vanduo

 Sausra džiovina ne tik vandens telkinius, upes, bet ir žmonių šulinius. Labiausiai kenčia dzūkai, lietaus nematę jau porą mėnesių. Išdžiūvus šuliniams, žmonės vandenį perka parduotuvėse, gyvuliams girdyti vežasi iš kūdrų, nors jos taip pat traukiasi. Kaime parduotuvę turintis Algimantas sako, kad jau kuris laikas jaučia didesnį geriamo vandens poreikį, tad sandėlyje nuo šiol visada turi daugiau jo atsargų, o kaimynai vandeniu dalintis dabar jau nelabai linkę.

Viešojo transporto kontrolieriai per karščius vilniečiams dalija vandenį. Buteliukai dalijami Žaliojo tilto, Spaudos rūmų, Europos aikštės ir kitose transporto stotelėse, jose viešojo transporto laukia vidutiniškai apie 1,5 tūkst. žmonių.

Taivane viena aštuonmetė žuvo, kai buvo nublokšta į jūrą per audrą, artinantis taifūnui „Soudelor“, dėl kurio buvo priversti evakuotis tūkstančiai gyventojų, o saugumo pajėgose buvo paskelbta padidinta parengtis, penktadienį pranešė pareigūnai. „Soudelor“, kuris anksčiau šią savaitę buvo įvardytas smarkiausiu šių metų taifūnu, vėliau susilpnėjo, bet pareigūnai perspėjo, kad audra gali vėl sustiprėti, prieš pasiekdama sausumą. Anksčiau jau per 2 tūkst.

Charlie‘io Ogardo šešių metų labradoro kalytė ne tik žavi, bet ir labai protinga. Vieša paslaptis, kad daugelis šunų karštomis vasaros dienomis mėgsta pliuškentis vandenį. Sprendimas yra paprastas: jei turite nuosavą kiemą, galite įsirengti nedidelį baseiną. Bet šunims reikia jūsų pagalbos, jei jie nori įsipilti vandens. Kalytei Medi tokios pagalbos nereikia. Užpildyti savo baseiną Medi sugeba ir pati.

Pasirodo, kad lyg ir nepajudinamos taisyklės gerti daug vandens turi ir išimčių. Nauji amerikiečių mokslininkų tyrimai atskleidė įdomius faktus – per daug gerti vandens taip pat nesveika. Tai kiek gerti vandens sveika? Užėjus karščiams gerti reikia daug, teigia medikai. Tačiau kiek – bendros nuomonės nėra. Vieni gydytojai tikina, kad reikia 8 stiklinių per dieną, kiti siūlo įvairias individualias formules.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Ypač šaltųjų kraštų gyventojai, net ir vasarą nešiojantys šiltą kailį. Tokius kailiniuočius Kauno zoologijos sode atvėsinti įmanoma tik su ugniagesių pagalba. Tigrai, snieginiai leopardai, arktiniai vilkai, snieginiai ožiai – visi, turintys šiltą vilną, šiomis dienomis tiesiog leipsta. Būtent ugniagesiai gelbsti šiuo kaitrą kenčiančius gyvūnus. O štai tiems, kurių su vandeniu neatgaivinsi, sodo darbuotojai ruošia specialius ledus.

Dalyje Lietuvos maudyklų vandens kokybė neatitinka higienos normų, skelbia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni, palyginti su birželio mėnesiu, nurodo centras. Pavyzdžiui, liepos 29 dieną ištyrus vandens kokybę Palangos bendrojo paplūdimio maudykloje nustatyta, kad čia žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens yra dukart daugiau nei leidžiama.

 Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai.

Kas gali būti geriau, nei saulėtą karštą vasaros dieną turkštis vandenyje – o jei kartu ir geriausias draugas keturkojis, tuomet tinkamiausia vieta linksmybėms yra Kalofornijos paplūdimys, kur vyko jau dešimtas, jubiliejinis šunų banglenčių sporto čempionatas. Ir šunys čia puikiai parodė sugebėjimus, skrodė bangas ir už pramogą dėkojo šeimininkams. Kalifornijos paplūdimyje tai jau dešimtas iš eilės kasmetinis šunų banglenčių čempionatas ir dalyvauti jame susirinko net 50 keturkojų.

Antradienio popietę Panevėžį užklupo didžiulė liūtis. Per keliolika laiką prilijo tiek, kad patvino dauguma miesto gatvių, nes kanalizacijos sistemos nepajėgė įsiurbti tiek vadens. Vairuotojai, bandę įveikti upėmis virtusias gatves, pavažiavę keliasdešimt metrų turėjo sustoti. Vieniems vanduo tiesiog veržėsi pro automobilio dureles, kitų varikliai, paragavę vandens, tiesiog geso vietoje.

Vasarą gaivinančio lietaus Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse jau gerokai per daug. Po smarkių liūčių nevaldoma vandens stichija siautėja Floridos valstijoje ir Peru, žmonės negali nei dirbti, nei pasiekti namų. Floridos valstiją jau dvi dienas skandina smarkūs lietūs. Keliai čia vos pravažiuojami, apsemti gyvenamieji namai. Ir padėtis, atrodo, greitai nepagerės – meteorologai praneša, kad smarkus lietus nesitrauks dar kurį laiką.

 Viešai žinoma tiesa, jog vanduo yra pats didžiausias kačių priešas. Vis dėlto tik ne šiam jaguarui, kuris dieną naktį gali leisti dideliame baseine. Ši didelė katė ne tik plūduriuoja, bet ir medžioja sau grobį, o jos plaukimo technikos tiesiog stebina.

Vasarą visi mėgstame atsigaivinti vandenyje, tačiau nė nebandykite pakartoti to, ką daro šie sportininkai. Šuoliai į vandenį nuo uolų atrodo įspūdingai, tačiau tam, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai, ruoštis reikia net 10 metų. Nuo 27 metrų aukščio uolos net laivai ir valtys atrodo mažytės. Tačiau britas Gary Huntas aukščio nebijo. Jis siunčia oro bučkį apačioje jo pasirodymo nekantriai laukiantiems žiūrovams ir drąsiai šoka žemyn.

Ilgąjį – šventinį savaitgalį Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams iš didžiųjų šalies prekybos centrų lentynų gyventojai šluote šlavė geriamą vandenį. Ir jo pardavimai gerokai viršijo net ledų paklausą. Kelerius metus stebėję tendenciją, kad kiekvienais metais per karščius didėja prekyba vandeniu šalies didieji prekybos centrai pagaliau gali džiaugtis sulaukę rekordinių pardavimų. Jie praėjusį savaitgalį išaugo kone dvigubai.

Atšilus orams dauguma patraukė prie vandens telkinių, tad Visuomenės sveikatos biuras pateikia, ką reikėtų daryti, jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis arba patekote į kitą pavojingą situaciją. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė.

Nustačius higienos normas viršijantį bakterijų kiekį vandenyje, rekomenduojama nesimaudyti antrajame Kauno marių paplūdimyje. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius informuoja, kad praėjusią savaitę atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus nustatytas žarninių enterokokų kiekis, viršijantis nustatytas higienos normas. Miesto gyventojams ir kitiems poilsiautojams laikinai rekomenduojama nesimaudyti šiame paplūdimyje.

Pajūryje atostogaujantys lietuviai vis dar nesupranta, ką reiškia raudona vėliava ir net jai kabant brenda į audringą jūrą. Dėl to gelbėtojams daugėja darbo. Net ir vėsią dieną, kai ir vandenyje, ir lauke – po penkiolika laipsnių, o bangavimas siekia 4 balus, pajūryje gelbėtojai intensyviai dirba: ir tokiu oru atsiranda išmėginančių bangas, neretai tai – alkoholio sušildyti narsuoliai.

Švedų narai išplatino ilgai lauktą įrašą iš povandeninio ilgiausio šalyje urvo. Kasmet jie ištyrinėja vis daugiau šio natūralaus gamtos stebuklo. Dabar atrasta jau beveik du kilometrai po vandeniu besidriekiančio urvo, tačiau kiek jis tęsiasi ir kur nuveda, vis dar nežino niekas. Vaizdo įraše matyti, kaip keli ekspedicijos narai po vandeniu tyrinėja įspūdingą ir paslaptingą 1,7 km ilgio urvą.

Visi žino posakį santuoka iš išskaičiavimo. Bet pasirodo, kartais iš išskaičiavimo suklesti ir daugpatystė. Kaip gali apsimokėti išlaikyti kelias žmonas? Štai Indijoje, sausros alinamuose kaimuose viskas atvirkščiai – turi daugiau žmonų, reiškia bus kam šeimą aprūpinti vandeniu. Nes ten vanduo – tikra brangenybė. Parūpinti vandens – sunkus darbas, nes ir atstumai dideli, ir prie šulinio kartais eilėse tenka valandųvalandas laukti.  Toks štai šeimyninis gyvenimas iš išskaičiavimo.

Šį vakarą pietinėje Lietuvos pusėje bus debesuotas dangus, šiaurinėje debesys bus menki. Pietuose kai kur gali net palynoti – veikiausiai tiek, kad net dulkėms prie žemės priplakti nepakaks. Bet šie debesys greitai nuplauks į rytus, pietryčius, tad galiausiai išsigiedrys net ir pietinėje šalies dalyje. Rytoj, panašiai, kaip ir šiandien, susidurs dvi jėgos.

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradedami likus 2 savaitėms iki maudymosi sezono, t. y. nuo gegužės 15 d., ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 d. Kai nustatoma reikalavimų neatitikimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai.

Specialistams patikrinus 45 baseinų paslaugas teikiančius objektus, dviejuose trečdaliuose jų nustatyta įvairių pažeidimų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Balandžio mėnesį Visuomenės sveikatos centrams (VSC) vykdant patikrinimus, 21 kartą skirtos administracinės nuobaudos. 19 patikrintų baseinų veiklą vykdė neturėdami šiai veiklai būtino leidimo-higienos paso (6,9 proc. visų nustatytų pažeidimų). 64 proc. nustatyta įvairių teisės aktų pažeidimų.

 Šis daiktas pabuvo ten, kur žmonės dar nesilankė: Klaipėdos universiteto robotas apžiūrėjo 124 metrų gylyje Baltijos jūroje nugrimzdusį lietuvių pilotų lėktuvą „An-2“. Kariškiai, kviesdamiesi mokslininkus į pagalbą, neigė praradę vieną savo robotą, tačiau mokslininkų iškart paprašė ne tik apžiūrėti lėktuvą detaliai iš visų pusių, o ir pabandyti jų robotą rasti.

Net ir lietingą dieną prie šaltinio apstu žmonių. Vieni sako negalintis gerti krano vandens, kiti gręžinio, todėl atvažiuoja pasisemti iš šaltinio. Sako, jis kur kas skanesnis. Tuo metu valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus populiarėjantis žmonių noras gerti nevirintą šaltinio vandenį – gąsdina. Jie sako, jeigu šaltinis teka ten, kur aplink dirbami laukai ar gyvulių fermos – vanduo bus užterštas nitratais. Tokiame vandenyje gausu ir mikrobų.

Graži kaunietės svajonė gyventi nuosavoje pilaitėje pasibaigė varlių kurkimu kūdroje. Nors naujai pastatytą namą netikėtai apjuosusią bėdą šeimininkai labiau mėgsta vadinti ežeru. „Labai, labai gražiai. Iš karto galima iš miegamojo nerti į baseiną“, - kalba namo šeimininkė. Niekas nežino, iš kur čia jis atsirado. Aišku tik tai, kad kai namas buvo statomas – vandens čia nebuvo nė kvapo. Tačiau prieš metus jis praėjo sunktis iš po žemių tiesiog akyse.

Trečiadienį, apie 13 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai Karoliniškių rajone pastebėjo vaikiną, kuris degalinėje į 50 litrų talpos statinę pylė vandenį, o vėliau į tą pačią statinę šliūkštelėjo šiek tiek dyzelino. Sunkiai nešdamas plastikinę statinę, vaikinas iš degalinės nuėjo į netoliese esantį garažų masyvą.

 „Greitai pasaulyje bus dvi paklausiausios prekės – vanduo ir maistas,“ – juokaudamas žemės ūkio ir maisto sektorių naudos svarbą patvirtino Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, pradėdamas trečiąjį mokslo ir verslo forumą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos patirtys ir naujos galimybės“. Aleksandro Stulginskio universitete vykusio Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir slėnio „Nemunas“ organizuoto forumo dalyviai susipažino su naujų produktų ir ino...

 Oficialiai prasidėjus laivybos sezonui, Lietuvos upėse ir mariose keliautojams parengta 385,6 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių su paženklintu farvateriu. Iš jų beveik 60 procentų (226,3 km) paženklinta šviečiančiais navigaciniais ženklais, užtikrinančiais laivybos galimybę visą parą. Tai 28 km daugiau nei praėjusį sezoną.

Jei esate alergiškas žiedadulkėms – patikėkite, tai tikrai nėra baisiausią diskomfortą sukelianti alergija. Štai 17-metė iš JAV, Utos valstijos alergiška kasdien reikalingam ir daugelio be gailesčio vartojamam vandeniui. Pasirodo, jo vengti priversti ir dar 34 pasaulio gyventojai. Net dušu Alexandra Allen neturi galimybės pasilepinti, vanduo turi būti šaltas, o po juo ilgai stovėti negalima. Gal ir keista, tačiau ne tik ugnis, bet ir vanduo „degina“ jaunos merginos odą.

 Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstija dėl kelerius metus besitęsiančios rekordinės sausros pirmą kartą istorijoje įvedė vandens apribojimus valstijos gyventojams. Jie turės vartoti ketvirtadaliu mažiau vandens nei iki šiol. „Viena aišku – mes čia stovime ant sausos žolės, o turėtume skęsti pusantro metro sniege. Taip būdavo anksčiau.

 Kasmet kovo 22 dieną pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėdamas šią dieną atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į šachtinių šulinių, kuriuos vis dar naudoja nemažai gyventojų, vandens kokybę ir tinkamą jų priežiūrą.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Katinai – mūsų gyvenimo džiaugsmai. Nesutinkate? O ar bandėte kada nors jam parodyti, kas yra dušas. Žinome, ką atsakysite. Ne, mes neišprotėjome. Jūs patikrinkite, galbūt, jūsų katinas – tikras vandens procedūrų mėgėjas. Siūlome susipažinti su katinais, kurie tiesiogine ta žodžio prasme yra priklausomi nuo vandens procedūrų.

Rytą pradėkite su gera nuotaika. Ši galerija, kurioje užfiksuotos pūkuotos, vandens voniomis besimėgaujančios keturkojės, praskaidrins net ir niūriausią pirmadienio rytą.

Apie 5 procentams Lietuvos teritorijos potvyniai kelia pavojų. Ištyrus daugiau nei pusantro šimto skirtingų upių atkarpų, paaiškėjo, kad didžiausias pavojus – su Baltijos jūra ar Kuršių mariomis besiribojančioms vietovėms. 5 procentai Lietuvos teritorijos arba daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių hektarų – tokia teritorija gali atsidurti pavojuje, pradėjus sparčiai tirpti sniegui, susidarius ledo kamščiams, intensyviaI lyjant ar dėl kitų aplinkybių.

Pasirodo, vandenį įmanoma ir pašokdinti. Pašokdinti taip, kad jis tampa panašus į nežemišką substanciją. Reikalas tas, kad su vandeniu šiuo atveju viskas gerai – jis čia niekuo dėtas. Fokusų autorius – naujas metalas. Ročesterio universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai vandens poveikiui atsparų (hidrofobinį) metalą, nuo kurio vandens lašai atšoka kaip skaidraus gelio lašai.

Vanduo – svarbiausias ir dažniausiai pasitaikantis pasaulyje cheminis junginys. Kartu – viena didžiausių mįslių mokslininkams, siekiantiems nustatyti vandens struktūrą, jo molekulinių jungčių susidarymo prigimtis. Nyderlanduose įsikūrusiame „Water Campus“ arba „Vandens miestelyje“, kuris yra tapęs Europos hidrotechnikos centru, mėginama įminti šias mįsles.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, vakarinėje šalies dalyje kai kurie vietinės reikšmės keliai yra apsemti poplūdžio vandens. Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į vakarinį šalies regioną išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus apie gresiantį pavojų. Jame rašoma, kad Šilutės rajone dėl žiemos poplūdžio dalyje apsemtų vietinės reikšmės kelių automobilių eismas yra draudžiamas arba ribojamas.

Kalėdoms atidundant atgyja vaikystės prisiminimai ir pasakos. „Veidrodėli, pasakyk: kas pasaulyje gražiausia?“ - karalienė kasryt klausinėdavo stebuklingo veidrodžio. Tai buvo pasakoje apie Snieguolę. Tuo metu Biržų realybėje veidrodėlis senoliams būtinas kaip apskaitos priemonė. Į jį žvilgčioti turėtum ne retėjančius plaukelius ar dantukus skaičiuodamas, o norėdamas atsiskaityti už vandenėlį.

Paspaudę žemiau esančią nuorodą, išvysite moterį. Jai – 42 metai. Panašu? Visa jos lygios odos paslaptis – bent 3 litrai vandens per dieną (mirror.co.uk).  Spauskite ČIA.  Taip, toks kiekis beskonio skysčio kasdien daug kam gali pasirodyti tikras išbandymas. Tačiau jei ir jus kamuoja virškinimo problemos, galvos skausmai – būkite tikri, vanduo tikrai nepakenks.

Jeigu kada slapčia pasvarstėte, kaip asteroido susidūrimas su Žeme atrodytų sulėtintame vaizdo įraše, suteikiame jums puikią galimybę šį procesą apžvelgti ir vizualiai. Minesotos universiteto mokslininkai paviešino neįtikėtiną filmuką, kuriame 3 milimetrų skersmens vandens lašelis atlieka asteroido, o smėlis – Žemės plutos vaidmenį. Lašeliui pasiekus smėlio paviršių, viršutinis granulių sluoksnis deformuojasi ir įgauna kraterio pavidalą.

Šąlant orams reikia nepamiršti vartoti daugiau skysčių. Sveikas ir natūralus gėrimas – vanduo, pagardintas citrinų sultimis, – gali padėti Jūsų imunitetui. Pristatome 11 organizmui naudingų citrinų vandens savybių. 1. Padidina imuniteto apsaugą. Vitamino C kiekis Jūsų organizme sumažėja, kai atsiduriate stresinėse situacijose. Tad jeigu turėjote sunkią dieną darbe arba mokykloje, grįžę namo pasimėgaukite šiuo sveiku gėrimu. 2. Kalio šaltinis. Kalis stiprina smegenų ir nervų veiklą.

Ieva Liorančaitė Sunku įsivaizduoti dieną be vandens. Atrodo, įprasta, kad atsukus čiaupą vanduo veržiasi visu pajėgumu. O jeigu srovė vos ne kasdien pradeda maištauti: vieną kartą teka normaliai, o kitąkart vis silpnėja, kol iš jos belieka keli varvantys lašai. Kiek laiko kęstumėte tokius cirkus? Airono ir Eligijos Juozonių šeima, gyvenanti Dapkiškių kaime, jau tris mėnesius kenčia tokį nepatogumą. Kai vandentiekininkai skėsčioja rankomis – metas kreiptis pagalbos į žurnalistus.

 Parengė Sandra Miškinienė Medikai skelbia pavojų: chroniška dehidratacija tampa vienu iš pagrindinių ankstyvą senėjimą sukeliančių veiksnių. Tiesa, jei problema būtų tik tokia, dar pusė bėdos. Tačiau skysčių trūkumas, anot gydytojų, dar skatina ir įvairių rimtų ligų vystymąsi – net tokių kaip artrozė, insultas, infarktas, vėžys. Chroniška dehidratacija, skirtingai nei ūmi, pavojinga tuo, kad nepasireiškia praktiškai jokiais ryškiais simptomais, savijauta būna visai nebloga.

Kainų ir energetikos komisija atkreipia dėmesį į neekonomiškai panaudotus europinius pinigus, įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus. Prognozuojama, kad dėl paklotiems tinklams ir įrenginiams prižiūrėti bei atnaujinti reikalingų lėšų, vanduo Lietuvoje gali brangti beveik penktadaliu. Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Dabar, pagal savivaldybę, kubinis metras šalto vandens kainuoja nuo 4 iki 12 litų.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neretai šiuo metu nuo potvynio vandenyse skęsdavęs Pamarys šį kartą stebi priešingą reiškinį – Kuršių mariose ir upėse kasdien slūgsta vanduo. Specialistai sako, kad kol kas didelių bėdų nėra, tačiau esama padėtis kelia nerimą. Potvyniais garsėjantis Šilutės kraštas vandenyje skęsdavo ir rugsėjo ar net rugpjūčio mėnesiais. Tačiau dažniausiai pievas ir kelius vanduo semti pradėdavo lapkričio pabaigoje, po rudeninių liūčių.

 Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.