wikileaks

Interneto svetainė „Wikileaks“, visame pasaulyje sulaukusi audringos reakcijos dėl slaptos informacijos apie JAV karus Irake ir Afganistane paviešinimo, žvalgosi ir į kitus regionus, informuoja dienraštis „Kommersant“. Kaip teigia šaltinis, šiuo metu „Wikileaks“ koncentruojasi į Rusiją ir Kiniją. Apie naujas „Wikileaks“ interesų sferas žiniasklaidai papasakojo svetainės atstovas Kristinnas Hrafnssonas. Kaip teigia atstovas, artimiausiu metu „Wikileaks“ paviešins dar 15 tūkst.

Jungtinės Valstijos tikina „neužmerkusios akių“ į kankinimus Irake, taip neigdamos „Wikileaks“ kaltinimus, kurie pasirodė kartu su nutekinta slapta informacija apie karą Irake, pranešė BBC. Generolas Georgas Casey, kuris vadovavo JAV pajėgoms Irake 2004-2007 metais, teigė, kad visiems kareiviams buvo nurodyta pranešti apie bet kokius prievartos atvejus. „Wikileaks“ paskelbė tūkstančius slaptų Pentagono dokumentų, kurie rodo, kad JAV pajėgos ignoravo Irako pajėgų naudotus kankinimus.

Tinklalapio „Wikileaks" paviešintos slaptos Pentagono ataskaitos apie karą Irake ir įkalčiai, kad Irako valdžios pareigūnai prisidėjo prie civilių kankinimų ir nužudymų, gali turėti labai neigiamų padarinių Irako saugumui, sekmadienį pareiškė Irako vidaus reikalų ministerijos šaltinis. „Šių dokumentų atskleidimas kenkia žmonių pasitikėjimui saugumo pajėgomis.

Tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino beveik visus iš žadėtųjų 400 tūkst. slaptų JAV kariuomenės įrašų apie karą Irake. Jie aiškiai įrodo, kad Amerikos kariuomenės vadai ignoravo informaciją apie Irako pareigūnų vykdytus kankinimus, informuoja BBC. Remiantis dokumentais taip pat galima teigti, kad JAV kariuomenės postuose po 2003 metų prasidėjusiuos invazijos žuvo „šimtai“ civilių.

Arešto orderis „Wikileaks“ interneto svetainės įkūrėjui Julianui Assange'ui buvo atšauktas, praneša naujienų agentūra BBC. Oficialiame Švedijos prokuratūros tinklalapyje skelbiama, kad vyriausiasis Švedijos prokuroras priėmė sprendimą, jog J. Assange'ui kaltinimai neturėtų būti keliami, tačiau nedetalizuojama, kuo remiantis buvo priimtas šis naujas sprendimas. Arešto orderis dėl prievartavimo ir priekabiavimo J. Assange'ui buvo išduotas penktadienio vakarą.

Nuo to laiko, kai liepos 25d. „WikiLeaks“ išplatino dokumentus apie Afganistano karą, organizacija visai pagrįstai kritikuojama už tai, kad paskelbė afganistaniečių, teikiančių armijai informaciją, vardus. Šie veiksmai sukėlė pavojų civiliams gyventojams. Tačiau ši organizacija nėra analogiška kriminalinei, kaip skelbia kai kurie kritikai. Taip pat jos elgesys nėra visiškai prieštaraujantis saugumo normoms.

Pasaulio žiniasklaida dūzgia dėl, matyt, didžiausio istorijoje slaptųjų duomenų nutekinimo. Tinklapis wikileaks.com paskelbė apie 90 tūkst. įvairios apimties dokumentų, susijusių su karu Afganistane. Karu, kuriame dalyvauja ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Kiekvienam savo Lietuvoje irgi apstu nutekinimų. Bet mūsų mastai menkučiai. Dažniausiai visi sužino, kas, kam ir ką pasakė.

Pranešama, kad iš „Wikileaks“ nutekintų slaptų JAV kariuomenės dokumentų paaiškėjo didelių užmačių „Al Qaeda“ kėslai. „Al Qaeda“ rengėsi Kabule surengti teroro aktus, panašius į rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Nurodoma, kad antras „Al Qaeda“ žmogus pagal rangą Aimanas al-Zawahiri asmeniškai įsakė 22 žmonių grupei užgrobti vieną ar kelis lėktuvus Kabulo oro uoste, kad vėliau juos galėtų nukreipti į kelis taikinius sostinėje Kabule.

JAV kariuomenės pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas pareiškė, kad internetinio puslapio „Wikileaks“ kūrėjas Julianas Assange'as vardan savo politinių tikslų viešindamas slaptus su karu Afganistane susijusius dokumentus rizikuoja svetimomis gyvybėmis.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė esąs susirūpinęs dėl didelio kiekio JAV kariuomenės dokumentų, susijusių su karu Afganistane, nutekinimo. Tačiau pirmą kartą viešai komentuodamas šią istoriją JAV prezidentas pareiškė, kad nutekintoje medžiagoje neatskleidžiama jokios naujos informacijos, galinčios sukelti nerimą dėl karo Afganistane eigos.

Interneto svetainei „Wikileaks“ gavus daugiau kaip 90 tūkst. failų su JAV kariuomenės slaptais dokumentais, pasirodė daug informacijos apie realią padėtį Afganistane. Šis slaptos karinės informacijos nutekėjimas yra bene didžiausias JAV istorijoje.

Slaptuose JAV kariuomenės dokumentuose, kuriuos paviešino internetinė svetainė „Wikileaks“, kalbama apie žvalgybos surinktus įrodymus dėl galimos Osamos bin Ladeno slapstymosi vietos. Šie įrodymai prieštarauja CŽV vadovo praėjusį mėnesį išsakytiems teiginiams, kad nuo pat 2003 metų nėra jokios žvalgybinės informacijos apie O. bin Ladeno buvimo vietą.

Internetinė svetainė „Wikileaks“, kuri specializuojasi viešindama anoniminių šaltinių pateikiamą slaptą medžiagą, teigia, kad JAV kariuomenei sulaikius asmenį, kuris, kaip įtariama, svetainei perdavė slaptus JAV kariuomenės dokumentus, tinklalapio darbas nenukentės. „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as „BBC News“ pareiškė, kad kiti potencialūs svetainės informatoriai neturėtų išsigąsti ir toliau turėtų teikti slaptą informaciją.

Islandijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuris leis suteikti žurnalistams ir autoriams, galintiems sukelti nepasitenkinimą, informacinį prieglobstį, rašo „GigaOM“. Pirmuoju tinklalapiu, kuris pasinaudos naujuoju įstatymu, taps „Wikileaks“, publikuojantis politinį ir korporatyvinį „kompromatą“. „Wikileaks“ vedė derybas su Islandijos valdžia nuo 2009 metų. Naujasis įstatymas yra projekto Šiuolaikinė Islandijos medijos iniciatyva dalis.

Nieko jau nestebina, kad tokios šalys kaip Iranas ir Kinija cenzūruoja internetą. Tačiau pastaruoju metu tokio žingsnio vis dažniau griebiasi ir demokratiniai režimai. Žurnalas „Foreign Policy“ sudarė demokratijų, krypstančių interneto cenzūros link, sąrašą. Australija Į ką taikomasi? Oficialiai kalbama, kad cenzūros taikinys yra vaikų pornografija ir terorizmas, tačiau duomenys rodo, kad cenzūravimo apimtys žymiai platesnės.