vanduo

Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mūsų šalyje įregistruoti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, 868 nauji požeminio vandens gavybos gręžiniai. Tai 17 proc. daugiau, palyginti tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu (740 gręžinių). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, visi tokie gręžiniai turi būti naudojami saugiai, o nenaudojamus, bešeimininkius privalu likviduoti. Pastarųjų aptinkama šalia apleistų ūkinių pastatų, apgriuvusių fermų.

Neaiškius vandens kokybės tyrimus žmonių namuose dariusi įmonė „Dober“ įtikindavo tą pačią akimirką susimontuoti vandens filtrus ir pasirašyti sutartį, kuri neatitiko žodžiu aptartų sąlygų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), gavusi 4 vartotojų prašymus, išnagrinėjo bylą dėl UAB „Dober“ veiksmų ir skyrė bendrovei 20 tūkst. litų baudą, teigiama VVTAT pranešime spaudai. Skunduose teigiama, kad telefonu paskambinęs asmuo pasiūlydavo nemokamai ištirti geriamo vandens kokybę.

Kauno degalinės, protestuodamos prieš savivaldybės sprendimą apmokestinti informacinius užrašus kaip išorinę reklamą, ketvirtadienį ir penktadienį išjungs švieslentes. Prie akcijos prisijungs per 60 Kauno degalinių, paslaugos jose bus teikiamos kaip įprasta, pranešė Lietuvos degalinių sąjunga ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. „Švieslentės visose Kauno degalinėse užtems ankstyvą ketvirtadienio rytą ir vėl įsižiebs tik penktadienio vakarą.

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai. Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.

Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 proc. jo yra gėlas. Tai nebūtų problema, jei ne faktas, kad didžioji dalis slypi ledynuose, o tas, kuris lengvai išgaunamas, Žemėje nevienodai pasiskirstęs.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų, todėl maudytis jose nėra saugu. Gauti rezultatai apie 92 maudyklų iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę.

Aplinkos ministerija kviečia restoranus, kavines, barus ir viešbučius prisijungti prie socialinės akcijos „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“, skatinančios savo klientus nemokamai vaišinti geriamuoju vandeniu iš čiaupo. „Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo – tikrai kokybiškas, nes jam ruošti naudojamas tik požeminis vanduo, į kurį nepatenka teršalų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nuo „ledinio vandens kibiro“ iššūkio pradžios Lietuvoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centrui paaukota per 20 tūkst. litų, o iki tol šis centras pavienių žmonių aukų nesulaukdavo, sako Santariškių klinikų atstovė Gitana Letukienė. „Nuo šios akcijos pradžios Lietuvoje Neurologijos centrui žmonės paaukojo daugiau nei 20 tūkst. litų. Iki šiol iš pavienių žmonių aukų nebūdavo gaunama.

Viso pasaulio žymių žmonės apėmusi ledinio dušo manija įtraukė visus ką tik galėjo: verslininkus, dainininkus, aktorius ir net sportininkus. Pristatome 29 įžymybes, kurios pasiryžo šiam išbandymui (I dalis) Billas Gatesas Markas Zuckerbergas   Macklemore'as   Jimmy'is Fallonas   Conanas O'Brienas   Elizabeth Banks   Taylor Swift   George'as Takei   Justinas Timberlake'as   Chrisas Prattas   Mario Lopezas   Mickey Rourke'as &...

 Europoje inkstų akmenlige serga septyniolika iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje akmenis gali turėti apie 400 tūkst. gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Tai rodo, kad inkstų akmenligė yra gana dažna liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad visose tirtose maudyklose (gauti rezultatai apie 75 maudyklų vandens kokybę iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų) vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, todėl maudytis yra saugu.

 1. Valgykite daug pomidorų. Būtent jie yra natūralus vėžio priešas. Pomidoruose yra daug vitamino C. Taip įgausite ir atsparumo kitoms ligoms. Puiki žinia ta, kad net ir virti pomidorai yra maistingi, tad juos galite naudoti ir verdant įvairius patiekalus ar tiesiog gaminant salotas. 2. Jei artėja operacija, venkite bent dvi savaites prieš operaciją gerti imbiero, jonažolių, ginkmedžio arbatų. Pastarosios gali įtakoti didesnį kraujavimą. 3. Šalin stresą.

Savaitgalį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 11, kaip įtariama, nuskendusių žmonių palaikus, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kai kurie asmenys paskendo ankstesnėmis dienomis ar savaitėmis, tačiau jų palaikai buvo rasti tik savaitgalį. Penktadienio rytą 8.19 val. Panevėžyje ties Parko gatve iš Nevėžio ištrauktas ten plūduriavęs skenduolis. Tos pačios dienos popietę, apie 13.18 val.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Karštąjį vasaros sezoną Kauno vandens telkiniuose kaip niekad populiarus vandens turizmas, pastebi turizmo atstovai. Daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų. Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuro duomenimis, pramoginės laivybos mastai Kauno vandens telkiniuose šįmet pasiekė rekordinį keleivių skaičių.

Vismantas Žuklevičius  Ketvirtą savaitę Lietuvos nepaliekantys karščiai vienus džiugina, kitus – alina. Svilinanti kaitra gerokai paveikė ir lietuvių apsipirkimo įpročius: daugiau perkama vaisių ir daržovių, ledų, gaiviųjų gėrimų, laisvalaikio prekių. Turguje vengia pieno produktų Kaunietė Zita Lekamavičienė „Valstiečių laikraščiui“ skundėsi sunkiai ištverianti šalyje įsivyravusius karštus orus.

 Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9410 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,4 proc. Gaisruose žuvo 76 žmonės (2013 m. – 92), o 124 gyventojai (143) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. vien tik ugniagesiai ištraukė 70 skenduolių.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

  Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.   Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose.

Vilniuje, prasidėjus neįprastai karštai vasarai, mero Artūro Zuoko iniciatyva per dvi savaites sostinės viešojo transporto stotelėse „Susisiekimo paslaugų“ Kontrolės skyriaus kontrolieriai išdalino 8,1 tūkstančius, „Savanorių centro“ savanoriai – 2,1 tūkstančius butelių vandens.

Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 297 gelbėjimo darbus vandenyje (pernai – 288). Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 127 nuskendusius žmones (pernai – 118), iš jų 3 vaikus. Dar 23 gyventojus ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius gali būti didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia ir gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai. Praėjusią parą šalyje nuskendo 3 žmonės, dar dviejų skenduolių ieškoma.

Miesto centre dažnai vykstant įvairiems renginiams juose užsibuvę, ištroškę ir pavargę panevėžiečiai, be abejo, ne kartą svajojo apie stiklinę gaivaus vandens. Nuo šiol tokia svajonė bus realybė. Laisvės aikšte žingsniuojantys panevėžiečiai vakar veikiausiai jau spėjo pastebėti naują įrenginį – geriamojo vandens vandenpylę. Karščių išvargintiems panevėžiečiams šią naują gaivinančią priemonę dovanojo bendrovė „Aukštaitijos vandenys“. Bendrovė šia vandentiekio kolonėle rūpinsis ir ją prižiūrės.

 Orams sušilus daugiau nei iki 30 laipsnių, sostinės Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse Vilniaus savanorių centro savanoriai šiandien, liepos 31 d., nuo 15 val. ir, jei orai nesikeis, rytoj dalins praeiviams vandenį. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva per keletą dienų ketinama išdalinti daugiau nei 4 tūkst. mineralinio vandens buteliukų. „Medikai įspėja, kad esant tokiai temperatūrai, vanduo žmogui yra būtinas. Dėkojame bendrovei „Žalia giria“ už padovanotą vandenį.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Bėgiojantys žmonės treniruotės metu karštą dieną kas 10–15 minučių turėtų išgerti po 100–200 ml skysčių. Taip teigia ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas. Jis vis dėlto atkreipia dėmesį, kad per didelis skysčių kiekis kai kuriems žmonėms gali net pakenkti. „Žmonėms, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, tikrai gali pakenkti papildomi skysčiai, jei kūnas jais yra perpildomas.

Kontrolieriai šiandien keleiviams, laukiantiems autobusų bei troleibusų „Žaliojo tilto“ ir „Spaudos rūmų“ stotelėse, išdalijo beveik 1500 butelių geriamojo vandens. Sinoptikai praneša, kad rytoj oro temperatūra sieks 30 laipsnių šilumos, todėl šią akciją planuojama tęsti ir rytoj. „Ne vienas keleivis prieš paimdamas butelį prieš tai rodydavo vilniečio kortelę, sakydamas, kad bilietas tikrai aktyvintas.

Kontrolieriai šiandien ir ryt daugiausia keleivių sulaukiančiose viešojo transporto stotelėse dalys geriamąjį vandenį. Sinoptikai praneša, kad didžiausias karštis sostinę pasieks trečiadienį.

Kas vyksta Kaune Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams Kauno autobusų stotyje keleiviai gaivinosi nemokamu vandeniu. Pirmadienį temperatūrai šoktelėjus iki 33 laipsnių šilumos Kauno autobusų stotyje keleiviams buvo dalinami nemokami vandens buteliukai. „Rūpinamės savo keleiviais ir norime, kad jie tiek keliaudami, tiek laukdami autobuso jaustųsi komfortabiliai.

Į „Šilokarčemos“ redakciją paskambinę Juknaičių gyventojai prašė pagalbos, nes jau savaitę daugiau nei 10 šeimų priverstos gyventi be vandens. Mat vandens tiekėjas - žemės ūkio kooperatyvas „Agromanija“ – nusprendė jo nebetiekti gyventojams. Kodėl? Užvakar „Šilokarčemos“ žurnalistai vyko į Juknaičius visa tai išsiaiškinti ir pabandyti išspręsti šią problemą.

LRT.lt Jungtinės Valstijos toliau kenčia nuo sausros. Dėl jos vienoje didžiausių vandens talpykų pasaulyje, kuri vandeniu aprūpina vakarinę JAV dalį, vandens lygis nukrito 6 metrais. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo rezervuaro pastatymo 1935-aisiais. Ši milžiniška vandens talpykla vandeniu aprūpina milijonus amerikiečių. Vakarinę Jungtinių Valstijų dalį ir toliau alina sausros, kurios jau tęsiasi 15 metų ir verčia amerikiečius sunerimti, nes vandens mažėjimas akivaizdžiai matomas.

Liepos 14 d. apie 14 val. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus r., Kinelių pristatytas ir dėl krūtinės, pilvo bei plaštakos nudegimų paguldytas 2012 m. gimęs berniukas, kurį namuose apie 12 val. 50 min.

Buvo atvertos giliai esančios uolos ir išlaisvintas milijardus metų buvęs izoliuotas vanduo – galintis būti Darwino „šiltu nedideliu ežerėliu”, kuriame radosi gyvybė. Tai artimiausia, ką esame atradę, ieškodami Žemės pirmykštės sriubos. Giliai po žeme, priešistorinėse uolose yra vandens, užrakinto ten prieš milijardus metų. Gyvybė jo galėjo ir nepaliesti. 2007 m. geochemikė Barbara Sherwood Lollar iš Toronto universiteto Kanadoje su komanda vario kasykloje rado lobį.

Vanduo – pagrindinis šaltinis, kuris užtikrina gyvybę Žemėje. Jis svarbus tiek žmogui, tiek mūsų planetos ekosistemai. Juk ne veltui sakoma, kad be vandens Žemėje neegzistuotų gyvybė. Tačiau šiandien Žemės vandens ištekliams gresia pavojus: į juos kėsinasi ne kas kitas, o klimato kaita. Kas gresia vandeniui? Prognozė, jog pasaulyje 2050 metais gyvens 9 milijardai žmonių kelia daug nerimo. Dėl tokio populiacijos augimo natūraliai didėja ir vandens poreikis, tačiau jo ištekliai po truputį senka.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį.

Renkantis fasuotą vandenį buteliuose, dažnam iškyla klausimas kokį pirkti: šaltinio, stalo ar natūralų mineralinį. Tai skirtingi produktai. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant etiketę? Šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens savybės – panašios Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, vanduo supilstytas į butelius skiriasi skoniu, naudingųjų medžiagų keikiu ir net kvapu.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

Vytautas Kvietkauskas, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt Nors maistas patenkina daugelį mūsų fiziologinių ir psichologinių poreikių bei nuramina, įprotis nuolat kažką kramsnoti sėdint prie televizoriaus sukelia ne vieną bėdą, sako medicinos mokslų daktarė dietologė Edita Gavelienė. „Žmonės, besikreipiantys į gydytojus dietologus, dažnai klausia, ką tuo metu būtų galima valgyti.

Žinių radijas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė spaudai Jolanta Šaltenienė sako, kad žmogus diskomforto nejaučia dar ir 27 laipsnių temperatūroje. Kai termometro stulpelis perkopia 30 laipsnių, žmogaus pojūtis būna daug stipresnis, jis jaučia daugiau nei 30 laipsnių karštį. Specialistės teigimu, karščiai yra pavojingiausi kūdikiams ir vaikams iki 4 metų, nes jie yra jautresni aukštesnei oro temperatūrai. Taip pat - ir virš 65-erių metų amžiaus žmonėms.

Su šylančiais orais į pajūrį atkeliauja ir naujovės. Uostamiesčio paplūdimiuose savo „štabus“ įkurs Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Specialistų misija – konsultuoti poilsiautojus, kaip saikingai ir saugiai kaitintis saulėje bei maudytis jūroje. Taip pat vasarotojams bus nemokamai matuojamas kraujo spaudimas ir dalinamas geriamasis vanduo. Vasaros akcija „Saugus poilsis pajūryje“ vyko ir pernai.

Vandens telkiniai visuomet buvo žmonių traukos objektai: vanduo žmones nuramina ir atpalaiduoja, o karštą vasaros dieną ir atvėsina, suteikia daug malonių akimirkų. Nors Lietuvoje oficialus maudymosi sezonas yra nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d., bet kai kurie žmonės natūralių vandens telkinių teikiamais malonumais naudojasi ištisus metus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 3,7 proc. birželio mėnesio pirmoje pusėje tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (gauti rezultatai apie 107 maudyklų vandens kokybę iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų). Informacijos apie maudyklų vandens kokybę birželio mėnesio pirmoje pusėje nėra gauta iš Varėnos ir Zarasų rajonų.

Atšilus orams ir Lietuvos gyventojams patraukus į gamtą ar dažniau užsiimant aktyviu poilsiu, jie linkę rinktis dulkėms, vandeniui ar smūgiams atsparius mobiliųjų įrenginių modelius. Jų pardavimai išaugo perpus, rodo „Bitė Lietuva“ statistika. „Mūsų įrenginių draudimo paslaugos duomenys rodo, kad dažniausiai klientams telefonas nukenčia nukritęs ant žemės ar sulaistytas.

 Aušrinė Šėmienė Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti. Lyderiai ES Praėjusį savaitgalį, kai Lietuvos gamta alsavo karščiu, paskendo šeši žmonės. Penktadienį Prienų rajone, Veiverių miestelyje, iš upelio ištrauktas penkiasdešimtmečio kūnas.

Pranešama, kad praėjusį savaitgalį Lietuvoje paskendo mažiausiai šeši žmonės. Gelbėtojai nuolat prašo žmonių būti atsargiems prie vandens, saugoti save ir mažamečius vaikus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria, kaip elgtis vandenyje ir gelbėti skęstantį. 1. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. 2. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Be vandens nėra gyvybės, bet drėgmei neatspariems statybiniams paviršiams ji gali būti net labai žalinga. Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo dumblių, grybelio ar net apdailos skilinėjimo. Šių nemalonių procesų padeda išvengti nanotechnologijų pagrindu Lietuvoje sukurti produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi mokslinė fantastika.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Pagal vandens kokybę maudyklose Lietuva atsilieka nuo Kipro, Liuksemburgo ar Maltos, tačiau lenkia Estiją ir Latviją, rodo Europos aplinkos agentūros (EAA) antradienį pateikta ataskaita. Kaip rodo EAA ataskaita, kurioje buvo vertinami duomenys iš 22 tūkst. Europos Sąjungos valstybių, Šveicarijos ir Albanijos maudyklų, 2013-aisiais vandens kokybė Europoje buvo itin aukšta: daugiau nei 94 proc. maudyklų atitiko minimalius ES direktyvų reikalavimus ir tik 2 proc.

Atšilus orams, nemaža dalis poilsiautojų renkasi poilsį prie vandens. Iš įvairių vandens telkinių šiemet ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 56 nuskendusius žmones (pernai – 43), iš jų 1 vaiką. Dar 13 gyventojų ugniagesiams pavyko išgelbėti.

Kas vyksta Kaune Lietuvą užklupus karštiems orams, žmonės stengiasi bent savaitgaliui ištrūkti į gamtą ir pasinerti į laisvalaikio pramogas gryname ore. Neturintys galimybių keliauti toliau, renkasi miesto paplūdimius ir savaitgalį leidžia Kaune. Kauniečiai mėgautis saulės voniomis gali įvairiuose paplūdimiuose. Praėjusią savaitę atlikus maudyklių vandens kokybės tyrimus paaiškėjo, kad vanduo švarus visose miesto maudyklose.

15. Saulėje, vidutinio dydžio žvaigždėje, galėtų tilpti 1,3 milijono tokių planetų kaip Žemė.   14. Jeigu išgręžtume tunelį per visą Žemę ir į jį įšoktume, kristi tektų apie 42 minutes.   13. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II yra teisėta šeštadalio Žemės sausumos savininkė.   12. Iš Mėnulio matoma Žemė taip pat turi fazes.