vanduo

Termometro stulpeliams kasdien mušant 30 laipsnių karštį, svarbu nepamiršti pasirūpinti ne tik ventiliatoriais, bet ir tinkamu maistu. Specialistai rekomenduoja mažiau vartoti kavos, sunkaus ir kaloringo maisto, gerti daug vandens.  Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šiuo metu ypač svarbu valgyti kuo daugiau vandeningų daržovių, gerti daug mineralizuoto vandens ir neapsunkinti organizmo riebia mėsa, kurią organizmui sunku suvirškinti.

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra – dar ne pabaiga. Pirmadienio rytą pajūrio gyventojai danguje fiksavo dar vieną neįprastą reiškinį – vandens viesulą. Po šalį užklupusios audros buvo susidurta su įvairiais nepatogumais: dalis gyventojų liko be elektros, sutriko traukinių eismas. Tuo tarpu pirmadienį „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalinta dar vienu neįprastu reiškiniu. Pajūryje žmonės užfiksavo į vandens viesulą panašų reiškinį.

Štai priežastis, kodėl turėtumėte plauti plaukus kava. Galime net išgirsti jus galvojant: „Plauti plaukus kava? Nesąmonė!“. Bet jei norite gražių, blizgančių ir sveikų plaukų, tai nėra tokia bloga idėja. Kava gali padaryti daug daugiau, nei tik pažadinti jus ryte. Tyrimai rodo, kad kava gali pagerinti jūsų plaukų blizgesį ir augimą. Be to, tai taip pat padeda pridėti intensyvumo tamsesniems plaukams. Svarbu pažymėti: šis metodas yra skirtas žmonėms su tamsiai rudais plaukais.

Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.   „Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, – „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Sekmadienį Klaipėdoje ir Panevėžyje vandens telkiniuose rasti žmonių kūnai. Kaip pranešė policija, apie 5.20 val. Šaulių gatvėje Klaipėdoje esančiame vandens telkinyje rastas 1960 metais gimusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Apie 10 val. upėje ties Pilėnų gatve Panevėžyje rastas yrantis nenustatytos tapatybės ir amžiaus moters kūnas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, moters kūnas ištrauktas iš melioracinio griovio.

Pilvo pūtimą gali sukelti daugybė skirtingų faktorių ir kai tenka su juo susidurti, pilvo pūtimas gali paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą. Tačiau yra namų gydymo priemonių, kurios turi antispazminių savybių ir gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius pilve. Pilvo pūtimas paprastai yra dujų kaupimosi virškinimo trakte rezultatas. Virškinimo traktas – tuščiavidurių organų serija, sujungta ilgu vamzdeliu nuo burnos iki išangės.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 99 iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Druskininkų, Vilniaus miestų, Lazdijų, Panevėžio, Ignalinos, Utenos rajonų maudyklose vandens mėginiai imti paskutinėmis birželio mėnesio dienomis.

Kraupi nelaimė Smiltynėje, kurios metu nuskendo moteris, gelbėdama savo vaikus, privertė sunerimti gelbėtojus. Kur ir kaip plaukioti saugu ir galima? Į klausimus tv3.lt portalui atsakė profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov. 20 metų patirtį turintis banglentininkas savo „Facebook“ paskyroje neseniai skelbė vaizdo įrašą, kaip išplaukti iš jūros, jei srovė jus neša tiesiai į atvirus vandenis.

Daugiabučio namo Kaune gyventojams karštos dienos dar labiau apsunko. Jo gyventojai pasakoja, kad namuose jau kelias dienas nėra vandens – neįmanoma ne tik nusiprausti, bet ir gamintis maisto ar tiesiog nusiplauti rankų. Tuo metu „Kauno vandenys“ vyriškiui žada atvežti geriamojo vandens. Nors vanduo mieste esančiame daugiabutyje dingsta ne pirmą kartą, savivaldybės įmonė esą neskuba spręsti problemos, su kuria susiduria ir šeimos su mažais vaikais ir vyresni gyventojai.

Vasara, akiniai nuo saulės, basutės – visa tai neatskiriama nuo maudynių. Pasiplaukiojimas teikia džiaugsmą jauniems ir seniems, ir yra puikus fizinės veiklos ir malonumo šaltinis. Visgi, reikėtų žinoti, ką daryti netikėtu ir nenumatytu atveju, jei prireiktų gelbėti skęstantį žmogų, rašoma lifejacketadvisor.com. Juk niekas nenori net įsivaizduoti, kas būtų, jei matytume vandenyje skęstantį žmogų ir nežinotume, kaip jam padėti. Štai ką reikia žinoti.

Užklupus karščiams prekybininkai skaičiuoja rekordinius ledų, gaiviųjų gėrimų, ledukų, vaisių pardavimus. Savaitgalį kai kurių prekių parduotuvėse netgi ėmė trūkti. Tačiau šiandien prekybininkai pirkėjus ramina, kad prekių nebepritrūks. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad savaitgalį gyventojai nuo karščio gynėsi mėgaudamiesi ledais, gėrimus vėsindami ledukais ir gerdami gerokai daugiau vandens.

Atsivėsinti nuo karščio šaltame vandenyje mėgstantys tautiečiai gali džiaugtis –  Lietuvoje vanduo yra tinkamas maudytis, tai nustatyta ištyrus maudyklų ir telkinių vandens kokybę. Vis dėlto Panevėžio rajone besimaudantys žmonės tai turėtų daryti ne visuose vandens telkiniuose, nes kai kurios maudyklos nėra saugios.

Mūsų upėse esantis didelis kiekis mikroplastiko dalelių patenka ir į kiekvieno iš mūsų organizmą. Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė teigė, kad kiekvienas žmogus per savaitę į savo organizmą vienu ar kitu būdu įsileidžia apie 5 gramai plastiko, Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus.  Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

Norisi, kad namai dvelktų švara, o paviršiai blizgėtų, tačiau nesinori apsikrauti dešimtimis skirtingų valiklių? Neskubėkite į parduotuvę – valiklį paprastai galite pasigaminti namuose. Profesionali tvarkytoja pasidalino paprastu receptu daugiafunkciniam valikliui pasigaminti, kurį galėsite naudoti visuose namuose, įskaitant grindis, kriaukles, dušą ir viryklę.

Homeopatiniai vaistai yra gaminami atskiedžiant veikliąją medžiagą, paprastai vandeniu, kol lieka tik pėdsakai. Homeopatijos šalininkai tvirtina, kad nedidelis medžiagos kiekis, sukeliantis ligos simptomus sveikiems žmonėms, išgydytų panašius simptomus sergantiems žmonėms. Paprastai homeopatai atskiedžia veikliąją medžiagą iki tokio menko kiekio, kad liktų tik mažiausias ingrediento kiekis, kuris jums niekuo nepadės, išskyrus galbūt sukurs lengvą placebo efektą.

Alkilinti perfluorjunginiai (kitaip – perfluorintos alkilintos medžiagos) arba PFAS yra sintetinė junginių grupė, kuri plačiai naudojama pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, nepridegančioms keptuvėms, vandeniui ir dėmėms atsparioms medžiagoms bei priešgaisrinėms putoms ir net reaktyviniams varikliams gaminti. Jie neoficialiai žinomi kaip „amžini chemikalai“, nes yra ypač atsparūs ir suyra ne iki galo. Ši savybė yra dviašmenis kardas.

Kokį vandenį gerti sveikiausia? Vieni pirmenybę teikiame šaltinio, kiti – virintam arba nevirintam vandeniui iš čiaupo, dar kiti įsitikinę, jog geriausias vanduo – sušaldytas ir atitirpintas arba pirktas parduotuvėje. O specialistai tikina, kad kai kurie sklandantys mitai kenkia gamtai, žmonių sveikatai ir piniginei. Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad žmogui kasdien reikia išgerti 30 ml vandens vienam kilogramui svorio.

Kauno rajono gyventojai pasipiktinę dėl po didesnio lietaus nuolat tvinstančių gatvių. Jų teigimu, semiamos ne tik gatvės, bet ir gyvenamieji namai. Gyventojai tai vadina chaotiško teritorijų planavimo pasekme ir kaltina savivaldybę tingumu. Tuo metu savivaldybė atsakomybę perduoda „Kauno vandenims“, kurie teigia, kad dabartinėmis sąlygomis vandens keliuose „neturėtų būti“. Potvynio po gausios liūties nuotraukomis Kauno Romainių rajono bendruomenė dalijosi socialinio tinklo grupėje.

Užterštas vanduo iš gaisravietės Kaune, metalo laužo aikštelės, galėjo nutekėti į Nemuną, pranešė ugniagesiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno valdybos duomenimis, penktadienį apie 15 val. sulaukta pranešimo, jog iš lietaus išleistuvo Kombinato gatvėje bėga užterštas vanduo. Įtarta, kad jis teka iš gaisravietės R. Kalantos gatvėje. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai aptiko, kad vanduo su naftos produktų teršalais teka į Nemuną.

Dalis žmonių į geriamą vandenį lašina vandenilio peroksidą, neva jis padidina deguonies lygį organizme, kiti geria Epsom druską, tikėdamiesi išvalyti kepenis ar žarnyną, treti į stiklinę įsiberia keletą druskos grūdelių, kad patenkintų mineralų poreikį. Vaistininkai perspėja, kad vartojant priemones ne pagal paskirtį, smarkiai rizikuojama savo sveikata.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dažniausiai tenka susidurti su sodos vartojimu rūgštingumui mažinti.

Dirbate namuose, pasivaikščiojimą mielai pakeičiate filmų maratonu, tingite eiti į parduotuvę, todėl maistą užsisakote internetu. Nenuostabu, kad kūnai ima panikuoti ir ima siųsti signalus, kad judėti reikia dažniau. „Bright Side“ nori padėti iššifruoti jūsų kūno signalus, kad gyvenimas būtų šiek tiek sveikesnis. 1. Jūsų akys papurtusios. Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kūnas sulaiko vandenį.

Balandžio 26 dieną, lygiai prieš 90 metų, Neryje ties Vilniumi buvo užfiksuotas aukščiausias vandens lygis – 825 cm virš posto nulio. 1931 metų potvynį nulėmė dar 1930 metų rudenį susidariusios sąlygos. Tuo metu Neries baseine kritulių iškrito 13 % daugiau už normą, tad prieš užšąlant upei, jos vandens lygis buvo 114 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Susidarė gilus dirvožemio įšalas, kadangi žemė įšalo labai šlapia.

Šiemet prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas suteiktas septyniems Lietuvos paplūdimiams, pirmą kartą jį gavo du šalies gėlavandeniai paplūdimiai – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų pliažai Vilniuje.

Nepasiturintiems ir rizikos grupei priklausantiems asmenims savivaldybės paramą gali skirti specialiomis socialinėmis kortelėmis. Už jose esančias lėšas nepasiturintieji gali įsigyti maisto ir kitų būtinųjų prekių, išskyrus alkoholį, tabaką ir loterijos bilietus. Tačiau žmonės tikina užfiksavę, kaip paramą gaunantys asmenys pergudrauja sistemą.

Vilniaus ir kelių aplinkinių rajonų daugiabučių gyventojams nuo liepos pigs vanduo, pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Daugiabučių gyventojams vieno kubo kaina mažės 4 centais iki 1,32 euro (su PVM), o privačių namų – pakils vienu centu iki 1,29 euro (su PVM). Verslo klientams vanduo brangs taip pat 4 centais iki 1,37 euro.

Šiurpą kelianti jūrinis gyvis, vadinamas „spagečių pabaisa“, įgėlė prie kranto plaukiojusiam berniukui Amerikoje. Vaikas geliančio skausmo apimtas šoko iš vandens, o jo mama puolė vandenyje ieškoti jos sūnui įgėlusio gyvio. Gyvį moteris atrado – jis buvo panašus į ištrauktą akies obuolį ir nustebino net visko mačiusį vandens gyvūnijos ekspertą, kai jam buvo parodytos nuotraukos, rašoma dailystar.co.uk.

Pasibaigus žiemai ir laukiant antrojo karantino pabaigos, vis daugiau gyventojų susirūpina savo kūno svoriu. Su dažnėjančiais pacientų klausimais apie lieknėjimą susiduriantis vaistininkas Arnas Janušauskas pataria, kaip sveikai numesti per žiemą priaugtus kilogramus ir išlaikyti pageidautiną kūno svorį.   „Daugelis į vaistinę atėjusių pacientų domisi, kokius maisto papildus rinktis, norint numesti antsvorį. Ir šie klausimai aktualūs ne tik moterims.

Seimas pradeda įvairių parlamentinių frakcijų inicijuotą svarstymą, kaip sutvarkyti neregistruotus požeminio vandens gręžinius – siūloma patvirtinti laikiną tokių vandenviečių legalizavimo tvarką. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad įteisinti naują sistemą siekiama, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį, kurio kokybe rūpintųsi vandens tiekimo bendrovės. Pasak jo, netvarkingų gręžinių yra labai daug ir kyla pavojus valstybiniams vandens ištekliams.

Neįtikėtinas tango, kurį ispanų choreografė sušoko dešimties metrų gylyje. Kad nufilmuotų įspūdingą trijų minučių pasirodymą, su operatoriumi į gelmes panerti ji turėjo net 120 kartų. Profesionalios šokėjos ir choreografės Ariadnės Hafez pasirodymas tiesiog atima žadą. 31-erių ispanė modernų tango šoka dešimties metrų gylyje. Šokėja yra ir laisvojo nardymo entuziastė. Tai reiškia, kad ji po vandeniu neria be jokios papildomos įrangos ir panėrusi išbūna tiek laiko, kiek leidžia vienas įkvėpimas.

Elektrėnuose akibrokštas – keičiant vamzdynus trečdalis miesto keliems mėnesiams arba net visai vasarai liks be karšto vandens. Žmonės sunerimę, kaip prausis ar plauti indus. Vieni tikisi giminaičių ir draugų malonės, kiti puolė ieškoti boilerių ir viliasi kompensacijų, bet įmonė jų nežada. O Elektrėnų valdžia sako gyventojams organizuos maudynes sporto centro dušinėse.

Virginija įsimylėjo Algį, nors yra ištekėjusi. Moters nauja meilė gyvena nepavydėtinomis sąlygomis, todėl ji pasiryžusi priimti jį gyventi pas save, tačiau pirmiausia ji nusprendė pabandyti sutvarkyti dabartinę Algio gyvenamąją vietą. Virginija pagalbos kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalbą“.  Virginija pasakojo, kad Algis jau 30 metų gyvena apleistoje fermoje, kurioje yra antisanitarinės sąlygos. Ten jis ankščiau gyveno su žmona, tačiau po insulto ji mirė.

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę, praneša didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ar teisingai plikote arbatą? Ne, jei pieną pilate po karšto vandens. Tyrėjai pasidomėjo, kaip geriausiai užsiplikyti arbatą, jei vanduo yra kietas. Akivaizdu, kad reikėtų ant arbatos maišelio pirma pilti pieną, o po to vandenį iš arbatinio. Didelė mineralų koncentracija vandenyje įtakoja skonio junginių formavimąsi, tačiau jei įpilsite pirma šlakelį pieno, skonis tikrai bus geresnis, rašo dailystar.co.

Londono zoologijos sodo beždžionės ir surikatos dalyvauja kasmetinėje Velykų kiaušinių medžioklėje. O pašokinėti ar kitaip pasistengti dėl šių spalvotai margintų kiaušinių, sukabintų ant šakų – tikrai verta. Mat juose paslėpti skanėstai gyvūnams. Zoologijos sodo prižiūrėtojai kaip ir kiekvienais metais gyvūnus pavaišino kiaušiniais. Tiesa, šiais metais nebuvo lankytojų, kurie galėjo šiais mažųjų džiaugsmais pasigrožėti.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

Antrojo vaikelio besilaukianti tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja Inga Žuolytė tikina, kad jos mitybos įpročiai šio nėštumo metu nepasikeitė, priešingai nei laukiantis sūnaus Gabrieliaus. Nepaisant to, dabartinis ir neįprastas gyvenimo laikotarpis Ingos gyvenimą kiek pakoregavo, tad plačiau apie tai kalbamės interviu.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visi žmonės turėtų prieigą prie geriamojo vandens. Pranciškus apgailestavo, kad „pernelyg daug žmonių turi prieigą prie (tik) trupučio vandens, (kuris) gali būti užterštas“. Jis pabrėžė, kad vanduo „yra ne kažkoks komercinis privalumas, o gyvenimo ir sveikatos šaltinis“. „Būtina užtikrinti, kad visi turėtų [prieigą prie] geriamojo vandens ir higienos paslaugų“, – sakė Pranciškus savo tradiciniame sekmadieni...

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Įspūdingi naujausi vaizdai iš pamario, kur prasidėjo potvynis. Pamaryje prasidėjęs ledonešis staiga sustojo visiškai užkimšdamas Atmatos, Skirvytės, Šyšos upes, atplaukiantys iš toliau ledai grūdasi ir jų kalnai tik auga, bet neprasibrauna į Kuršių marias. Ledų sangrūda tęsiasi 10 kilometrų. Vanduo kyla, jau semiami keliai, tvinsta pievos, polaidžio baseinai jau telkšo ir žmonių kiemuose. Gyventojai sako, kad šiemet ledonešis vysta kitoniškai.

Panevėžio medikai gelbėja net penktadalį kūnelio karštu vandeniu nusiplikiusį kūdikį. Mažylis gydomas reanimacijoje. Siaubingus nudegimus vaikas patyrė pas močiutę, kai ant savęs užsivertė visą virdulį. Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriuje pypsi gyvybę palaikantys aparatai. Joje gydomas ir karštu vandeniu nusiplikęs kūdikis. Vos vienerių mažylio būklė sunki, bet stabili. Vanduo smarkiai nuvilgė vaiko kūnelį – nudegė net penktadalis odos.

Kasdien renkamės, kokį vandenį gerti: iš čiaupo ar mineralinį? Visgi, net ir pastarojo kelias, kol pasiekia parduotuvių lentynas, yra labai skirtingas. Sakoma, kad bene vertingiausias – šaltinio vanduo. Dar mūsų senoliai tikėjo, kad geriant iš žemės gelmių trykštantį vandenį – užplūs jėgos ir sveikata.

Kauno rajono gyventojai, išgirdę įspėjimus, intensyviai ruošiasi galimam potvyniui. Žmonės vertingesnius daiktus iš rūsių ir garažų tempia į palėpes. Kiti ir automobilius jau stato tolėliau. Neryje technika traiško ledą, o pavojingiausiame ruože sumontuota įranga, kuri kylant vandeniui praneš apie pavojų. Nijolė iš Radikių vertingesnius daiktus – elektrinius prietaisus, įrankius ar drabužius – krauna į krepšius ir iš garažo neša į palėpę, kur jau sudėtos kelios dėžės.

Jei vienur gamtos mylėtojai imasi visokiausių priemonių, tai kitur atsiranda vos vienas kitas entuziastas. O aplinkosaugininkai tik konstatuoja nelaimės faktą ir ieško telkinių savininkų, kad šiuos įpareigotų pasirūpinti žuvimis. Siaubingą vaizdą Pavilnyje, Gineitiškių tvenkinyje, išvydo Artūras. Nedidelėje eketėje nugaišusių žuvų net tiršta, kitos leisgyvės dar beviltiškai gaudo paskutinius vandenyje ištirpusio deguonies likučius.

Žiemą ypač svarbu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tik stiprus imunitetas gali apsaugoti organizmą nuo peršalimo, gripo ar aplinkui siaučiančio viruso. Žinoma, yra daug natūralių apsisaugojimo priemonių, kurių galite imtis, tačiau vienas veiksmingiausių – paprastas vanduo su citrina.  Jeigu dar niekada nebandėte reguliariai gerti citrininio vandens, dabar pats tinkamiausias laikas pradėti. Pateikiame kelias priežastis, kodėl į savo mitybą jau dabar turite įtraukti citrinos vandenį.

Jis būtinas visoms gyvybėms formoms. Tai vienas iš keturių Žemės gyvybės elementų. Žmogus be jo išgyventų maždaug 3-4 dienas. Jis sudaro mažiausiai 60 proc. suaugusio žmogaus organizmo. Jo mes gauname ir su maisto produktais, visgi – didžiąją dalį turime tiesiog išgerti. Taip, tai vanduo – daugelio vadinamas ir gyvybės eliksyru. Na, o jei jis su natūraliais mineralais – verčių ir prasmės jį gerti dar daugiau, nes taip savo organizmą galime papildyti magniu, kalciu, sulfatais ar kt.

Vytautas pateko į keblią situaciją. Vyras moka pinigus už tai, kuo visiškai nesinaudoja. Savo bute jis rado netikėtą viešnią ir turėjo sumokėti jos sąskaitas. Visą situaciją aiškinosi TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta. Vytautas jau kurį laiką moka pinigus už svetimus žmones, o jie dar ir pyksta, kai vyras paprašė susimokėti patiems. Vytautui priklauso vienas bloko kambarys, esantis bendrabučio tipo name ir abu kambariai turi bendrą skaitliuką.

Sulfatai (arba sieros rūgšties druskos) – mineralai, apie kuriuos kalbama nedaug, tačiau tai trečias gausiausias mineralas žmogaus organizme. Jei magnį, kalcį ar daugelį vitaminų puikiai pažįstame, tai sulfatus gaubia nežinios „migla“. Taigi, kuo šie mineralai mums naudingi ir iš kur jų gauti?  Sulfatų gausu labai įvairiuose maisto produktuose, todėl nėra sudėtinga natūraliai jų gauti, jei teisingai maitinatės.