žemės ūkis

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Lietuviški obuoliai kol kas pirkėjų nevilioja. Sodininkai sako, kad prekyba vaisiais šiemet sumenkusi trečdaliu. Mažėjo ir obuolių kaina, nes Lietuvos augintojams vis sunkiau konkuruoti su lenkais, praneša LTV „Panorama“. Obuolių augintojai tikina, kad didesnis praėjusio rudens derlius retina pirkėjų gretas. Esą 2011-ųjų sausį lietuviški obuoliai buvo tiesiog šluote šluojami, o štai šiemet prekyba gana vangoka.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė. Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai.

Keliasdešimt nykstančių rūšių išlikimas besivystančiose šalyse visiškai priklauso nuo tradicinių žemės ūkio sistemų, bet ir šios ima nykti. Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, atrado mažiausiai 30 paukščių rūšių, kurios be ūkio paskirties žemės būtų pasmerktos išnykti, rašo bbc.co.uk. Nors tyrėjai šiuo atveju buvo susikoncentravę ties paukščiais, jie sako, kad tai greičiausiai tinka kalbant ir apie kitus gyvūnus.

Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija skelbia, kad apie 22 proc. žemdirbių savo ūkyje naudoja nelegalias augalų apsaugos priemones. O kiek rinkoje gali būti „šešėlinių“ veterinarinių vaistų? Vaistinėje rado nelegalių vaistų Neseniai Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Tauragės veterinarijos vaistinėje UAB „Euroveta“ rado nelegalių vaistų.

50 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo Seimui priimti rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“. Jos projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje griežtai pasisakė už vienodą visose ES šalyse narėse vištų laikymo pagerintuose narvuose taikymą. Tai numatyta Tarybos direktyvoje, nustatančioje būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Lietuva kategoriškai pasisako už vienodų sąlygų taikymą. Visos šalys turėjo tam dvylika metų.

Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Spalio 7–17 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai, atskleidė, kad didžiausiomis kaimo problemomis respondentai laiko bedarbystę ir girtavimą. Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45 proc. respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33 proc.

Prireikus susimokėti už nakvynę viešbutyje, netikėtai pastebite, kad jūsų piniginė visiškai tuščia. Nors ir įnirtingai ieškote, galiausiai randate tik senus kvitus ir vos kelias monetas. Kaip elgtis tokiu atveju? Skambinti tėvams ar draugams ir prašyti, kad atsiųstų pinigų bilietui atgal ar į pagalbą pasitelkti kitus metodus, kuriuos jums ketiname atskleisti? Štai 25 patarimai, kaip užsidirbti pinigų įstrigus kokioje nors šalyje.

Iš pareigų traukiasi žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius „Balsas.lt“ patvirtino, kad  viceministras yra pateikęs ministrui prašymą, tačiau ministras K. Starkevičius sprendimo dar nepriėmė . „Ministras per penkias dienas turi apsispręsti, patenkinti prašymą ar ne“, – sakė V. Rekevičius.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai pradėti mokėti jau nuo pirmadienio, spalio 17 d. Rugsėjo pabaigoje, žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, išankstinės išmokos šiemet padidėjo iki 145 lt/ha, ir ūkininkams bus išmokėtos iki gruodžio 1 d. Ūkininkams aktualūs avansų mokėjimo terminai Tai, jog ūkininkai yra suinteresuoti avansų bei paramos už kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones mokėjimo terminais, parodė Nacionalinės m...

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Į Belgijos laukus jau išvažiavo traktorius, mokantis dirbti žemę visai be žmonių. Robotizuoti traktoriai ateityje gali priversti atsisakyti žemės ūkyje dirbančių traktorininkų. Laikai, kai ūkininkai ar jų samdiniai vos prašvitus sėsdavo į  traktorius ir visai dienai išvažiuodavo į laukus, jau traukiasi praeitin.

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas jau antrus metus iš eilės vyko elektroniniu būdu. Vasarą pasibaigusio deklaracijų teikimo įvertinimas parodė, jog ūkininkai įgudo naudotis naująja sistema ir pateikia paraiškas, kuriose neatitikimų užfiksuojama žymiai mažiau nei anksčiau. Neatitikimai aptikti 5 proc.

Lietuvoje atsigauna avininkystė, bet jos atsigavimo tempai per lėti, rašo „Respublika“. Rekordinis avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais, kai buvo auginama 1,5 mln. avių. Mažiausiai (apie 12 tūkst.) avių buvo laikoma 2001 metais - tuomet avininkystė Lietuvoje vos nežlugo. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje auginama apie 60 tūkst. avių. Avis augina arti 4 tūkst. kaimo vietovėse gyvenančių žemdirbių.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG). Visų jų tikslas tas pats – efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimiškųjų vietovių plėtrą. Kaimo bendruomenės, gavusios lėšų, gerina vietos gyvenimo kokybę, skatina kaimo ekonomiką, geba geriau panaudoti vietos išteklius.

Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje. Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti.

Lietuvos mokslo taryba  (LMT) įvertino pirmajam nacionalinės mokslo programos (NMP) „Saugus ir sveikas maistas“ konkursui pateiktas paraiškas. Šiais metais bus pradėti devyni 3–4 metų trukmės projektai, jiems iki metų pabaigos skirta 2 mln. litų. Šią NMP patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, ji skirta kompleksiniams moksliniams tyrimams maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriuje.

Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais. Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. sxc.

Girdėdami apie galimą antrąją ekonominio sunkmečio bangą šalies ūkininkai neskuba uždaryti savo mobiliųjų turgelių. Mobilieji turgeliai jiems – papildomi saugikliai nuo krizės. Mobilieji ūkininkų turgeliai  vartotojui – galimybė įsigyti natūralių ir kokybiškų produktų. Ūkininkams – laikina kainų reguliavimo priemonė. Ypač efektyvi krizės ar kitų ekonominių kataklizmų metu. Šiandien didelio skirtumo tarp turgaus ir perdirbėjų siūlomos supirkimo kainų nėra.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija įtaria, kad ūkininkai ne tik slepia pajamas ir nesumoka mokesčių, bet ir savo ūkiuose įdarbina nelegalus. Taip ūkininkaujančiųjų, tvirtina mokesčių inspektoriai, netrūksta ir Panevėžio apskrityje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiais metais vykdo projektą „Žemės ūkis“ ir ypatingą dėmesį skiria ūkininkų – ypač stambiųjų – veiklai. Atlikta analizė parodė, jog mokesčių galbūt nesumoka ūkininkai, nuomojantys žemę.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Žemės konsolidacija“ tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą remia Europos Sąjunga (ES) ir valstybė. Svarbiausia – laisva valia Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, Lietuvoje žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Kaune, Šančių mikrorajone, esančioje privačioje aikštelėje, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atidarytame naujame mobiliajame ūkininkų turgelyje  užfiksuotas incidentas. Prekeiviai patys aptiko nesąžiningai prekiaujančius savo kolegas, kurie nepakluso turgavietės taisyklėms, apgaudinėjo klientus ir dangstėsi Kauno Tarybos nario užtarimu. Nesąžininga prekyba dangstoma Tarybos nario vardu Apie 10 val.

200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus. Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos „Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.

Palermo prokuratūra trečiadienį pareikalavo perduoti teismui žemės ūkio ministro Saverio Romano, kaltinamo ryšiais su mafija, bylą. Prokuratūros išvadoje sakoma, kad S. Romanas „sąmoningai padėjo didinti mafijos organizacijų įtaką ir skverbtis jų atstovams į valdžios struktūras mainais į paramą per rinkimus“. Palermo tyrėjų nuomone, S. Romanas buvo susijęs su buvusiu Sicilijos gubernatoriumi Salvatore Kuffaro, kuris už ryšius su mafija buvo nuteistas septynerius metus kalėti.

Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi. Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams. Projektas, kurio nepasirašys „Ministras projekto nepasirašys.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Įžūlūs keturračių vairuotojai nesižvalgo įstatymų pusėn – juos pažeidinėja, niokodami jiems gerai pažįstamų ūkininkų turtą. Spręsti seniai įsišaknijusios problemos  į Pagėgių savivaldybę rinkosi Lumpėnų seniūnijos ūkininkai, pasienio bei policijos vadai.

Gerėjant šalies ekonomikai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai viliasi, jog netrukus į jų sodybas vėl plūstels poilsį gražios gamtos apsuptyje mėgstantys poilsiautojai. Sodybų savininkai nesnaudžia ir tam ruošiasi  – ne vienas jų su valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama atnaujina ir plečia savo sodybas, rengia svečiams daugiau pramogų.

Nederlingose žemėse Molėtų rajono žemdirbiai puoselėja kaimo turizmą, ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę. Žemdirbiams stiprinti ir plėsti ūkius padeda Europos Sąjungos bei šalies biudžeto išmokos už žemės ūkio produkciją, taip pat pagal konkrečias priemones teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama. Ketina modernizuoti ūkį Antaliežių kaime ekologiškai ūkininkaujantys Elvyra ir Alvydas Pekarskai verčiasi pienininkystė.

Šakių rajone apie 14 hektarų miško valdantis Alvydas Drevininkaitis jau kelerius metus užsiima biokuro gamyba. Anksčiau rankiniu smulkintuvu medienos skiedras gaminęs vyras jau metus dirba modernia technika.

Toksiškas pesticidas endosulfanas yra uždraustas daugelyje šalių, tačiau vis dar plačiai ūkininkų naudojamas Indijoje. Nors šios šalies vyriausybė teigia pigaus ir efektyvaus preparatui kitos cheminės alternatyvos nėra, indų žemdirbiai moka didelę kainą. Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuri endosulfaną  leido naudoti. Galiausiai, po suinteresuotų organizacijų spaudimo, endosulfano naudojimo laikotarpis Lietuvoje baigsis liepos viduryje.

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą. Stengiasi sveikai gyventi Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.

Agurkų ir kitų daržovių, dėl kurių buvo paskelbtas galimas pavojus sveikatai, augintojai šią savaitę jau kiek atsikvėpė – kaina pakilo, daržovių kol kas nebereikia išmesti. Skaičiuojami ir nuostoliai, kurie, jau dabar aišku, bus milijoniniai. Vokiečiams pranešus apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą bakteriją, Europos daržovių augintojai šiemet patyrė milžiniškus nuostolius. Pačiame daržovių derėjimo įkarštyje krito ne tik kaina, bet ir jų vartojimas.