didžiausia jų kančia yra tyli.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 37,7, o gyvulių ir gyvulininkystės – 8,9 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango vaisiai (4 kartus), grikiai (3,1 karto), avižos (2,4 karto), rugiai (2,3 karto), kvietrugiai (2 kartus), ankštinių augalų grūdai (78,2 proc.), kviečiai (65,2 proc.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Prieš penkiolika metų kelių mokslininkų įsteigta bendrovė „Dotnuvos projektai“, ko gero, gali būti puikus pavyzdys, kaip turint idėją, žinių ir labai mažai pinigų galima įsukti milijoninį verslą. 1996 metais du keturiasdešimt metų perkopę vyrai paliko valstybinį darbą ir įsteigė įmonę. Turėjo tik 10 tūkstančių litų ir penkis darbuotojus. Šiandien „Dotnuvos projektuose“ dirba 190 žmonių, o bendrovės apyvarta siekia 138 mln. litų.

Statistikos departamentas 2010 metų gegužės 3–rugsėjo 30 dieną atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus.

Daug metų pasaulinėje rinkoje gamyba augo sparčiau nei vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi– sparčiau auga vartojimas. Ir šia padėtimi gali pasinaudoti Lietuva. Kol kas taip ir yra– šiuo metu žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus. Sėkmės kryptis – besivystančios rinkos 2009-aisiais – pirmais krizės metais tik žemės ūkis išvengė kritimo ir net pakilo 1,6 proc.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro.

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas. Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti. Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas.

Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti. Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius.

Kaune šeštadienį vyksta 10-oji respublikinė Derliaus šventė. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad lietuviški maisto produktai tvirtai skinasi kelią tarptautinėse rinkose.

Kaune vyksta 10-oji respublikinė mugė „Derliaus šventė“. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvyko ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praneša Lietuvos radijas. Jubiliejinė „Derliaus šventė“ vyksta prie Sporto halės. Čia iki pat vakaro ūkininkai pristato šių metų derliaus gėrybes, dirbiniais prekiauja amatininkai.

Venesuelos prezidentas Hugo  Chavezas sekmadienį paskelbė, kad nacionalizuojamos privačios kompanijos, gaminančios trąšas bei degalus ir tepalus. Televizijos ir radijo laidoje „Alio, prezidente“ H. Chavezas pareiškė, kad trąšas gaminančių šalies kompanijų perėjimas į valstybės kontrolę padės „užtikrinti saugumą apsirūpinimo maisto produktais srityje“. Degalus ir tepalus gaminančių įmonių eksproprijavimas turi sumažinti jų kainas ir užkirsti kelią spekuliavimui, teigė H. Chavezas.

Norėdami suarti pievas – ganyklas, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ paramos gavėjai turi iš anksto pasirūpinti dokumentais, įrodančiais, jog pievos – ganyklos buvo apartos tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui.

Ūkininkai ir kiti asmenys kasmet deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius kartu gali teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP) bei kitas programas. Vienas iš reikalavimų deklaruojant - kasmet iki einamųjų metų pabaigosatnaujinti žemės ūkio valdos duomenis.

Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad bendra pinigų suma, skiriama tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, bus tikrai ne mažesnė nei pernai, tačiau nežada, kad joms bus skiriama gerokai daugiau. „Esu įsitikinęs, kad padarysime tikrai gerą dalyką, be abejo, jis nėra toks, kokį kas nors norėtų matyti, skiriant dar papildomai kelias dešimtis milijonų litų prie to, kas jau skiriama.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 21,9 proc. Per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 39 procentais, o gyvulių ir gyvulininkystės – 13,9 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos (92 proc.), rugiai (90,2 proc.), kvietrugiai (83 proc.), grikiai (66,7 proc.), kviečiai (45,7 proc.), obuoliai (36,3 proc.), bulvės (28,7 proc.

Dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų Lietuvoje sodininkystė praranda patrauklumą. Martyno Vidzbelio nuotrauka Pastaraisiais metais nusistovėjusi obuolių kaina šiemet šoktelėjo ne tik dėl šalnų, liūčių ir krušos sunaikinto derliaus, bet ir dėl gamtos stichijų nusiaubtų bei menkiau užderėjusių Lenkijos sodų. Kruša sukapojo obuolius Dar pavasarį sodininkai apgailestavo dėl šaltos žiemos padarytų nuostolių, kurie, jų skaičiavimais, siekė apie 6,5 mln. litų.

Europos Komisijos sprendimu ankstinamas tiesioginių išmokų europinės dalies mokėjimas žemdirbiams. Jos įprastai pradedamos mokėti gruodį, dabar tai ketinama daryti nuo spalio 16 dienos. Kitą savaitę Vyriausybė ketina apsispręsti ir dėl nacionalinės tiesioginių išmokų dalies. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žada, kad parama žemdirbiams bus ne mažesnė nei pernai. „Tikiuosi, kitą savaitę bus priimtas sprendimas ir bus skirta tiek, kiek reikia.

Lietuvoje bulvių derlius, kaip ir daugelyje Europos šalių, kai kuriuose regionuose sumažėjo trečdaliu, todėl daržovės brangs. Daugiausiai nuostolių patyrė Suvalkijos, Kėdainių, Šiaulių regionai, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos ūkininkai sako, kad šiemet jie turės ir bulvių sandėliavimo problemų, nes nepalankiomis sąlygomis išaugintas bulves sunkiau išlaikyti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad dėl mažesnio derliaus bulvės turėtų pabrangti.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) patikros vykdomos visus metus. Jų metu tikrinami ne visi pareiškėjai, teikę paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones, mokamą už plotus 2010 metais.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas, dvišalis agrarinio sektoriaus bendradarbiavimas ir rinkos plėtra – tokios temos paliestos trečiadienį įvykusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su Vokietijos Tiuringijos žemės ūkio, miškų, gamtos ir aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Reinholco (Jurgen Reinholz) metu.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Tikra tiesa – žemė ir maitina, ir rengia. Regis, šiam vyrukui darbas laukuose teikia didžiulį džiaugsmą ir išlaisvina fantaziją. Tik čiupk vaizdo kamerą ir filmuok.

Sveiko gyvenimo būdo aistruoliai ir tie, kurie paprasčiausiai nori geresnio ir kokybiškesnio gyvenimo, žino, ką reiškia „organiškas maistas“. Tai tikrai ne naujovė, greičiau jau spėta pamiršti sena. Tokiu maistu mito žmonės prieš gerus tris amžius – tada, kai pasaulis dar nežinojo, kas yra mineralinės trąšos, hormoniniai priedai, pesticidai ir genų inžinerija.

Atnaujinti ir išplėsti savo ūkius nusprendę smulkieji ūkininkai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Už išmokas, mokamas iki penkerių metų, nedidelių ūkių savininkai gali pirkti naują žemės ūkio techniką ir kompiuterinę įrangą, rekonstruoti gamybinus pastatus. Paramą smulkiesiems ūkininkams ES skiria pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo 2008 metų nedidelių ūkių savininkams jau išmokėta 10,37 mln. litų paramos.

Lietuva ketina derėtis su Europos Komisija, kad ši leistų trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsieniečiams neleidžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) numatytas septynerių metų draudimas baigsis kitų metų gegužę, tačiau yra galimybė jį pratęsti dar trejiems metams. „Aš matau kelias priežastis dėl kurių reikia pratęsti.

Artimiausią mėnesį oficialių bedarbių skaičius turėtų drastiškai sumažėti. Tačiau ne todėl, kad atsirado daug naujų darbo vietų, o dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo puikų planą, kaip bedarbiais nebelaikyti kai kuriuos darbo neturinčius asmenis ir jiems nebemokėti pašalpų. Nedirbi - dar ne bedarbis Bedarbių skaičiui priartėjus prie 330 tūkst., ne juokais sunerimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 6,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius išliko beveik nepakitęs – sumažėjo tik 0,1 tūkst., arba 2 procentais (2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 6,2 tūkst.). Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo prekyboje – 0,2 tūkst.

Gausiai visoje Lietuvoje išplitęs augalas – Sosnovskio barštis – yra pavojingas žmonėms ir trukdo ūkininkams. Aplinkos ministerija ragina juos naikinti, tačiau kol kas valstybės paramos nežada, praneša LTV „Šiandien“. Panevėžietei Laurai Skujienei pavojingi augalai, bandant juos nupjauti, nudegino rankas.

Žemės ūkio valdas jaunesniems ūkininkams perleisti nusprendę žemdirbiai gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Siekiant, kad vyresnio amžiaus ūkininkai užsitikrintų tam tikro lygio pajamas net ir pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems ir jų ūkių darbuotojams skiriamos kasmetinės išmokos.

Per septynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 82,5 mln. Lt kreditų suteikė 241 garantiją už 51,2 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 45,2 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų maisto produktų intervenciniams pirkimams.