vanduo

Interneto platybėse plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ištroškusi voverė. Gyvūno elgesys nustebino ne vieną, nes iš prigimties baikštus gyvūnas pats prisiartino prie žmonių, kurie pagirdė šį iš vandens buteliuko. Alinantys vasaros karščiai gyvūnams kaip ir žmonėms gali sukelti didžiulį diskomfortą. Didelė dalis gyvūnų dažnai negali patys susirasti vandens būtino jų egzistavimui.

Kas bendro tarp sportuojančių ir leipstančių nuo karščio žmonių? „Gyvybiškai svarbių mineralų netekimas“, – sako Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio ir 3×3 rinktinės kineziterapeutas, LSMU Sporto medicinos klinikos profesorius Laimonas  Šiupšinskas. Drauge su vyrų rinktine dvi savaites Palangoje stovyklavęs medikas tai aiškina paprastai. „Karščiai – iššūkis organizmui, kaip ir intensyvi treniruotė.

Įspūdingas koncertas ant vandens šalia 18-ojo amžiaus rūmų. Pasirodymą su ežere plūduriuojančio pianino muzika ir dainomis surengė dvi prancūzų artistės. Idiliškas dueto „Piano du Lac“ pasirodymas ant vandens. Išgirsti čia galima užburiančių Šopeno, Ravelio ir Debiusi melodijų, o atitrūkti nuo miesto šurmulio puikiai padeda aplinka, kurioje vyksta koncertas: ramiai nuteikiantis ežeras, išpuoselėti XVIII-ojo amžiaus rūmai ir kaimiškas gamtovaizdis su čia ramiai besiganančiais gyvuliais.

Šiandien minint Pasaulinę hepatito dieną sveikatos specialistai kviečia atkreipti dėmesį į virusinės kilmės kepenų uždegimą – hepatitą A, kuriuo kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 mln. žmonių. Šio tipo hepatitas dar vadinamas keliautojų liga, nes juo dažniausiai užsikrečia žmonės, paviešėję šalyse, kur sergamumas šia liga yra didelis.

Šiaurės Karolinoje keliavęs vyras patyrė tikrą košmarą – o visą jį pavyko dar ir užfiksuoti su pritvirtinta kamera. Iškeliavęs į kelionę baidare nieko blogo nenumatė, tačiau vyrui teko kovoti dėl išlikimo, nes jo kelyje pasirodė agresyvus aligatorius. Peter Joyce yra patyręs ir baidarėmis keliauja jau daug metų. Tačiau susidūrus su pavojingu gyvūnu nežinojo ko imtis, nes to dar niekada nebuvo išgyvenęs.

Vyro parodytas būdas, kaip išties reikia nusunkti makaronus po jų virimo tapo sensacija. Dauguma sakė, kad niekada nebuvo apie tai susimąstę.  „TikTok“ socialiniame tinkle vaikinas pasidalijo, kaip jis pats sako „tinkamu“ būdu, kaip reikia atskirti vandenį ir makaronus. Vaizdo įrašas jau sulaukė itin daug komentarų ir per pusė milijono peržiūrų.  Visas triukas – koštuvo padėtyje. Pasirodo, jis jį apsuka ir naudoja atvirkščiai, nei dauguma.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.  Gauti 118 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai.

Koronaviruso protrūkis – ne kliūtis rekordams. Štai keliautojas Aurimas pasiryžo tapti pirmuoju lietuviu baidare įveikusiu Dunojų. Kol kas 500 kilometrų nuplaukusiam vaikinui dar liko įveikti keturis kartus tiek. Tiesiai iš baidarės Aurimas pasakoja apie pavojingus upės krioklius ir nesibaigiančias užtvankas.

Po metų artėjant Anykščių miesto šventei vėl prisimintas turbūt nevykėliškiausias savivaldybės pirkinys – lūžtanti upės šienavimo mašina. Paaiškėjo, kad turkiška amfibija pjauti Šventosios upės meldų taip ir nebeišplauks, nes praėjusios kadencijos valdžios už europinius 75 tūkst. eurus pirkta mašina visai netinkama šienauti upės tėkmėje. O jos anykštėnai negali nei parduoti, nei nuomoti.  Tokią pat katę maiše nusipirkusi ir Panevėžio savivaldybė.

Jaučiate letargą po karantino? Šie geriausi sveikatos ekspertų patarimai padės atgauti energiją ir vėl grįžti į gyvenimą. Ar per karantiną jautėtės labai pavargę, lyg po letargo? Dirbant iš namų ar esant prastovose, dėl papildomo streso su vaikais namuose daugelis žmonių jaučiasi labai pavargę. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 60% žmonių Didžiojoje Britanijoje sako, kad nuo karantino pradžios pradėjo blogiau miegoti. Taigi, dar negauname ir pakankamai miego.

Pagaliau, praėjus net trims metams, pradėta aiškintis, iš kur lietuvių geriamajame vandenyje atsirado nuodų – arseno. Šio sunkiojo metalo aptikta skirtinguose šalies rajonuose esančiose vandenvietėse. Po kelerius metus užtrukusių procedūrų mokslininkai ėmėsi išsamiai tirti, kaip arsenas atsirado vandenyje, mat iki šiol buvo tik spėlionės. Tyrimai nepigūs. Pirmiausia darbai pradėti Raseinių rajone. Tai kainuos beveik 200 000 eurų.

Kaune ypatingas įvykis irklavimo sportui – ant Lampėdžių ežero kranto duris atvėrė moderniausia šalyje irklavimo bazė. Joje kokybiškas sąlygas treniruotis turės ir jaunoji karta, ir medaliais džiuginantys profesionalai. O pastarieji sako, kad tokia, apie tris milijonus eurų kainavusi bazė dabar yra viena geriausių Europoje.

Neeilinė išminavimo operacija Kaune dėl kurios dienai uždaryta visa gatvė. Upelyje tvarkdariai aptiko šimtą po ketvirtį tonos sveriančių galimai ypač pavojingų aviacinių bombų. Išminuotojams jas teko vilkti stačiu šlaitu ir dešimtimis krauti į sunkvežimius. Bombų arsenalą aptiko Bakanausko gatvės šlaitus tvarkę kauniečiai. Šią vietovę jau keletą metų prižiūri entuziastai.

Lietuvos geologijos tarnyba pradėjo tyrimus Raseinių rajone arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti. Raseinių rajone, Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse, bus atliekami tiriamieji gręžiniai, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Geologijos tarnybos direktoriaus Giedriaus Giparo teigimu, darbai jau pradėti Šienlaukio vandenvietėje, čia daromas apie 200 metrų gylio gręžinys. Iš iškelto kerno paimti pirmieji mėginiai. Jie bus gabenami į Lietuvos ir užsienio laboratorijas.

Moteris socialiniame tinkle nufilmavusi, kaip iš tikrųjų reikia šaldyti ledo kubelius tapo sensacija ir teigia, kad visą gyvenimą darė tai neteisingai. „TikTok“ paskyroje mergina pasidalijo paprastu ir greitu būdu, kaip tinkamai reikia šaldyti ledo kubelius. Įrašas tapo tikra žvaigžde – surinku daugiau nei 4 milijonus peržiūrų.

Į vietinį tvenkinį pažvejoti atėjęs vaikas netikėtai aptiko gyvą kinišką krabą. 10-metis pakvietė tėtį, o šis vėžiagyvį perdavė Klaipėdos universiteto mokslininkams. Šie nustebo ne ką mažiau – Baltijoje žvejai tokius krabus kartas nuo karto ištraukia, tačiau tvenkinys, kuriame vėžiagyvį rado vaikas – beveik už dešimties kilometrų nuo jūros. 10-metis Vilius vis dar priblokštas. Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje esančiame tvenkinyje vaikas aptiko tikrų tikriausią gyvą krabą.

Harvardo medicinos mokyklos duomenimis, žmonės išgeria per mažai skysčių ir nepasiekia rekomenduotinos paros normos. Nors teoriškai žinome, kad, priklausomai nuo svorio, turime išgerti 2–3 l vandens, retam tai pavyksta. Skysčių balansas susijęs su kraujospūdžio normalizavimu, sąnarių apsauga, kūno temperatūros reguliavimu ir daugybe kitų funkcijų, todėl vanduo turėtų tapti kasdieniu mūsų palydovu, ypač – karštomis vasaros dienomis.

Klaipėdos Smiltynės paplūdimiuose Baltijos jūros vanduo – vėl švarus ir ten jau galima maudytis, pranešė „Klaipėdos paplūdimiai“. Pakartotiniai tyrimai parodė, kad Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose žarninių lazdelių koncentracija nebeviršija leidžiamų normų. Penktadienį „Klaipėdos paplūdimiai“ informavo, gavus birželio 19 dieną atliktų vandens tyrimų rezultatus, Baltijos jūroje Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose maudytis nesaugu – tarša viršijo leistiną normą.

Pražūtingi potvyniai dviejose Kinijos provincijose jau nusinešė mažiausiai 12 gyvybių, o tūkstančiams kinų teko palikti namus. Vietos sinoptikai įspėja, kad liūtys nesitrauks ir blogiausia dar ateityje. Vandens iki juosmens. Kinijos gelbėtojai Sičuano provincijoje skuba į pagalbą apsemtuose namuose įkalintiems žmonėms. Pirmiausia jie evakuoja vaikus ir senukus. Šią pietvakarių provinciją smarkios liūtys užklupo dar savaitgalį.

Karštą savaitgalį Lietuvoje gelbėtojai vos spėjo traukti skendusiu iš vandens, deja, nuo penktadienio iki sekmadienio šalies ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar net šulinyje nuskendo septyni žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, tiek tragedijų rodo, kad dalis gyventojų prie vandens telkinių vis dar elgiasi neatsakingai, o noras nesisaugant išsimaudyti atokesniuose ežeruose ar tvenkiniuose yra labai blogas tautiečių įprotis.

Baltijos jūros vanduo Kuršių Nerijoje yra švarus, o Smiltynės paplūdimiuose maudytis dar draudžiama. Naujausi Kuršių Nerijos maudyklų laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, pirmadienį pranešė Neringos savivaldybė. Baltijos jūros vandens pavyzdžiai atrinkti birželio 23-iąją Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos paplūdimiuose. Tirtas ir šių paplūdimių smėlis – kirminų kiaušinėlių ir jų lervų nenustatyta.

Atėjus karščio bangai namuose būti taip pat karšta, kaip ir lauke. Specialistė pasidalino keletu patarimų, kaip namus paversti vėsia atgaiva. Lucy Askew iš užuolaidų ir žaliuzių kompanijos pasidalino keletu patarimų, kaip kitą savaitę padaryti labiau pakenčiamą.

Kurioziniame vaizdo įraše nufilmuota, kaip moteris bando išgelbėti voverę, kuri įšoko į pripučiamą baseiną. Deja, jos bandymai nedavė norimo rezultato, tik juoką iki ašarų žiūrovams. Minutės ilgio įraše matyti, kaip moteris sumanė padėti nelaimėlei, kuri, atrodo, nežinojo, kaip išlipti iš vandens. Pasiėmusi kėdę ji bandė iškelti žvėrelį, kad šis bėgtų į laisvę.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Amerikietis virtuvės šefas Jimas Fulleris yra augalinės kilmės mėsos ūkio savininkas, vyras taip pat yra dirbęs ir grybų augintoju. Jis sako, kad jo metodas yra daug sveikesnis už grybų kepimą riebaluose ar ant grotelių. Grybus valgo daugelis žmonių, bet žymus virtuvės šefas sako, kad dažniausiai juos ruošiame klaidingai. Paprastai juos tiesiog kepame keptuvėje, dedame į orkaitę ar kepame ant grotelių.

Kaip praneša Aplinkos apsaugos agentūra, jau gauti pirmųjų Nemuno vandens mėginių, paimtų viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie žuvų kritimą Baltarusijos teritorijoje dėl galimos Nemuno taršos, tyrimų rezultatai.  Šie mėginiai buvo paimti birželio 15 d. aukščiau Druskininkų ir ties Druskininkų kaimu siekiant kuo skubiau nustatyti į Lietuvos teritoriją atitekančio Nemuno vandens kokybę.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 107 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Vasarai įsibėgėjant, Vilniuje atsiranda dar daugiau vietų, kur galima nemokamai atsigaivinti tyru vandeniu ir svarbiausia – taip elgiantis tausoti gamtą.

Karštą vasaros dieną, kaip niekada pajuntame troškulį. Tiesa, kartais atsigaivinimui griebiamės gaiviųjų gėrimų arba šalta vandens. Visi specialistai vienbalsiu kartoja, kad karštomis vasaros dienomis ypač svarbu suvartoti pakankamai skysčių, nes kūnui gausiau prakaituojant organizmas praranda nemažai skysčių.

Pagrindinis Latvijos vandens pramogų parkas „Livu akvaparks“ veiklą atnaujins šį savaitgalį, pranešė jo administracija. „Livu akvaparks“ vykdomoji direktorė Velta Lasmanė sakė BNS, jog net ir nepaprastosios padėties dėl COVID-19 pandemijos atšaukimas suteikia tik menkų sėkmingo veiklos atnaujinimo vilčių, nes jas lemia psichologinis COVID-19 grėsmės aspektas – kiek greitai bus įveikta ši baimė bei atsigaus turistų srautai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvirų vandens telkinių vanduo ypač užteršiamas po smarkių liūčių. Nors Lietuvoje nėra registruojama didelių per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių, tačiau atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui rizika, užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvūnų, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų ar šiukšliadėžių turinys.

Karštomis dienomis daugeliui mamyčių kyla klausimas, ar jų žindomiems mažyliams reikia duoti atsigerti vandens, silpnos arbatos, skiestų sulčių ar kito gėrimo. Medikai karštomis dienomis vis primena gerti daugiau skysčių, tačiau žindomiems kūdikiams ši taisyklė negalioja.  Jeigu dar nėra pradėtas kūdikio primaitinimas, t.y. jeigu kūdikio amžius neviršija 6 mėn. jam visiškai pakanka motinos pieno ir jokių papildomų skysčių duoti nereikia.

Vieniems įrašas sukėlė gailestį, tačiau kiti, kaip ir įrašo autorė negalėjo sulaikyti juoko iš absurdiškos situacijos. Įraše matyti, kaip vandenyje atsidūręs automobilis po truputį skęsta, o vyras beviltiškai bando jį išgelbėti. Deja, nesėkmingai. Vaizdo medžiaga paplito socialiniame tinkle „Facebook“ ir sukėlė daug klausimų internautams.

Keistas vaizdo įrašas paplito internete. Jame užfiksuota jaunimo linksmybės. Viskas prasideda nuo merginos pasiruošimo leistis su virve į vandenį, tačiau tuomet prasideda keista akimirka – ši atrodo lyg pakibtų tiesiog ore ir kristų į vandenį. Internautai ilgai suko galvas, kaip ši optinė iliuzija įvyko ir kas iš tikrųjų nutiko. Net kelias sekundes atrodo, kad mergina sustingusi ore, o jos niekas neprilaiko.

Lietuvoje šeštadienį daugiau nei 50 iš savanorių suburtų komandų valė 20 vandens telkinių – tokiu būdu vyko pasaulinė švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. „Lietuva šiemet nustebino pasaulinės iniciatyvos organizatorius. Šiandien įvairius vandens telkinius švarino daugiau nei 50 registruotų komandų, o tai tris kartus daugiau nei pernai“, – pranešime teigė iniciatyvos Lietuvoje atstovo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.

Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų atliekų. Populiarėja ir kitos iniciatyvos – lietuviai šiukšlių rinkimą vis dažniau pradeda derinti ir su poilsiu, ir su kasdieniais pasivaikščiojimais gamtoje. Aplinkos apsaugos dieną švęsti geriausia 5-iese plauste, kad ir be šuns.

Rusijos Arkties regione įvyko didžiulio masto ekologinė nelaimė. Į Ambarnajos upę netoli Norilsko miesto išsiliejo daugiau nei 20 tūkstančių tonų dyzelino. Nors tai įvyko dar praėjusią savaitę, apie tai valdžia sužinojo visai neseniai – įmonės atstovai aiškino, kad problemą bandė spręsti patys. Incidentas ne juokais įsiutino šalies prezidentą Vladimirą Putiną. Gyventojas iš Ambarnajos upės semia vandenį.

Atėjus vasarai, daugelis tautiečių traukia prie vandens telkinių. Specialistai įspėja būti atsargiems, o kovoje su skendimais žada pasitelkti ir koronaviruso pandemijos metu naudotas priemones. Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad nors prasideda vasara ir dauguma trauks prie vandens telkinių, prie jų laukia ne tik malonumai, bet tyko ir pavojai.

Prasidedant šiltajam maudymosi sezonui kas dvi savaites bus atliekami vandens kokybės tyrimai. Gegužės 26 ir 27 d. buvo atlikti pirmieji Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda vykdyti šilumos trasų profilaktikos ir remonto darbus – iki spalio mėnesio bendrovė patikrins ir paruoš šildymo sezonui apie 750 km sostinėje po žeme išsiraizgiusių vamzdynų. Šių darbų metu VŠT klientams bus laikinai išjungiamas karšto vandens tiekimas, rašoma pranešime spaudai.

Į plastiko gaminius dedamos cheminės medžiagos – ftalatų nesugaudžiusios ir juos į upes ir marias leidusios vandentvarkos įmonės sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės. Už nuotekose randamas daleles aplinkosaugininkai jiems priskaičiavo 10 milijonų eurų taršos mokesčių. Tiesa, bendrovių atstovai piktinasi, kad iki šiol ftalatai nė nebuvo įtraukti į taršos leidimus, o ir jų sunaikinti su dabartinėmis technologijomis neįmanoma, tad dėl sankcijų ketina kreiptis į teismą.

Mielo lokio vardu Takoda linksmybės tapo tikra sensacija internete. Zoologijos sodas pasidalijęs smagia akimirka tikrai nesitikėjo sulaukti tiek dėmesio. Oregone lokys mėgavosi vonios pramogomis, taškėsi ir žaidė. Gyvūnui 10 metų, o svoris siekia net 181 kilogramą. Prižiūrėtojai pasakoja, kad tai mieliausia Takoda veikla. Įdomus faktas, kad Takoda vardą išvertus reiškia „draugas visiems“. Lokys buvo rastas nusilpęs, netekęs daug svorio.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyrius informuoja, kad geriamajame vandenyje, tiekiamame iš UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuojamos Kėdainių rajono Pernaravos k. vandenvietės, nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis (12,3 µg/l (±1,3 µg/l)). Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, švino kiekis geriamajame vandenyje negali viršy...

Kalifornijoje žmonės ir pareigūnai skubėjo į gelbėjimo operaciją. Sūkuryje užstrigęs keliautojas nebežinojo, kaip išlipti iš vandens ir kovojo dėl savo gyvybės. 24-erių metų vyras į incidentą pateko bandydamas persikelti į kitą pusę. Deja, neapskaičiavo smarkios srovės. Laimei, netoliese su šeima poilsiavo pareigūnas, kuris išgirdo apie incidentą ir atskubėjo į pagalbą. Su kitų keliautojų pajėgumu vyras buvo išgelbėtas ir atsipirko tik išgąsčiu. Gelbėjimo operacija – vaizdo siužete.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad geriamajame vandenyje, tiekiamame iš UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuojamų Kėdainių rajono Paaluonio ir Angirių gyvenviečių, nustatytas leistiną normą viršijantis boro kiekis (1,21±0,10 mg/l, ir 1,3±0,1 mg/l). Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, boro kiekis geriamajame vandenyje negali viršyti 1,0...

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.

Smarkiai koronaviruso nualintai Italijos šiaurei šiąnakt dar ir smogė gamtos stichija. Smarki audra kai kuriuos Milano rajonus pavertė tikru baseinu, skendo automobiliai. Pamatysite ir dar smarkesnės gamtos stichijos vaizdų iš Filipinų. Dar vakar dieną Milano Niguardos rajone žmonės saugiai parkavo automobilius gatvėse, o jau po šios nakties dalis transporto priemonių –  sugadintos.

Geriausias pasaulio tenisininkas serbas Novakas Djokovičius, sustabdžius sezoną, ėmė dalintis savo teorijomis apie dalykus, kurie menkai susiję su sportu. Neseniai serbas pareiškė, kad yra nusiteikęs prieš vakcinas ir nenori skiepytis nuo koronaviruso, kai tokia galimybė atsiras. Dabar jis prabilo apie tai, kad žmogus teigiamomis emocijomis gali paveikti vandens molekules ir taip jį išvalyti.

Per Motinos dieną mamos apdovanojamos gėlėmis. Kaip išlaikyti skintas gėles, kad jos nenuvystų ir ilgiau primintų džiugias šventės akimirkas? Prieš merkiant į vandenį gėles išvyniokite, nuimkite gumytes ar raištelius. Skintų gėlių kotus patartina kuo lygiau nupjauti (minkštus pjauti tiesiai, o kietus – įstrižai). Apsemtus apatinės stiebelių dalies lapelius ir ūglius reikia nuskabyti, kad nepūtų. Skintos gėlės ilgiau išlieka šviežios žemesnėje temperatūroje.