wikileaks

Laukiama ir nekenčiama žiema galiausiai pasibeldė į Europos duris ir įnešė tikrai nemažai sąmyšio visam kontinentui. Sušalę prancūzai ir anglai, tirpstančio sniego skandinami Balkanai ir keliuose slidinėjantys lietuviai nespėjo pajusti šventinės dvasios ir komercinių Kalėdų džiaugsmo. Tiesa, nors iki Kalėdų dar liko kelios savaitės, pasaulis sulaukė netikėtų dovanų.

„Apie „WikiLeaks“ kilo pasaulinis informacijos karas“, gruodžio 6 d. rašė Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ ir tęsė: „Nors skandalingasis portalas kasdien puolamas programišių ir turėjo pakartotinai keisti savo serverius bei savo domeno pavadinimus, jis kasdien publikuoja vis kitus įslaptintus dokumentus iš Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos. Patirtis su „WikiLeaks“ rodo, kad praktiškai neįmanoma sustabdyti slaptos informacijos internete plitimo.

Julianas Assange'as yra laikomas „WikiLeaks“ veidu, vienas asmuo, kuris atstovavo grupės interesus ir sugeria visą kritikos bangą, rašo žurnalas „Forbes“. Vakar Londone buvo sulaikytas Julianas Assange'as ir teismas atmetė paleidimo už užstatą galimybę, taip palikdamas „WikiLeaks“ be svarbiausio asmens. Tačiau yra ir antrasis „WikiLeaks“ atstovas, kuris paskutiniais mėnesiais vis dažniau pasirodydavo viešumoje.

Netylant kalboms apie „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui Švedijos išduotą tarptautinį arešto orderį ir keliamus seksualinio pobūdžio kaltinimus, aiškėja naujų šios bylos detalių. Nors iki šiol dažniausiai buvo skelbiama, kad J. Assange'as Švedijoje turėtų būti teisiamas už išprievartavimą, iš tiesų jis yra kaltinamas „nesaugiu atsitiktiniu seksu“ (ang. Sex by surprise), rašo Aolnews.com. „Mes net nežinome, ką tas „atsitiktinis nesaugus seksas“ reiškia, o jie (švedų teisininkai – vert.

Savaitraštis „Time“ ketina paskelbti „Wikileaks“ tinklalapio įkūrėją Julianą Assange'ą Metų žmogumi, pranešė antradienį Amerikos elektroninė žiniasklaida. Dabar J. Assange'as laikomas suimtas Didžiojoje Britanijoje. Jis gali būti išduotas Švedijai, kur šis Australijos pilietis įtariamas išprievartavimu. Metų žmogaus vardą Amerikos žurnalo redakcija kasmet suteikia žmogui arba asmenų grupei, kurie, savaitraščio nuomone, padarė didžiausią poveikį pasaulio įvykiams besibaigiančiais metais.

Hakeriai atakavo portalą „PostFinance“, o taip pat mokėjimų sistemos „PayPal“ tinklaraštį ir pagrindinę interneto svetainę. Šie tinklalapiai yra atsakingi už Džuliano Asanžo (Julian Assange) ir „WikiLeaks“ sąskaitų blokavimą, rašo „eWeek“. Gruodžio 4 dieną buvo atakuotas „PayPal“ tinklaraštis. „eWeek“ duomenimis, jis neveikė 8 valandas 15 minučių.

Paskutinis „WikiLeaks“ dokumentų paviešinimas atskleidė Saudo Arabijos sąmokslą prieš Iraną, 52 mln. JAV dolerių korupciją Afganistane, V. Putino ir S. Berlusconi „meilę“ ir dar daugiau. „The Daily Beast“ pristato 9 labiausiai stulbinančias detales. 1. Jemenas prisiima JAV lėktuvų atakas Pateikti dokumentai atskleidžia, kad Jemenas nuslėpė JAV atakas prieš al Qaedą, viešai teigdamas, kad JAV valstybės departamento inicijuotoms atakoms vadovavo Jemenas.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as antradienį atvežtas į Londono teismą, kuris nagrinės prašymą dėl jo išdavimo Švedijai. 39 metų Julianą Assange'as šioje šalyje kaltinamas išprievartavimu, praneša agentūra AFP. FP reporteris pasakojo, kad policija prie teismo atitvėrė gatvę, kai į sustojimo aikštelę įvažiavo juodas automobilis su keliais policijos pareigūnais ir žilstelėjusiu vyru, kuris, kaip manoma, buvo Julianą Assange'as.

NATO ir Rusija vieni kitiems grėsmės nekelia, antradienį skelbia NATO, atsakydamas į „WikiLeaks“ paviešintą informaciją, esą NATO ir JAV slapta parengė planą, kaip apginti Baltijos šalis nuo galimų grėsmių iš Rusijos, informuoja naujienų agentūra AFP. NATO atstovė Oana Lungescu nepatvirtino, kad planai apsaugoti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo bet kokių grėsmių iš Rusijos egzistuoja, tačiau pažymėjo, kad Aljanso pagrindinė misija – ginti visas valstybes nares nuo bet kokių atakų.

Jungtinės Karalystės policija sulaikė Julianą Assange'ą, slaptos dokumentus viešinančios svetainės „WikiLeaks“ įkūrėją, informuoja BBC.Apie 39 metų australo sulaikymą paskelbė Skotland Jardas. Jis jau antradienį bus atvesdintas į teismą, praneša agentūra AFP. J. Assange'as suimtas „remiantis Europos arešto orderiu“ ir antradienį pasirodys teisme Vestminsteryje, teigiama Skotland Jardo pranešime.

Interneto portalo „WikiLeaks“ paskelbti slapti dokumentai, tiksliau pasakius, pats jų paskelbimo faktas užsienio spaudoje sulaukė dvejopo vertinimo, naujienų portale Technologijos.lt teigia apžvalgininkas Mykolas Drunga. Vieni tarė, kad padaryta blogai, antri paslapčių atskleidimą gynė, tardami, kad arba tai ne jokios paslaptys, arba kad demokratijoje žmonės turi žinoti, ką daro ir sako jų atstovai.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as savanoriškai susitiks su Jungtinės Karalystės policija ir aptars jam suimti išduotą arešto orderį.Taip antradienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“, cituodamas J. Assane'o advokatus. J. Assange'as, kuris slapstosi nuo to laiko, kai „WikiLeaks“ pradėjo viešinti konfidencialius JAV vyriausybės dokumentus, greičiausiai yra Londone arba jo apylinkėse. „Jam nepateikti jokie kaltinimai.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai Vakaruose pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos parengė slaptus karinius dokumentus, kuriuose nurodoma, kaip ketinama apginti labiausiai pažeidžiamas Rytų Europos valstybes nuo galimų grėsmių iš Rusijos, teigiama „WikiLeaks“ paviešintuose slaptuose dokumentuose. „The Guardian“ skelbia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO šių metų pradžioje parengė Baltijos šalių gynybos nuo Rusijos planą.

Po kritiškų JAV diplomatų atsiliepimų apie Rusijos vadovus „WikiLeaks“ portalas paskelbė pateiksiantis daugiau dokumentų apie Rusijos valdžios sistemą. „Mes iki metų pabaigos paskelbsime dar tūkstančius dokumentų, kuriuose kalbama ir apie Rusiją“, – pareiškė portalo įkūrėjas Julianas Assange'as pirmadienį rusų televizijos stoties NTV transliuotame interviu. Dokumentuose esą bus kalbama ir apie turtingų oligarchų bei galingiausių koncernų įtaką Rusijoje.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, sukėlęs diplomatinę įtampą, dabar taikosi į pasaulio finansus. Šių laikų Robinu Hudu vadinamas „WikiLeaks“ įkūrėjas australas J. Assange'as apie save daug nekalba, tik pabrėžia, kad nuolat gyvena oro uostuose: per pastaruosius metus daug laiko praleido Kenijoje, Tanzanijoje, Islandijoje, Briuselyje, o į gimtąją Australiją grįždavo retai.

Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę „WikiLeaks“ ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to kai JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti. Svetainės serverio tiekėjas Amazon.

„WikiLeaks“ paskelbė slaptus dokumentus, kuriuose įvardinti pramonės ir infrastruktūros objektai, turintys kritinę reikšmę JAV saugumui.Dokumentuose išvardyti pramonės ir infrastruktūros objektai daugelyje pasaulio šalių, kuriuos Vašingtonas laiko turinčiais kritinę reikšmę Jungtinių Valstijų saugumui.

Australijos valdžia pirmadienį pareiškė suteiksianti konsulinę pagalbą „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, jeigu jis bus suimtas užsienyje, bet kartu pasmerkė JAV diplomatinių dokumentų paskelbimą tinklalapyje. Australijos generalinis prokuroras Robertas McClellandas sakė, jog J. Assange'as kaip Australijos pilietis turi teisę grįžti į savo šalį arba gauti konsulinę pagalbą, jeigu bus suimtas užsienyje.

Baracko Obamos administracija planuoja atšaukti arba paskirti į kitokias pareigas diplomatus, kurie minimi telegramose, paviešintose tinklalapyje „WikiLeaks“. Apie tai praneša „The Daily Beast“. Kaip pranešė šaltinis, „WikiLeaks“ „nutekinimas“ padarė JAV ambasadų darbuotojų tarnybą vienoje ar kitoje šalyje ne tiek neįmanoma, kiek pavojinga. „Mums teks atšaukti geriausius žmones, ... todėl kad jie išdrįso pasakyti tiesą apie šalis, kuriose jie dirbo“, – pareiškė šaltinis.

„WikiLeaks" nutekintuose slaptuose JAV diplomatiniuose dokumentuose nurodoma, kad Jemenas leido JAV slapta vykdyti oro antpuolius prieš įtariamus "Al Qaeda" kovotojus, pranešė BBC. Jemeno prezidentas Ali Abdula Salė (Ali Abdullah Saleh) teigė, kad reidus vykdė Jemeno kariuomenė, nors iš tikrųjų juos atliko JAV pareigūnai, teigiama nutekintuose dokumentuose. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad šalies prezidentas atsisakė JAV siūlymo Jemene dislokuoti amerikiečių sausumos pajėgas.

Prieš ketverius metus Švedijoje įkurta ne pelno organizacija „WikiLeaks“ savo tinklalapyje vieną po kito kelia pasaulinius skandalus. Viešindama slaptų diplomatinių kontaktų dokumentus, ji atskleidžia įvairių šalių, pirmiausia JAV, tikrąjį užsienio politikos veidą. Bet šįkart neaplenkta ir Lietuva. Politikos apžvalgininko pastabos. Nesigilinančiam į interneto raidos paslaptis, „WikiLeaks“ pavadinimas tapo žinomas palyginti neseniai.

„WikiLeaks“ atstovas ir valdybos narys Julianas Assange'as, kurio sukurtos svetainės misija – „demaskuoti vyriausybes“ ir nustatyti žmogaus teisių pažeidinėjimus, per gegužės mėnesį vykusį „Laisvės forumą 2010“ Osle kalbėjo apie disidentų apsaugą, žurnalistus, kurie atlieka tyrimus, ir tinklaraštininkus, kurie susiduria su valstybių grasinimais. Ypatingai tai liečia jautrių dokumentų nutekinimą.

Svarstant portalo „WikiLeaks“ paviešintus dokumentus, kuriuose minima Lietuva, gali būti primiršti kiti keisti dalykai. Jie neįdomūs programišiams, nes mūsų politikai tai pasakė viešai. Lapkričio 25 dieną Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tinklapyje pasirodė ministro Raimundo Palaičio apgailestavimas dėl buvusio VRM darbuotojo, istorijos mokslų daktaro Petro Stankero straipsnio. Straipsnis paskelbtas žurnalo „Veidas“ lapkričio 8-osios numeryje.

Prancūzų laikraštis „Le Monde“ paviešino vieną iš „WikiLeaks“ dokumentų, kuriame teigiama, kad 2008 metų rugpjūčio 27 dieną, praėjus dviems savaitėms po karo Gruzijoje, Maksva adresavo grasinantį laišką Lietuvai. Šis atvejis buvo užfiksuotas Vilniuje esančios Amerikos ambasados telegramoje.

Irano inžinieriai nuo 2006 metų aktyviai ieško urano telkinių Venesueloje, Bolivijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse. Tai pranešė Meksikos žiniasklaida, cituodama „WikiLeaks“ paviešintus slaptus JAV diplomatinius dokumentus. Paviešintuose JAV diplomatiniuose dokumentuose teigiama, kad mažiausiai 57 Irano specialistai viešėjo Venesueloje per pastaruosius penkerius metus, siekdami įsigyti urano, kurio labai reikia šalies prieštaringai vertinamai branduolinei programai.

Vau Holando fondas (Wau Holland Stiftung), kurio steigėjai yra susiję su vokiečių hakerių klubu „Chaos Computer Club“, surinko 750 tūkstančių eurų aukų tinklalapio „WikiLeaks“ reikmėms, rašo „Welt“. Leidinio duomenimis Vau Holando fondas yra pagrindinis „WikiLeaks“ finansavimo šaltinis. Iš fondo lėšų apmokama serverių nuoma, išmokamas atlyginimas dešimčiai tinklalapio darbuotoju ir padengiamos kitos išlaidos, pavyzdžiui, „WikiLeaks“ įkūrėjo Džuliano Asanžo kelionės.

Ketvirtadienį Švedijos Aukščiausiasis teismas atmetė paduotą apeliaciją dėl sprendimo sulaikyti „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange. Vadinasi, jis ir toliau bus ieškomas tarptautiniu mastu. „Aukščiausiasis teismas nepatenkino apeliacijos, taip kad Apeliacinio teismo sprendimas ir toliau galioja“, - agentūrai „Reuters“ pranešė Aukščiausiojo teismo atstovas Kerstinas Normanas.

Rusijos ministro pirmininko spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį apibūdino kaip „nepatikrintus“ ir „grindžiamus gandais“ tinklalapio „WikiLeaks“ paskelbtus pranešimus apie slaptus Vladimiro Putino turtus, informuoja naujienų agentūra „Interfax“. Paskelbtoje korespondencijoje, kurią cituoja laikraštis „The Guardian“, JAV diplomatai vadino V. Putino turtų šaltiniais naftą ir dujas.

Interneto svetainė „Wikileaks“, prieš kelias dienas paskelbusi 251 287 JAV diplomatinių atstovybių telegramą, buvo pašalinta iš komercines tinklalapių laikymo paslaugas (hosting) jai teikusių „Amazon.com“ EC2 „debesies“ (cloud computing) serverių, pranešė „Techradar.com.“ Manoma, kad privati bendrovė tokį žingsnį žengė dėl JAV vyriausybės spaudimo.

„WikiLeaks“ portalas, išgarsėjęs slaptų dokumentų viešinimu, teigia nežinantis savo informantų. Portalo atstovas Kristinnas Hrafnssonas teigia nežinąs, ar amerikiečių karys, kurį JAV kaltina slaptų duomenų perdavimu, yra tikrasis informantas. „WikiLeaks“ pirmadienį paviešino daugybę slaptos JAV diplomatų susirašinėjimo medžiagos, be kita ko, rodančios, kaip nediplomatiškai jie atsiliepia apie aukščiausius užsienio politikus.

Jungtinių Valstijų ambasadorius Paryžiuje, 2006-aisiais lankydamasis pas Nicolas Sarkozy, jo kabinete išvydo gana kuriozišką vaizdą. Jis stebėjo, kaip tuometinis vidaus reikalų ministras po savo kabinetą vaikėsi naminį triušį. „WikiLeaks“ paviešintuose JAV Valstybės departamento dokumentuose teigiama, kad ambasadorius Craigas Stapletonas aplankė N. Sarkozy, jau tuomet planavusį siekti prezidento posto.

Kanados ministro pirmininko Stepheno Harperio patarėjas profesorius Tomas Flanaganas paragino fiziškai susidoroti su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange – tokią informaciją „WikiLeaks“ pateikia socialiniame tinke „Twitter“. Teigiama, kad idėją apie fizinį susidorojimą profesorius išsakė televizijos laidoje „CBC News“ lapkričio 30 dieną.

Ispanijos teisėjas JAV ambasadoje Madride pareiškė, kad Rusija, Baltarusija ir Čečėnija tapo visiškomis „mafijos valstybėmis“, teigiama naujuose „WikiLeaks“ paviešintuose diplomatiniuose dokumentuose, kuriuos pristato „Guardian“. Dokumente taip pat svarstoma, ar Rusijos mafija daro įtaką šalies ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui. Kitame dokumente teigiama, kad įtakingas Ukrainos verslininkas JAV pareigūnams prisipažino turįs ryšių su Rusijos nusikalstamu pasauliu.

Ligi šiol maniau, kad “dideles paslaptis” atskleidžiančių „Wikileaks“ šarlatanų skelbiami dalykai gali būti įdomūs bent pasiskaitymui, bet matau, kad ir čia juos pervertinau. Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO ambasadorius Linas Linkevičius kėlė klausimą dėl galimo Prancūzijos pardavimo „Mistral“ klasės karo laivo Rusijai, – praneša didieji palapčių žinovai. Išties sensacinga žinia.

Prieš pradedant studijuoti ar komentuoti „WikiLeaks" paviešintus diplomatinius dokumentus, pirmiausia derėtų nustatyti jų autentiškumą, trečiadienio rytą LR1 radijui sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. V. Dombrovskis mano, kad dokumentai negali būti laikomi autentiškais, kai kurie jų visiškai nieko nestebina, o dar kiti - tiesiog visiems prieinama vieša informacija.

„Bank of America“ akcijos nukrito 3 proc. po to, kai investuotojai išsigando, kad didžiausio JAV banko turtas gali būti naujausių „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų centre, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Pirmadienį „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Asange'as teigė, kad jo grupė kitas metais planuoja paviešinti dešimtis tūkstančių vidinių dokumentų apie didžiausius JAV bankus.

Šįkart „WikiLeaks“ nutekino tokį informacijos kiekį, kad diplomatinis kraštovaizdis pasaulyje turėtų ilgam pasikeisti. Žurnalas „Newsweek“ iškėlė penkis esminius klausimus, kurie kyla žmonėms po „WikiLeaks“ informacijos nutekinimo.

Buvęs interneto svetainės „WikiLeaks“ darbuotojas Herbertas Snorasonas pareiškė, kad kartu su kolegomis sukurs alternatyvų informacijos nutekinimo tinklalapį, paremtą kiek kitais veikimo principais, rašo „Agence France-Presse“. „Mes su keliais žmonėmis išėjome iš „WikiLeaks“, nes mums labai nepatiko, kaip tinklalapio įkūrėjas Džulianas Asanžas jį tvarko“, - sakė 25 metų studentas iš Islandijos. Jis teigė, kad kai kurių jų idėjas nebuvo įmanoma realizuoti dėl Asanžo pozicijos.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange viename interviu paskelbė, kad kitas jo portalo taikinys bus JAV ūkis. Kitų metų pradžioje esą bus paviešinti vieno didelio amerikiečių banko vidaus naudojimui skirti dokumentai. Ši medžiaga leis pažvelgti į bankų valdymą, sakė J. Assange interviu JAV žurnalui „Forbes“. Tai, anot jo, gali paskatinti tyrimus ir reformas. „Forbes“ rašo, kad dokumentų paviešinimas kiekvienam klientui, konkurentams ir reguliavimo žinyboms atskleis banko paslaptis.

Antradienį „WikiLeaks“ plačiajai visuomenei pateikė pirmuosius diplomatinius dokumentus iš JAV ambasados Rygoje – juose atsispindi 2008 metų rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo įvykiai. Dokumentuose analizuojama, kaip latviai ir rusai vertino konfliktą, kaip klostėsi įvykiai ir kaip jie buvo atskleidžiami vietos žiniasklaidoje, aprašoma bendra visuomenės nuotaika, valstybės pareigūnų reakcija ir kita su konfliktu susijusi svarbi informacija.

Įvairių šalių įslaptintus dokumentus viešinantis tinklalapis „Wikileaks" atskleidė ir galimą politinio spaudimo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadei, prezidentei Daliai Grybauskaitei atvejį. Šio tinklalapio paviešintoje informacijoje nenurodomas konkretus asmuo, galimai daręs spaudimą Lietuvos vadovei, tačiau nesunku įspėti, jog kalba eina apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą Arvydą Anušauską.

„Įtakingiausias klanas labai laimingas, kad Arvydas Anušauskas vadovauja  Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK)“, - teigia buvęs NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius, dabar vadovaujantis Tautos ateities forumui. A. Anušauskas neigia pasirodžiusią informaciją, jog spaudė prezidentę dėl kalinio talibo priėmimo.

Vakar „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų nauja porcija nepaliko abejingų pasaulyje. Didžioji dalis pasaulio lyderių buvo minimi slaptuose JAV ambasadorių laiškuose, kurie buvo siunčiami į Vašingtoną, į viešumą išlindo daug faktų, kurių neturėjo sužinoti plati pasaulio visuomenė. 882-uose WikiLeaks paviešintuose dokumentuose buvo minimas ir Lietuvos vardas.

Interneto portalui „WikiLeaks“ pavyko gauti daugiau nei 251 tūkst. slaptų dokumentų iš 250 JAV ambasadų visame pasaulyje. Paviešinta informacija demaskuoja amerikiečių ir jų sąjungininkų politiką. Atskleidžia ir demaskuoja Vadinamose kablogramose atskleidžiama, kaip JAV elgiasi su savo draugais ir priešais: derasi, daro spaudimą, kartais net žemina.

„WikiLeaks“ skelbia, kad Kinijos valdžia sankcionavo kibernetines atakas prieš „Google“, Dalailamos puslapį internete, JAV verslininkų ir valstybės pareigūnų tinklalapius, informuoja „The New York Times“. Dokumentuose pateikiami vieno Kinijos pareigūno pasisakymai, kuriuose jis JAV ambasadoms Pekine darbuotojams sakė, kad programišių atakos prieš „Google“ buvo plataus masto Kinijos valdžios suplanuotos kampanijos prieš Ameriką ir kitas Vakarų valstybes dalis.

Indija visiškai nesijaudina dėl „WikiLeaks“ tinklalapyje paskelbtų naujų slaptų dokumentų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, pirmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Somanahallis Mallaiah Krishna, o Pakistano valdžia pyksta, skelbia „RIA Novosti“. Tarptautinė bendruomenė griežtai pasmerkė slaptos informacijos iš JAV ambasadų visame pasaulyje paviešinimą. Savo griežtą poziciją jau išsakė ir Maskva.

Tinklalapis „WikiLeaks“, kuris specializuojasi slaptų duomenų publikavimu, paviešino dešimtis tūkstančių naujų dokumentų iš online-archyvo, kuriame užfiksuotas valstybinio departamento susirašinėjimas su JAV ambasadomis užsienyje, tuo tarpu ir Rusijoje. Dėl slaptos informacijos paviešinimo gali kilti daug tarptautinio masto skandalų, ypač dėl nemalonių pasaulio lyderių pravardžių, kurias jiems sugalvojo Amerikos diplomatai.

Jungtinės Amerikos Valstijos iš anksto informavo Didžiąją Britaniją, Australiją, Kanadą, Daniją, Norvegiją ir Izraelį dėl galimo naujo slaptų JAV dokumentų paviešinimo, praneša „Reuters“. Apie tai, kad JAV diplomatai perspėjo šešių JAV sąjungininkų vyriausybių pareigūnus apie artimiausiomis dienomis galimą naujų slaptų dokumentų paviešinimą, „WikiLeaks“ pranešė savo „Twitter“ puslapyje.

Švedija išdavė arešto orderį suimti išprievartavimu kaltinam „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assangą, praneša agentūra AFP. Australas kaltinamas išprievartavimu ir seksualiniu priekabiavimu, ketvirtadienį Stokholme paskelbė Švedijos prokuratūra. Apie tokius kaltinimus pirmą kartą prabilta rugpjūtį. Į švedų policiją dėl išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo kreipėsi dvi moterys. J. Assangas neigia jam keliamus kaltinimus ir vadina juos nepagrįstais.