žemės ūkis

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Kovo 29–31 dienomis septynioliktą kartą vyksiančią parodą „Ką pasėsi... 2012“ pripažįsta vis daugiau užsienio kompanijų, todėl ji pelnytai užsitarnavo teisę vadintis tarptautine paroda. Šiemet parodoje dalyvaus ir savo naujoves parodos lankytojams pristatys 16 užsienio šalių bendrovių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos ir kt. Apie dešimtadalis iš jų parodoje dalyvaus pirmą kartą. Paroda „Ką pasėsi.

Šalyje daugėja šiaudų granulių ir briketų gamintojų, tačiau šis biokuras kol kas labiau pildo kaimynų kišenes ir šildo jų būstus. Specialistai paskaičiavo, kad jei gamtinės dujos pastatams šildyti būtų pakeistos šiaudais, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Šiaudai galėtų būti ekonomiškas kuras, tačiau milijonai tonų jų didelės naudos nei mūsų šalies ūkininkams, nei šilumos vartotojams nesuteikia.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se po tru­pu­tį sen­ka mor­kų, bu­ro­kė­lių, ko­pūs­tų at­sar­gos. Pa­kan­ka­mai šių dar­žo­vių pri­siau­gi­nę Lie­tu­vos ūki­nin­kai di­džią­ją da­lį ti­ki­si eks­por­tuo­ti, vie­tos rin­ko­se šios dar­žo­vės jau brangs­ta. Bul­vių au­gin­to­jai žmo­nių ne­gąs­di­na. „Ru­si­ja dar ne­pap­ra­šė iš mū­sų nė vie­nos bul­ve­lės,“ – ti­ki­no stam­bus Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas. Ak­ci­ji­nės bul­vių kai­nos Gal ir tei­sy­bę sa­ko.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

Tarptautinės sporto klasės meistras, verslininkas Sergej Suchonenko pasiekė žemės ūkio darbams skirtų traktorių pasaulio greičio rekordą. Rusas su traktoriumi pasiekė 121 kilometro per valandą greitį! 51 metų Rostovo prie Dono miesto gyventojas, kompanijos „Bizon“ įkūrėjas S.Suchonenko, važiuodamas traktoriumi pasaulio rekordą pasiekė ant užšąlusio ežero Rostovo apskrityje, netoli Kiseliovo gyvenvietės. Ežerą dengė dešimties centimetrų greitis, kuris šiek tiek trukdė važiuoti dar greičiau.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams patikrinus ūkininkų ūkius ir žemės nuomos sandorius, pasipildė šalies iždas. Pernai paslėptų milijonų žemės ūkyje ieškoti pradėję mokesčių inspektoriai tvirtina, kad daugiausia slepiamų mokesčių užtikę tikrindami žemės nuomos sandorius. Manoma, kad už nuomą žemių savininkai gauna per 100 mln. Lt pajamų, o jų deklaruojama tik apie 3 proc. Ūkininkų ūkiuose dažniausiai pasitaikė apskaitos klaidų ir pasitvirtino įtarimai dėl slepiamų darbo santykių.

Žemės ūkio technikos paklausa pasaulyje išlieka didelė. Nors pasaulinio ūkio prognozės nėra optimistinės, manoma, kad žemės ūkio mašinų ir traktorių pardavimas 2012 m. išliks aukštame lygyje kaip ir anksčiau. Prognozuojama, kad pasaulinės žemės ūkio technikos gamybos apimtis 2011 m. padidės iki 72 mlrd. eurų, o 2012 m. gali išaugti dar nuo 5 iki 8 proc. Apskritai pastarieji dveji metai žemės ūkiui buvo labai geri ir didesnė dalis uždirbtų pinigų bus reinvestuojami.

Natūraliai užaugintos lietuviškos kiaulės mėsos, kaimiškų lašinukų, rūkyklos dūmu kvepiančio kumpio netrukus ieškosime su žiburiu. Kodėl? Ar lietuviai nebemoka auginti kiaulių? Moka ir dar kaip moka, bet kaimuose neliko kas kiaules augina, neliko ir kiaulių. Pasak ekologinių ūkių asociacijos prezidento Sauliaus Daniulio, kaime nusipirkti kiaulę beveik neįmanoma. „Miesto žmonės važinėja per ūkininkus, rašosi į eilę, kad galėtų su kaimynu per pusę paršą kaime gauti ir natūralią mėsą valgyti.

Berlyne baigiasi viena didžiausių pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“. Septyniasdešimt septintą kartą vykusiame renginyje Lietuva dalyvavo jau dešimti metai – savo produkciją pristatė, paslaugas siūlė devynios mūsų šalies įmonės. Tradicinės parodos lankytojams, kurių per dieną apsilanko apie 50 tūkstančių, didžiulis pasirinkimas: pusšimtis pasaulio šalių siūlo savo tradicinius maisto produktus, amatininkų darbus ir kviečia apsilankyti.

Be gailesčio, be pasipriešinimo iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos laukų išvaryti linai, mūsų nacionalinis turtas, kultūros paveldas. Linininkystės prisikėlimu betiki nebent naujas linų veisles vis dar išvedinėjantys mokslininkai. Pernai mūsų šalyje linų mėlynavo vos 50 ha. Užtat lietuviškų veislių linai jau parūpo kinams, rašo „Respublika“. Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžius.

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos. Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Lietuviški obuoliai kol kas pirkėjų nevilioja. Sodininkai sako, kad prekyba vaisiais šiemet sumenkusi trečdaliu. Mažėjo ir obuolių kaina, nes Lietuvos augintojams vis sunkiau konkuruoti su lenkais, praneša LTV „Panorama“. Obuolių augintojai tikina, kad didesnis praėjusio rudens derlius retina pirkėjų gretas. Esą 2011-ųjų sausį lietuviški obuoliai buvo tiesiog šluote šluojami, o štai šiemet prekyba gana vangoka.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė. Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai.

Keliasdešimt nykstančių rūšių išlikimas besivystančiose šalyse visiškai priklauso nuo tradicinių žemės ūkio sistemų, bet ir šios ima nykti. Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, atrado mažiausiai 30 paukščių rūšių, kurios be ūkio paskirties žemės būtų pasmerktos išnykti, rašo bbc.co.uk. Nors tyrėjai šiuo atveju buvo susikoncentravę ties paukščiais, jie sako, kad tai greičiausiai tinka kalbant ir apie kitus gyvūnus.

Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija skelbia, kad apie 22 proc. žemdirbių savo ūkyje naudoja nelegalias augalų apsaugos priemones. O kiek rinkoje gali būti „šešėlinių“ veterinarinių vaistų? Vaistinėje rado nelegalių vaistų Neseniai Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Tauragės veterinarijos vaistinėje UAB „Euroveta“ rado nelegalių vaistų.

50 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo Seimui priimti rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“. Jos projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje griežtai pasisakė už vienodą visose ES šalyse narėse vištų laikymo pagerintuose narvuose taikymą. Tai numatyta Tarybos direktyvoje, nustatančioje būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Lietuva kategoriškai pasisako už vienodų sąlygų taikymą. Visos šalys turėjo tam dvylika metų.

Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Spalio 7–17 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai, atskleidė, kad didžiausiomis kaimo problemomis respondentai laiko bedarbystę ir girtavimą. Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45 proc. respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33 proc.

Prireikus susimokėti už nakvynę viešbutyje, netikėtai pastebite, kad jūsų piniginė visiškai tuščia. Nors ir įnirtingai ieškote, galiausiai randate tik senus kvitus ir vos kelias monetas. Kaip elgtis tokiu atveju? Skambinti tėvams ar draugams ir prašyti, kad atsiųstų pinigų bilietui atgal ar į pagalbą pasitelkti kitus metodus, kuriuos jums ketiname atskleisti? Štai 25 patarimai, kaip užsidirbti pinigų įstrigus kokioje nors šalyje.

Iš pareigų traukiasi žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius „Balsas.lt“ patvirtino, kad  viceministras yra pateikęs ministrui prašymą, tačiau ministras K. Starkevičius sprendimo dar nepriėmė . „Ministras per penkias dienas turi apsispręsti, patenkinti prašymą ar ne“, – sakė V. Rekevičius.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai pradėti mokėti jau nuo pirmadienio, spalio 17 d. Rugsėjo pabaigoje, žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, išankstinės išmokos šiemet padidėjo iki 145 lt/ha, ir ūkininkams bus išmokėtos iki gruodžio 1 d. Ūkininkams aktualūs avansų mokėjimo terminai Tai, jog ūkininkai yra suinteresuoti avansų bei paramos už kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones mokėjimo terminais, parodė Nacionalinės m...

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Į Belgijos laukus jau išvažiavo traktorius, mokantis dirbti žemę visai be žmonių. Robotizuoti traktoriai ateityje gali priversti atsisakyti žemės ūkyje dirbančių traktorininkų. Laikai, kai ūkininkai ar jų samdiniai vos prašvitus sėsdavo į  traktorius ir visai dienai išvažiuodavo į laukus, jau traukiasi praeitin.

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas jau antrus metus iš eilės vyko elektroniniu būdu. Vasarą pasibaigusio deklaracijų teikimo įvertinimas parodė, jog ūkininkai įgudo naudotis naująja sistema ir pateikia paraiškas, kuriose neatitikimų užfiksuojama žymiai mažiau nei anksčiau. Neatitikimai aptikti 5 proc.

Lietuvoje atsigauna avininkystė, bet jos atsigavimo tempai per lėti, rašo „Respublika“. Rekordinis avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais, kai buvo auginama 1,5 mln. avių. Mažiausiai (apie 12 tūkst.) avių buvo laikoma 2001 metais - tuomet avininkystė Lietuvoje vos nežlugo. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje auginama apie 60 tūkst. avių. Avis augina arti 4 tūkst. kaimo vietovėse gyvenančių žemdirbių.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG). Visų jų tikslas tas pats – efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimiškųjų vietovių plėtrą. Kaimo bendruomenės, gavusios lėšų, gerina vietos gyvenimo kokybę, skatina kaimo ekonomiką, geba geriau panaudoti vietos išteklius.

Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje. Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti.

Lietuvos mokslo taryba  (LMT) įvertino pirmajam nacionalinės mokslo programos (NMP) „Saugus ir sveikas maistas“ konkursui pateiktas paraiškas. Šiais metais bus pradėti devyni 3–4 metų trukmės projektai, jiems iki metų pabaigos skirta 2 mln. litų. Šią NMP patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, ji skirta kompleksiniams moksliniams tyrimams maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriuje.

Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais. Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. sxc.

Girdėdami apie galimą antrąją ekonominio sunkmečio bangą šalies ūkininkai neskuba uždaryti savo mobiliųjų turgelių. Mobilieji turgeliai jiems – papildomi saugikliai nuo krizės. Mobilieji ūkininkų turgeliai  vartotojui – galimybė įsigyti natūralių ir kokybiškų produktų. Ūkininkams – laikina kainų reguliavimo priemonė. Ypač efektyvi krizės ar kitų ekonominių kataklizmų metu. Šiandien didelio skirtumo tarp turgaus ir perdirbėjų siūlomos supirkimo kainų nėra.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija įtaria, kad ūkininkai ne tik slepia pajamas ir nesumoka mokesčių, bet ir savo ūkiuose įdarbina nelegalus. Taip ūkininkaujančiųjų, tvirtina mokesčių inspektoriai, netrūksta ir Panevėžio apskrityje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiais metais vykdo projektą „Žemės ūkis“ ir ypatingą dėmesį skiria ūkininkų – ypač stambiųjų – veiklai. Atlikta analizė parodė, jog mokesčių galbūt nesumoka ūkininkai, nuomojantys žemę.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.